ŠIAULIŲ AUŠROS MUZIEJAUS INFORMACINIAI PRANEŠIMAI IR KITOS NAUJIENOS
2009 metai
[2009-03-17] PIRMOJOJE PERSONALINĖJE FOTOGRAFIJŲ PARODOJE – IŠ GYVENIMO IŠPLĖŠTI VAIZDAI

2009 m. kovo 20 d., penktadienį, 16 val., Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma pirmoji šiauliečio menininko Tomo Andrijausko personalinė fotografijų paroda „Nerealiai x 36“. Joje menininkas eksponuoja juodai baltas fotografijas, kurios, pasak menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, yra neatsiejamos nuo T. Andrijausko esybės, jo gyvenimo būdo.
Paroda veiks iki 2009 m. balandžio 25 d.

Tomas Andrijauskas – vienas iš tų menininkų, kuris, menotyrininko V. Kinčinaičio teigimu, nelepina publikos dažnomis parodomis. Jis niekada nekonkuruoja ir nesistumdo eilėse su kitais menininkais dėl vietos fotoalbumuose ar ekspozicijų salėse. Vis dėlto, nuo tada, kai 1993 m. Šiauliuose baigė vidurinę mokyklą su sustiprintu dailės mokymu, T. Andrijauskas dalyvavo keliolikoje grupinių fotografijų parodų, buvo aktyvus įvairių projektų, meninių akcijų dalyvis, filmų kūrėjas.

Iš pradžių studijavęs Šiaulių universiteto Dailės fakultete, 2001 m. T. Andrijauskas Vilniaus dailės akademijoje įgijo fotografijos ir videomeno specialybę, kurios žinias prieš porą metų nusprendė pagilinti studijuodamas magistrantūroje. 2000 m. menininkas laimėjo Berno kantono (Šveicarija) švietimo departamento kultūros skyriaus stipendiją. Pastaruoju metu T. Andrijauskas dirba Šiaulių universiteto visuomenės informavimo tarnyboje.

Būdamas dar labai jaunas, šis menininkas jau buvo įtrauktas į Lietuvos videomeno pradininkų rinkinį. Pasak V. Kinčinaičio, meninis šmaikštumas, žaismingumas ir gilus pasinėrimas į kino, fotografijos, videomeno sritis kiekvieną kartą T. Andrijauskui leidžia netikėtai atsinaujinti ir stebinti kitus. Taip buvo su jo pirmaisiais kino eksperimentais, avangardiniais videofilmais, dienoraštinėmis fotografijomis, medijų archeologijos diskursus iliustruojančiomis vaizdo ir garso instaliacijomis, alternatyviomis vakarėlių projekcijomis ar jo kuruotomis teminėmis parodomis.

Ši autoriaus personalinė fotografijų paroda – pirmoji. Menotyrininko V. Kinčinaičio teigimu, joje pristatomos „meniškai skurdžios“ fotografijos. Jose nėra jokių studijinių formos vingrybių, technikos galimybių demonstravimo, estetizuotų pasakojimų ar konceptualumo. Priešingai, tai ypatingai gyvenimiškos fotografijos, vaizdai tarytum išplėšti iš gyvenimo audinio – su skausmu, su ilgesiu arba spontaniškai, nieko negalvojant ir neplanuojant, o tiesiog fotografuojant. Bet fotografuojant taip, kaip gyvenama – geriama, valgoma, kvailiojama, mylima, kalbama, kenčiama. Tai fotografija, kuri yra įbūtinta gyvenimiškame veiksme, ji nėra atskirta nuo scenos, kurią vaizduoja.

Gyvenimo ritmas, jo tėkmė, pražūtingas laikinumas, dienų beprasmybė ir yra tikroji kompozicija, kurią žiūrovams autorius perteikia betarpiškai, nes jis pats yra organiška fotografijose matomų virtuvinių, gatvinių, vakarinių scenų dalis. Labiau mylėdamas gyvenimą, o ne meną, jis atlieka netikėtą pavojingą kilpą – dūmuose, alkoholyje, svaigulyje tirpstantį savo kartos gyvenimą paverčia menu, o fotografijos meną išvaduoja nuo tuščių ir pretenzingų vaizdų.

Informaciją apie parodą teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Deimantė Kondrotaitė, tel. (8 41) 43 36 80.

 

[2009-03-09] KOVO 11-OJI „AUŠROS“ MUZIEJUI – DVIGUBA ŠVENTĖ
 
2009 m. kovo 11 d., trečiadienį, 15 val., Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 19-ųjų bei Šiaulių  „Aušros“ muziejaus įkūrimo 86-ųjų metinių minėjimas. Ta proga bus įteikta tradicinė muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio premija bei pristatytas ,,Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus metraštis 1992–2004“. Minėjimo dalyvių lauks šventinis koncertas.
       
Prieš 19 metų kovo 11-ąją tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi niekada teisinės galios nenustojusiu 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktu, pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, juo įtvirtindama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Šiais metais Lietuva švenčia jau 19-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines.
Kovo 11-ąją Šiaulių  „Aušros“ muziejus mini ir savo įkūrimo dieną. Muziejus buvo įsteigtas 1923 m.,  švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40-metį ir pavadintas tuo pačiu vardu. Ta proga bus pristatytas ,,Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus metraštis. 1992–2004“ – muziejaus rinkinių pristatymo, mokslinių tyrinėjimų, muziejinės, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos informacinis leidinys. Jame aptariami pastarojo dešimtmečio kokybiniai ir kiekybiniai ,,Aušros“ muziejaus pokyčiai: Ch. Frenkelio vilos restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėm, naujos ekspozicijos, parodos, renginiai, nauji padaliniai – Restauravimo centras ir leidykla. Muziejaus metraštis bus leidžiamas ir toliau.
 
„Aušros“ muziejaus, vykdydamas muziejaus įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio jo globėjo P. Bugailiškio valią – dalį jo palikimo panaudoti kraštotyrininkams, muziejininkams, studentams remti – įsteigė Pelikso Bugailiškio premiją, kuri jau dešimtmetį tradiciškai įteikiama muziejaus įkūrimo dieną. Premijos tikslas – pagerbti P. Bugailiškio atminimą, skatinti visuomenės domėjimąsi Lietuvos istorija, Šiaulių krašto kultūros paveldu. Premijos steigimo iniciatoriai – P. Bugailiškio palikimo paveldėtoja tautodailininkė Julija Daniliauskienė, ,,Aušros“ muziejus, verslininkas Rimantas Belickas.
 
2009 metų Pelikso Bugailiškio premijos laureatu už nuopelnus tyrinėjant ir populiarinant Šiaulių krašto archeologijos ir kultūros paveldą, aktyvią visuomeninę veiklą tapo per 30 metų šioje srityje dirbantis archeologas Bronius Dakanis iš Vilniaus. Daugiausiai profesinėje veikloje B. Dakanis nuveikė archeologijos paveldo apskaitos srityje: dalyvavo daugelyje ekspedicijų, kartu su kolegomis išaiškino per 700 archeologijos vertybių.  
 
Kilęs iš Šiaulių rajono, B. Dakanis šiam kraštui skyrė ypatingą dėmesį. Jis tyrinėjo ir ,,Aušros“ muziejui perdavė Kelmės rajono Užvenčio ir Markūniškų senkapių, Dvarviečių kapinyno, Joniškio rajono Stungių kapinyno bei kitų Šiaulių krašto archeologinių paminklų  medžiagą. Pastaraisiais metais archeologas kasinėjo Bubių piliakalnį, kuriame rasta daug ypatingų archeologinių radinių. Ši medžiaga taip pat bus perduota ,,Aušros“ muziejui. Nuo 2007 m. B. Dakanis yra Šiaulių miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys. Ir jo dėka šiandien Šiauliuose tebestovi Ch. Frenkelio fabriko kaminas, kuriam buvo iškilusi reali grėsmė.
Archeologas daug nuveikė ir mokslinėje, visuomeninėje veikloje.
B. Dakanis – jau 12-asis P. Bugailiškio premijos laureatas. Jais yra tapę muziejininkas Egidijus Prascevičius, kraštotyrininkas Vidmantas Lopeta, mokytojas kraštotyrininkas Jonas Krivickas, dailininkas Antanas Krištopaitis, kraštotyrininkas, muziejininkas Vaclovas Rimkus, muziejininkė Virginija Šiukščienė, fotografas Antanas Dilys, paveldosaugininkas Romas Olišauskas, kraštotyrininkas, fotografas Jonas Tamulis, archeologė Birutė Salatkienė ir inžinierius Jonas Rimkevičius.
 
Informaciją apie renginį teikia ,,Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė tel.  8 41 52 43 98, 8 672 2 11 52.
[2009-03-03] Šiaulių „Aušros“ muziejaus 2009 m. kovo mėnesio parodos ir renginiai
 
Parodos ir ekspozicijos:
 
Ch. Frenkelio vila (Vilniaus g. 74) – paroda „Šventųjų istorijos lietuvių liaudies mene“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių (2009-02-14–2009-04-12), nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid.–XX a. vid.“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“.
 
Aušros alėjos rūmai (Aušros al. 47) – paroda „Velykų rytą visa pražydo“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių (2009-03-05–2009-04-18), Užgavėnių kaukių paroda „Kaukės ir dievybės“ (2009-02-06–2009-04-18), nuolatinės archeologijos, istorijos ir etnografijos ekspozicijos.
 
Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140) – Tomo Andrijausko fotografijų paroda „Šiauliai respect“ (2009-03-20–2009-04-25), fotografijų paroda „Maestro Povilas Karpavičius (1909–1986)“, skirta fotografo 100-osioms gimimo metinėms paminėti, iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių (2009-01-29–2009-04-04), Artūro Šeštoko (Klaipėda) fotografijų paroda „Šviesos kaligrafija“ (2009-01-23–2009-03-14).
 
Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139) – Sigito ir Daumanto Kučų fotografijų paroda „Dviračiais šilko keliu“ (2009-03-26–2009-07-11), nuolatinė ekspozicija „Dviratis ir Lietuva“.  
 
Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174) – paroda „Išradimas, labiausiai pakeitęs pasaulį“, skirta mikroschemos išradimo 50-mečiui, iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių (2009-02-25–2010-01-09), garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija.    
  
Akcijos:
 
2009 metų vasario–gegužės mėnesiais Šiaulių „Aušros“ muziejus Šiaulių miesto ir apskrities bei kitų regionų pirmokams rengia akciją „Pirmoko diena muziejuje“, per kurią mažieji galės aplankyti temines ekskursijas ir edukacines programas Aušros alėjos rūmuose, Ch. Frenkelio viloje, Dviračių bei Radijo ir televizijos muziejuose.
 
2009 metų vasario–birželio mėnesiais Šiaulių „Aušros“ muziejus rengia edukacinių programų ciklą „Šeimos savaitgalis muziejuje“. Kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį 13 val. vyks įvairūs edukaciniai užsiėmimai, per kuriuos šeimos galės išmokti senovinių amatų. Telefonas pasiteirauti (8 41) 43 36 80.
 
Renginiai:
 
2009 m. kovo 11 d. 15 val. Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios – ir „Aušros“ muziejaus įkūrimo 86-ųjų metinių minėjimas: 2009 m. „Aušros“ muziejaus Pelikso Bugailiškio premijos įteikimas, leidinio „Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis 1992–2004 m.“ pristatymas, šventinis koncertas. Įėjimas su kvietimais.
 
2009 m. kovo 5 d. 16.30 val. Aušros alėjos rūmuose (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaroma paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių „Velykų rytą visa pražydo“.
 
2009 m. kovo 20 d. 16 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma Tomo Andrijausko fotografijų paroda „Šiauliai respect“.
 
2009 m. kovo 26 d. 16 val. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139, Šiauliai) atidaroma Sigito ir Daumanto Kučų fotografijų paroda „Dviračiais šilko keliu“.
[2009-02-27] PARAMOS KONCERTAS – FORTEPIJONUI ĮSIGYTI
 
Penki tūkstančiai septyni šimtai litų – tiek lėšų Šiaulių „Aušros“ muziejus surinko Ch. Frenkelio viloje vykusio paramos koncerto metu. Šį koncertą, kaip vieną iš muziejaus rengiamos paramos akcijos fortepijonui įsigyti renginių, šiauliečiams dovanojo Šiaulių Rotary klubas, suteikęs galimybę paklausyti žinomų klasikinės muzikos atlikėjų. 
Į Ch. Frenkelio viloje vykusį paramos koncertą muziejaus bičiulius labiausiai viliojo galimybė gyvai paklausyti Lietuvos televizijos projekto „Triumfo arka“ nugalėtojo Liudo Mikalausko „auksinio“ balso. Kartu su šiuo Kauno muzikinio teatro solistu koncertavo teatro primadona Sabina Martinaitytė (sopranas) bei pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. Visi atlikėjai – įvairių respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatai. Koncerte skambėjo W. A. Mozarto, G. Verdi, G. Puccini, G. Rossini, G. Donizetti, B. Dvariono, V. Klovos, G. Kuprevičiaus operų ištraukos.
Šiauliai gali didžiuotis išsaugoję vienintelį Šiaurės Lietuvoje ir vieną iš nedaugelio visoje šalyje moderno epochos architektūros paminklų –  Ch. Frenkelio vilą. Šiuose puikiuose rūmuose veikia ne tik originalios ekspozicijos – restauruota vila tapo prestižine Šiaulių miesto vieta. Čia rengiami oficialūs priėmimai, organizuojami kameriniai renginiai, aukšto kultūrinio lygio koncertai. Tam labai palanki viloje esanti ypatingai geros akustikos salė – viena geriausių Šiauliuose. Muziejus gali didžiuotis jau penkerius metus čia rengiamu Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliu, Tytuvėnų festivalio, įvairiais Šiaulių filharmonijos rengiamais koncertais. Viloje yra koncertavę žymūs Lietuvos bei pasaulinio garso atlikėjai. Pirmuosius žingsnius į muzikos pasaulį čia žengia ir miesto jaunieji menininkai.
Didžiausia muzikinių renginių problema – muziejus neturi koncertinio fortepijono ir yra priverstas instrumentą nuolat skolintis. Dažniausiai fortepijoną, skaičiuojantį jau ne pirmą dešimtmetį, paskolina Šiaulių kultūros centras. Instrumentą prižiūrintis ir derinantis meistras patvirtina, kad fortepijonui ypač kenkia kilnojimas iš vienos vietos į kitą, oro temperatūros, drėgmės pokyčiai. Instrumentui kenkia netgi pernešimas į kitą kambarį, o gabenimas per lauką ypač žalingas. 
Akivaizdu, kad nuosavas koncertinis fortepijonas ,,Aušros“ muziejui būtinas, tačiau jo pirkimui lėšų biudžete vis neatsiranda. Pripažindamas, kad kultūrai visais istorijos laikotarpiais išgyventi padėdavo globėjai, rėmėjai ir talkininkai, muziejus ryžosi organizuoti paramos akciją instrumentui įsigyti. Lėšų fortepijono pirkimui yra paaukoję UAB „Meba“ – 10 000 Lt, Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius – 4 215 Lt bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Iki šiol jau surinkti 22 465 (dvidešimt du tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt penki) litai.
Šiaulių „Aušros“ muziejus yra biudžetinė įstaiga ir pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą turi paramos gavėjo statusą. Norintys prisidėti prie rengiamos akcijos fortepijonui įsigyti, paramą gali pervesti į „Aušros“ muziejaus nurodytą a/s LT 50 7300 0100 0240 7569.
Informaciją apie vykdomą akciją teikia Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, tel. (8 41) 52 43 90, apie renginį – Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Deimantė Kondrotaitė, tel. (8 41) 43 36 80.
[2009-02-25] garbių muziejininkų IR KULTŪROS PAVELDO PUOSELĖTOJŲ ATMINIMAS BUS PAGERBTAS VILNIUJE
 
Parodos plakatas2009 m. kovo 3 d. – 2009 m. kovo 23 d. Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1/8, Vilnius) – Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda, skirta dviems šviesuoliams, kultūros paveldo tradicijų ir profesionaliosios muziejininkystės pradininkams Šiaurės Lietuvoje – Peliksui Bugailiškiui (1883–1965) ir Vincentui Vaitekūnui (1908–1987). Projektą remia Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos.
Parodos atidarymas – 2009 m. kovo 3 d. (antradienį) 15 val.
 
2008 m. „Aušros“ muziejus minėjo iškilių Šiaurės Lietuvos kultūros veikėjų – P. Bugailiškio 125-ąsias ir V. Vaitekūno 100-ąsias – gimimo metines. Savo krašte puoselėję Lietuvos materialųjį ir dvasinį kultūros paveldą, jie šiam darbui skyrė visą gyvenimą, į muziejininkystės ir kultūros paveldo apsaugą įtraukė šviesuomenę ir jaunimą. Jų asmeninis palikimas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
„Kraštotyra ir muziejininkystė iš pomėgio tapo mano pašaukimu...“, – sakė P. Bugailiškis, „Aušros“ muziejaus įkūrimo iniciatorius ir ilgametis jo globėjas. Nuo sudėtingo teisininko darbo likusį laiką kraštotyrai skyręs žymus visuomenės, politikos ir kultūros veikėjas, vienas pirmųjų Lietuvoje bandė gvildenti teorinius muziejininkystės, kultūros paveldo apsaugos klausimus.
Būdamas profesionalus teisininkas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos taikos teisėjas, o nuo 1923m. – Šiaulių apygardos teismo pirmininko pavaduotojas, Šiauliuose P. Bugailiškis aktyviai įsijungė ir į visuomeninę-kultūrinę veiklą: 1919–1922 m. redagavo žurnalą „Sietynas“, buvo vienas iš „Kultūros“ bendrovės steigėjų, 1923–1933 m. redagavo žurnalą „Kultūra“, buvo Kultūros-švietimo draugijos steigėjas ir vadovas. 1930–1933 m. leido informacinį leidinį „Šiaulių metraštis“, 1934–1944 m. redagavo pirmąjį Lietuvoje kraštotyros žurnalą „Gimtasai kraštas“.
1923 m. kovo 11 d. P. Bugailiškio iniciatyva buvo įsteigtas Šiaulių „Aušros“ muziejus, o 1927 m. gegužės 15 d. – Šiaulių kraštotyros draugija. Talkinamas jaunų padėjėjų, P. Bugailiškis ruošė anketas, rengė kraštotyros ekspedicijas, rinko praeities relikvijas. Per keliolika įtempto ir darnaus darbo metų „Aušros“ muziejus tapo stambiausiu kraštotyros muziejumi Lietuvoje, o ekspedicijų metu surinktas etnografinis archyvas 2006 m. buvo įtrauktas į JUNESCO saugomą „Pasaulio atminties programą“.
1945 m. P. Bugailiškis iš Šiaulių išsikėlė į Vilnių, 1945–1947 m. dirbo MA Istorijos instituto Etnografijos sektoriaus vedėju, 1948–1952 – Knygų rūmų bibliografu-redaktoriumi, konsultavo ir talkino Vilniaus muziejams.
Mirė P. Bugailiškis 1965 m. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. 1994 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus išleido P. Bugailiškio atsiminimus „Gyvenimo vieškeliais“, 1998 m. įsteigė Pelikso Bugailiškio premiją.
Vienas P. Bugailiškio mokinių ir pasekėjų buvo V. Vaitekūnas, beveik šešis dešimtmečius paskyręs kraštotyrai ir muziejininkystei ir tapęs vienu žymiausių šios srities specialistų. Už darbą muziejuje, paminklosaugos bei turizmo srityse V. Vaitekūnas ne kartą buvo apdovanotas Kultūros ministerijos, Kraštotyros draugijos garbės raštais, atminimo ženklais ir medaliais. 1977 m. jis tapo Lietuvos paminklų ir kraštotyros draugijos garbės nariu. Minint 80-ąsias jo gimimo metines buvo įsteigtas Mikelio prizas, kasmet skiriamas geriausiems Šiaulių kraštotyrininkams. 1998 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus išleido V. Vaitekūno straipsnių rinktinę „Rinktiniai kraštotyros darbai“.
 
Išsamesnę informaciją apie renginį teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė tel. 8 41 52 43 98, 8 672 2 11 52, apie parodą – muziejininkas Ernestas Vasiliauskas tel. 8 41 52 43 86, 8 682 1 01 41.

 

 
2009 m. vasario 25 d., trečiadienį, 16 val., Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174, Šiauliai), atidaroma paroda iš muziejaus rinkinių „Išradimas, labiausiai pakeitęs pasaulį“. Ši paroda – trumpa istorinė kelionė nuo lempos iki mikroprocesorių – skiriama mikroschemos išradimo 50-mečiui paminėti.
Paroda veiks iki 2010 metų sausio 30 d.
15 aukštų pastato dydžio dėžė, kurioje sudėta 50 milijonų lempų. Šiandien toks būtų mūsų kompiuteris, jeigu prieš 50 metų nebūtų išrasta mikroschema. „Kokios technologijos pakeitė jūsų gyvenimą?“ – į šį televizijos kompanijos CCN tinklalapyje pateiktą klausimą per tris mėnesius buvo gauta daugiau kaip 119 000 atsakymų. Svarbiausiomis technologijomis, kurios pakeitė mūsų gyvenimą, buvo pripažintos mikroschema, internetas ir kompiuteris.  
Ekspozicijoje demonstruojamas šis milžiniškas elektronikos technologijų progresas nuo lempos, tranzistoriaus iki mikroschemos, atvėręs vartus įvairių modernių elektronikos prietaisų – kompiuterių, mobiliųjų telefonų, buitinės, medicininės ir kt. technikos atsiradimui.
Elektronikos amžius prasidėjo 1904 m., Ambrose Flemingui išradus elektroninę lempą – vakuuminį diodą. Po trejų metų Lee de Forestas jį patobulino – įstatė dar vieną elektrodą, leidusį valdyti lempa tekančią srovę. Taip gimė triodas, pradėjęs elektronikos revoliuciją. 1946 m. JAV pradėjo veikti pirmas kompiuteris „Eniac“, kuriame buvo panaudota 18 000 lempų, 70 000 rezistorių, 10 000 kondensatorių, 7 500 relių – iš viso 750 000 detalių. Mašina užėmė 150 kv. metrų plotą. Po metų JAV „Bell“ laboratorijoje buvo padarytas atradimas: tarp dviejų skirtingomis priemaišomis užterštų silicio gabalų, įjungus lempą, atsirado elektros įtampa. Taip prasidėjo puslaidininkinių prietaisų era, o 1948 m. buvo pagamintas pirmasis puslaidininkinis tranzistorius. 1958 m. buvo pagaminta pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina, kurioje elektroninės lempos buvo pakeistos tranzistoriais. Tuomet vienas populiariausių IBM kompiuterių kainavo 4,5 milijono JAV dolerių. 1959 m. Robertas Noisas išrado būdą, kaip vienoje puslaidininkinėje plokštėje pagaminti ir sujungti keletą tranzistorių. Tokios schemos buvo pavadintos integralinėmis. Tai buvo naujos mikroschemų eros pradžia.
Mikroelektronikos Lietuvoje pradžia – 1962 m., kai Vilniuje buvo įkurtas mikroschemų projektavimo institutas „Venta“. 1964 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus kompiuterius „Rūta“, o 1968 m. Šiaulių gamykloje „Nuklonas“ pradėtos gaminti mikroschemos. „Ventoje“ sukurtų mikroschemų pagrindu buvo sukurtas ir pagamintas pirmasis bortinis mikrokompiuteris Sovietų Sąjungoje.
1971 m. firma INTEL sukūrė pirmą mikroprocesorių, kuris leido pradėti dar vieną etapą – asmeninių kompiuterių revoliuciją. 1981 m. pagaminti pirmieji kompiuteriai „Intel“. 1986 m. „Nuklono“ gamykla pradėjo gaminti buitinius ir mokyklinius mikrokompiuterius BK 0010Š.
Šiuo metu pasaulio mokslininkai pristatė greičiausią iki šiol sukurtą tranzistorių, kurio pagrindas yra ne tranzistoriams įprastas silicis, o nanomedžiagos grafeno paviršius, kurio plokštės gali būti mažinamos iki vos kelių atomų storio ir turi labai didelį elektronų greitį. Tai atvėrė galimybes kurti neregėtų greičių tranzistorius, vėl žymiai sumažinti visos elektroninės aparatūros gabaritus.
Parodoje veiks edukacinė programa „Kelionė nuo lempos iki mikroschemos“.
Informaciją apie renginį teikia ,,Aušros“ muziejaus Technikos istorijos skyriaus vedėja Genovaitė Žukauskienė (8 41) 52 43 99.

 

[2009-02-10]  VASARIO 16-ĄJĄ – SUSITIKIMAS SU V. V. LANDSBERGIU IR JO KŪRYBA

2009 m. vasario 16 d., pirmadienį, Šiaulių „Aušros“ muziejus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) organizuoja Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios –  paminėjimą. Ta proga miesto bendruomenė kviečiama į šventinę popietę – susitikimą su garsiu režisieriumi, rašytoju, dainų autoriumi Vytautu V. Landsbergiu bei vaidybinio filmo „Kai aš buvau partizanas“ pristatymą.  Renginio pradžia – 15 valandą.
Kasmet tradiciškai Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kartu švęsti kviečiantis Šiaulių „Aušros“ muziejus šį kartą organizuoja susitikimą su žinomu Lietuvos kultūros žmogumi, rašytoju, poetu ir dainų autoriumi, teatro bei kino režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu. Šiauliuose V. V. Landsbergis – ne tik dažnas svečias. Šiaulių dramos teatre jis yra pastatęs ne vieną savo sukurtą pjesę.
V. V. Landsbergis yra išleidęs keletą poezijos knygų, nemažai pasakų knygelių vaikams. 1993 m. V. V. Landsbergio pasakų knyga „Rudnosiuko istorijos“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, o 2004 m. jo ir dailininkės Sigutės Ach knyga „Arklio Dominyko meilė“ paskelbta geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams.
Daugiau kaip dešimt metų Vilniaus universiteto folkloro  ansamblyje „Ratilio“ dainavusiam V. V. Landsbergiui daina ir toliau liko viena kūrybos sričių – jis yra išleidęs kompaktines plokšteles „Kaimiečių mantros“ ir „Žiauriai gražūs romansai“. Renginio pradžioje vaidybinio filmo „Kai aš buvau partizanas“ scenarijaus autorius ir režisierius ne tik pristatys savo naujausią filmą, bet ir padainuos keletą savo kūrybos dainų.  
Kinas – viena svarbiausių V. V. Landsbergio kūrybos sričių. 1993 metais  įkūręs kino studiją „A PROPOS“, kurioje kuriami dokumentiniai bei vaidybiniai filmai, per penkiolika kinematografinės veiklos metų V. V. Landsbergis sukūrė aštuoniolika dokumentinių filmų ir du vaidybinius: „Tėvas“, „Koncertas“, „Švendubrės šamanas“, „Penkios novelės apie Stasį“, „Pragaras“, „Jono Meko antologija“, „Iš niekur, į niekur“. Pirmieji filmai – dokumentiniai portretai apie originalius, kitaip mąstančius ir gyvenančius  žmones, kurie nebūtinai yra garsenybės. Vėliau V. V. Landsbergis pradėjo kurti  filmus apie Lietuvos istoriją, perėjo prie vaidybinio žanro.
Paskutinysis jo darbas – 2008 m. sukurtas vaidybinis filmas„Kai aš buvau partizanas“. Šiame filme yra nemažai V. V. Landsbergio mėgiamų pasakos elementų, kuriais autorius šį kartą kalba apie skaudžią šalies praeitį – partizaninį karą. Pasak paties autoriaus, jis labiausiai norėjęs parodyti ne patį karą, o vaiko – žmogaus jausmų psichoanalizę per praeities ir dabarties laiko prizmę. Pagrindinis filmo tikslas – pabandyti suvokti pokario laikotarpį, jo aidą dabartinei žmonių kartai. Šiuo ypatingu filmu prasideda psichologinio kino kryptis, dar visiškai nauja lietuviškoje kinematografijoje.
Šešių dalių vaidybiniame filme vaidina ne tik profesionalūs aktoriai Algimantas Masiulis, Rūta Staliliūnaitė, Gediminas Storpirštis, Birutė Mar (Marcinkevičiūtė), Marius Jampolskis, bet ir buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša, atliekantis stribo vaidmenį. Filmo scenarijų parašė pats režisierius V. V. Landsbergis. Operatorius - Audrius Kemežys.
Filmas „Kai aš buvau partizanas“ 2008 m. lapkričio 14–15 d. buvo parodytas 6-ajame „Blue November“ filmų festivalyje Seatle, JAV Vašingtono valstijoje, kur pelnė apdovanojimą už geriausią istoriją („best story“).

Informaciją pateikė ,,Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė. Tel. (8-41) 52 43 92.

 


© Lietuvos dailės muziejus, 2001
© Žemaičių kultūros fondas, 2001
© Matematikos ir informatikos institutas, 2001

Atnaujinta 2012.07.27
Pasiūlymus, klausimus siųskite adresu: muziejai@gmail.com