VIRTUALI ERNSTO MOLLENHAUERIO (1892-1963)
TAPYBOS PARODA

Ernsto Mollenhauerio tapybos paroda Vilniaus paveikslų galerijoje nuo spalio 4 d. iki spalio 25 d.;
Klaipėdos paveikslų galerijoje - nuo lapkričio 2 d. iki lapkričio 23 d.

Ernst Mollenhauer (1892-1963). Nidos prieplauka (1962)

Ernst Mollenhauer. Gyvenimo kelias ir kūryba
Ernst Mollenhauer Rytų Prūsijos tapyboje
Ernsto Mollenhauerio tapybos darbų parodos eksponatų sąrašas

Fondas "Gerhart-Hauptmann-Haus. Vokietijos-Rytų Europos forumas" Diuseldorfe yra Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės institucija, skatinanti kultūros mainus su Rytų ir Vidurio Europos tautomis. Lietuvos Dailės muziejus Vilniuje taip pat įgyvendina išsamias kultūrinio bendradarbiavimo programas su Rytų ir Vidurio Europos kaimyninių šalių giminingomis institucijomis. Manome, jog Europos suvienijimo laikais yra svarbu įtraukti į valstybių sienas peržengiantį dialogą tiek Rytų Europos regionų vokiečių kultūros paveldą, tiek kultūros raidą
Rytų Europoje. Po dešimtmeč
ius trukusios atskirties tarp Rytų ir Vakarų šioje srityje jaučiamas didelis poreikis pasivyti prarastą laiką. To reikalauja ir kultūriniai mainai tarp Vokietijos ir Lietuvos. Reikšmingas yra Lietuvos Dailės muziejaus Vilniuje, Dailės muziejaus padalinio Klaipėdos Paveikslų galerijos ir fondo "Gerhart-Hauptmann-Haus" Diuseldorfe įnašas.
Dailininko Ernsto Mollenhauerio (1892-1963) kūryba puikiausiai tinka šiam tikslui. Ernsto Mollenhauerio kūrybinė tėvynė iki pat Antrojo pasaulinio karo katastrofos buvo Kuršių nerija. Ten jis, didis menininkas, formavo Nidos dailininkų koloniją. Taip pat ir pokario metais, jau gyvendamas Vokietijoje, peizažų tapyboje liko ištikimas Kuršių nerijos motyvams - Baltijos jūros pakrančių kraštovaizdžiui ir žmonėms. Parinkti reprezentatyvūs Ernsto Mollenhauerio kūriniai supažindins besidominčius menu Lietuvoje su šia iškilia Baltijos regiono asmenybe. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja Ernsto Mollenhauerio dukrai p. Majai Ehlermann-Mollenhauer už pasiryžimą suteikti paveikslus iš dailininko palikimo ir už jos nenuilstamą triūsą organizuojant šią parodą. Reiškiame padėką Thomo Manno kultūros centrui Nidoje, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai ir Vokietijos vyriausybės įgaliotiniui kultūros ir informacijos priemonių klausimams Berlyne bei Šiaurės Reino-Vestfalijos darbo, socialinių reikalų, kvalifikacijos ir technologijų ministerijai už paramą parodos projektui ir katalogo leidybai.

Romualdas Budrys
Lietuvos dailės muziejaus direktorius

 

© Lietuvos dailės muziejus, 1999-2001
© Žemaičių kultūros fondas, 1999-2001
© Matematikos ir informatikos institutas, 1999-2001

Atnaujinta 2003.06.10
Pasiūlymus, klausimus siųskite adresu samogit@delfi.lt