PARODA „BIRŽUVĖNŲ DVARO PORCELIANAS“
Žemaičių vyskupystės muziejuje, nuo 2006 m. spalio 13 d.

Tai antroji parodų ciklo „Gorskiai: Lietuvos didikai, mecenatai, piliečiai“ paroda. Joje eksponuojamas Nalenč Gorskių giminei priklausęs Biržuvėnų dvaro porcelianas, ponios Janinos Gorskytės-de Nagourski 2005 m. perduotas Žemaičių vyskupystės muziejui. Parodos atidaryme dalyvavę Lietuvos bajorų karališkos sąjungos vicepirmininkas Viktoras Voino-Oranskis, Vakarų Lietuvos dvarų kultūros asociacijos pirmininkas Vytas Rutkauskas priminė bajorų nuopelnus Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir mokslui. Susirinkusiems koncertavo Andrzej Pilecki, skambinęs Oginskių dinastijos, Tado Kosciuškos ir kt. autorių fortepioninius kūrinius.

Keletą amžių Nalenč Gorskių giminė valdžiusi Biržuvėnus, kaip daugelis Lietuvos didikų, kaupė meno vertybes bei giminės relikvijas. R. Aftanazy knygoje „Rezidencijos...“ („Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej“. Warszawa. 1992) mini šiuose rūmuose buvus paveikslų ir garbingų giminės atstovų portretų, senų vertingų dokumentų, porceliano rinkinių, Slucko juostų bei kitų vertingų daiktų. 2004 m. po gaisro buvo rasti dokumentai, fotoalbumai, kiek vėliau ir porcelianas. Nalenč Gorskių šeimai priklausęs porcelianas Biržuvėnų dvaro rūmuose buvo paslėptas dar 1940-siais, našle likusiai Onai Nalenč Gorskienei pasitraukiant į sūnaus dvarą Šaukėnuose. Pernai Lietuvoje lankantis jauniausiajai iš Nalenč Gorskių šeimos poniai Janinai, stalo indų rinkinys buvo atkastas. Ponia atsivežė brolio architekto Antano Aleksandro Gorskio emigracijoje iš atminties nubraižytą Ponų namo vidaus planą, kuriuo ir vadovautasi atkasant porcelianą. Radinį sudaro 290 eksponatų – pietų stalo, arbatos bei kavos gėrimo indai, pagaminti XVIII–XIX a. Meisseno bei XX a. pradžioje “Rozenthalio ir Co” porceliano manufaktūrose, taip pat dvi šampaninės, samtis, šaukštelis ir du XIX a. I pusės pistoletai.

Europoje porcelianas pradėtas gaminti Vokietijoje XVIII a. pradžioje, kai alchemikas Johanas Fridrichas Böttgeris išsiaiškino porceliano sudėtį. Pirmoji manufaktūra buvo įkurta 1710 m. Meissene kaip Lenkijos karaliaus ir Saksonijos kunigaikščio porceliano manufaktūra. 1722 m. buvo patvirtintas Meisseno manufaktūros ženklas – du sukryžiuoti kardai, piešiami po glazūra mėlynais dažais, atskirais laikotarpiais buvo įvairiai komponuojami su papildomais ženklais – žvaigždutėmis, taškeliais. Šis ženklas naudojamas ir šiandien. 1731 m. šioje manufaktūroje pradėjo dirbti porceliano modeliuotojas Johanas Joachimas Kendleris. Jo sukurti svogūno formos indai ir mažoji porceliano plastika išgarsino Meisseno manufaktūrą. Kartu su J. Kendleriu dirbo dailininkas Johanas Gregorius Höroldt. Šių menininkų dėka Meisseno porcelianas įgavo savitas formas bei unikalų spalvinį dekorą.

Biržuvėnuose rastas Meisseno porcelianas buvo kaupiamas ne vieną dešimtmetį ir ne vienos Nalenč Gorskių kartos. Žemaičių vyskupystės muziejaus manymu pirmuosius porcelianinius gaminius įsigijo Žemaitijos kaštelionas Mykolas Nalenč Gorskis. Seniausi Biržuvėnų radinio Meisseno porceliano indai pagaminti 1723–1763 m., dekoruoti mėlynomis bei raudonomis gėlių puokštelėmis, auksuotais apvadais. Porceliano virtuozo Kendlerio laikotarpio (1720–1764) gaminiai buvo dekoruojami garsiosiomis įvairiaspalvių gėlių „Meisseno puokštelėmis“. Ši manufaktūra XIX a. įvaldė peizažinę porsceliano tapybą – Biržuvėnų dvaro radinyje jais puošta keletas pietų stalo lėkščių. Manufaktūros vadovo Marcolini (1774–1814) laikotarpiu Meisseno indams būdingas ypač spalvingas dekoras.

Be Meisseno porceliano radinyje yra ir kitos vokiškos – „Rozenthal & Co“ porceliano manufaktūros indai, gaminti XIX a. pab. – XX a. pr. Tai itin plono, perregimo porceliano gaminiai.

Dvaro radinyje yra keletas metalo gaminių: samtis, pagamintas Tilžėje, meistras Johann Kownatzky (1733–1796); sidabrinis šauktelis - ankstyviausias Vilniaus auksakalio Benjamino Keidos darbas su auksakalio įspaudais bei užsakovo Liudviko Gorskio inicialais su 1777 m data. Yra žinoma daugiau vilniečio darbų, kuriuos užsakė Liudvikas Gorskis: taurė Šv. Komunijai, dovanota Šiluvos bažnyčiai su fundaciniu įrašu ir dviem herbais Nalenč; 1790 m. pagaminta taurė – kielikas, su fundaciniu įrašu, kadaise saugota Biržuvėnų dvare, dabar – MNW (Varšuvoje).

Dvi sidabruotos šampaninės, pagamintos XIX a. vid. „Frage Plague“ dirbtuvėje, Varšuvoje, taip pat du pistoletai, pagaminti XIX a. 3–4 deš. Rygoje, rasti gana blogos būklės. Todėl šie radiniai už Žemaičių vyskupystės muziejaus lėšas buvo restauruoti Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centre.

Visi Biržuvėnų Gorskiams priklausę dirbiniai buvo gaminti Vakarų Europoje arba Lietuvoje. Tai rodo, kad Gorskių giminė save tapatino su Lietuvos valstybe ir europietiška jos kultūra. Mūsų laikų Gorskių-Nagourskių karta, dovanojusi porcelianą Lietuvai, parodė didžiulį pagarbos ženklą mūsų valstybei ir žmonėms.

Žemaičių vyskupystės muziejaus Informacijos skyrius