REIKALAVIMAI INTERNETO SVETAINĖMS IR TINKLALAPIAMS

• ! Informacinė svetainė „Multimedijos centras humanitarams" http://www.mch.mii.lt

• ! Informacinė svetainė „Multimedijos mokytojai" http://mm.mch.mii.lt

• ! Informacinė svetainė „Skaitmeninė kultūra humanitarams" http://skaitmeninekultura.mch.mii.lt

• Reikalavimai Interneto svetainių stiliui

• Reikalavimai tinklalapių ruošimo technologijai

  • Atitikimas W3C rekomendacijoms

  • Keletas pasiūlymų technologijos kultūrai

  • Lietuviškų šriftų problemos sprendimas

1. Reikalavimai Interneto svetainių stiliui ir kūrimo principams

• Muziejų Interneto svetaines autoriai kuria savo jėgomis ir resursais. Kadangi dėl svetainių įvairovės išlaikyti tą patį stilių visose į portalą įjungiamose svetainėse neįmanoma, siūloma kiekvienai muziejų Interneto svetainei sukurti individualų stilių ir dizainą.
• svetainių viduje turi būti navigacijos priemonės, leidžiančios vienu ėjimu grįžti į svetainės įvadinį tinklalapį.
• tituliniame svetainės tinklalapyje turi būti navigacijos priemonės, leidžiančios vienu ėjimu patekti į portalo "Lietuvos muziejai" titulinį tinklalapį.
• orientuotis į vaizduoklio ne blogesnę kaip 600x800 taškų skiriamąją gebą bei ne mažesnį kaip 65000 spalvų kiekį, tačiau ir 256 spalvų režime turi išlikti reikalingos spalvos.

2. Reikalavimai tinklalapių ruošimo technologijai
2.1. Atitikimas W3C rekomendacijoms
Medžiaga Interneto svetainėse pateikiama tinklalapių pavidalu, kuriuos žiūrovas peržiūri kompiuterio ekrane. Medžiaga tinklalapiams ruošiama dokumentų ir informacinių failų su tekstais, statiškais ir judančiais vaizdais, garsais pavidalu. Dokumentas - specializuotoje kalboje HTML (HyperText Markup Language) paruoštas tekstinis failas, kurio turinys - HTML instrukcijų, jų parametrų bei informacinio teksto mišinys. Peržiūros programa dekoduoja dokumentą ir pagal instrukcijų parametrus kuria kompiuterio ekrano lango vaizdą - tinklalapį, jame formuodama instrukcijomis aprašytus valdymo bei dialogų elementus, į jį išvesdama dokumente esantį informacinį tekstą ir informacinių failų turinį.
Visi darbai, susiję su HTML ruošimu, tobulinimu bei standartizavimu, yra koordinuojami vienos organizacijos, trijų garsių pasaulio informatikos institucijų konsorciumo - W3 Consortium (W3C). Ši organizacija pateikia tinklalapių ruošimo taisykles rekomendacijų pavidalu. Peržiūros programos versijos numerio pirmasis skaičius apytikriai parodo, kuriai rekomendacijų versijai ši programa tinka (jis turi būti lygus ar didesnis už rekomendacijų versijos numerio pirmąjį skaičių).
Todėl kuriant parodos tinklalapius siūloma laikytis šių nurodymų:

1. Tinklalapius formuojantis HTML kodas turi atitikti W3C HTML 4.0 rekomendacijas (su jomis galima susipažinti svetainėje www.w3.org/tr/rec-html40/).
2. Kadangi dar nemažoje dalyje kompiuterių yra trečiosios kartos naršyklių, kurios tenkina tik W3C HTML 3.2 (www.w3.org/tr/rec-html32/) rekomendacijas, tinklalapiai turėtų būti paruošti taip, kad tokių naršyklių pagalba būtų matoma visa informacija su įmanomai mažesniais dizaino iškraipymais.
3. Tinklalapiai privalo tenkinti W3C pateikiamas WWW turinio prieinamumo rekomendacijas (Web Content Accessibility Guidelines 1.0, www.w3.org/TR/1999/WAI-WEBCONTENT-19990505/).
4. Pageidautina, kad būtų naudojami tik standartiniai vaizdo, garso, dokumentų failų tipai, kuriems peržiūrėti ar klausyti užtenka naršyklių vidinių ar operacinės sistemos standartinių priemonių:
   • *.gif, *.jpg, *.jpeg statiškiems vaizdo failams;
   • *.gif (animacinis), *.avi dinamiškiems vaizdo failams;
   • *.wav, *.au, *.aiff, *.mid, *.midi garso failams;
   • *.txt tekstiniams dokumentams;
   • *.zip, *.exe, failams, kuriuos siūloma atsisiųsti.
5. Jei naudojami nestandartiniai HTML elementai, failai, papildomi naršyklių priedai (pvz., ActiveX Controls, Plug-ins), apie juos būtina įspėti žiūrovą ir suteikti jam galimybę tęsti darbą apeinant nestandartinius elementus.

Pastabos: 

• kai kurie garso failų formatai (pvz., *.wav) leidžia kompresuoti informaciją, patartina naudoti nekompresuotą formą, o naudojant kompresuotą formą būtina nurodyti, kokia kompresija (codec) naudojama ir pasiūlyti, kaip ją įdiegti ar patikrinti įdiegimą nors Windows aplinkoje. 
• nors video informacija *.avi tipo failuose gali būti koduojama dešimtimis būdų, būtina naudoti "standartinus" Windows aplinkos kodavimo būdus (codecs): Cinepac Codec by Radius, Intel Indeo Video R3.2, Microsoft Video 1, kompresijos lygį parenkant bandymų keliu.

Be to, W3C rekomendacijose siūloma atkreipti dėmesį į šiuos technologinius niuansus:

• spalvos, nurodomos HTML BODY, FONT tipo instrukcijose bei lentelės fono aprašyme bgcolor įvairių tipų kompiuteriuose bei skirtinguose monitoriuose ar esant skirtingam rodomų spalvų skaičiui matomos labai skirtingai, todėl siūloma naudoti tik standartines Interneto spalvas, o kitiems spalviniams efektams pasiekti naudoti grafinius elementus (images).
• skirtingos peržiūros programos skirtingai interpretuoja grafinių elementų padėties nuorodą (align), todėl šių elementų tikslų išdėstymą ekrane kol kas galima pasiekti naudojant lenteles.

Tinklalapių ruošimo technologijos reikalavimai apibendrinami, W3C rekomendacijos išaiškinamos, pateikiami praktiniai patarimai svetainių bei tinklalapių stiliui,  nurodomi HTML dokumentų automatinių sintaksės tikrintuvų adresai Web Design Group (www.htmlhelp.com) darbuose.

2.2. Keletas pasiūlymų technologijos kultūrai
W3C HTML 4.0 rekomendacijose pateikiami dokumento struktūros, HTML instrukcijų aprašymai. Tačiau taisyklingai techniškai paruošti dokumentai bei papildomi failai dar neužtikrina patogios, greitos tinklalapių peržiūros. Todėl siūloma laikytis šių pasiūlymų technologijos kultūrai, kurių ne vienas sutampa su reikalavimais tinklalapių ruošimo technologijai:

1. Kiekvienas tinklalapis privalo turėti trumpą bei informatyvią antraštę (title);
2. Tinklalapio fonas turi būti užpildytas spalva ar piešiniu;
3. Fono piešinys turi būti įmanomai mažesnis;
4. Pagrindinė įvadinio tinklalapio informacija turėtų tilpti ekrane;
5. Įvadiniame tinklalapyje nenaudoti muzikinio fono;
6. Kiekvienas grafinis elementas (išskyrus dizaino) turi būti su trumpu informatyviu alternatyviniu tekstu;
7. *.gif formato grafinių elementų paletė turėtų būti internetinė;
8. Orentuotis į ne didesnį kaip 28.8 kilobitų per sekundę informacijos persiuntimo Internete greitį;
9. Atminti, kad kokio nors elemento laukimas pasirodant ekrane ilgiau nei 15 sekundžių neprimtinas daugumai žiūrovų;
10. Naudotis *.jpg formato failų dydžio optimizatoriais;
11. Didelių grafinių elementų alternatyviniame tekste turėtų būti papildomai nurodomas failo dydis;
12. Didelių grafinių elementų vietoje pradžioje išvesti alternatyvius mažo ryškumo ir mažos apimties elementus;
13. Grafinių elementų navigacinės zonos (image maps) turėtų būti dubliuojamos tekstinėmis nuorodomis;
14. Lentelių ir jų langelių pločiai turėtų būti nurodomi procentais, ir tik išimtinais atvejais - taškais;
15. Pelė - ne vienintelis navigacijos įrankis, todėl vengti nurodymų, susijusių su pelės naudojimu.

Reiktų neužmiršti nurodyti svetainės priklausomybės, autorių, kontaktinių adresų, idealiausia - elektroninė "svečių knyga". Reikalingos sukūrimo, atnaujinimo (tik ne paskutinio pataisymo) datos. Vidinė navigacija, vietinė paieška ar dalykinė rodyklė tampa standartiniais elementais. 

Plačiau apie tinklalapių ruošimo technologiją ir kultūrą galima paskaityti aprašyme Yale C/AIM Web Style Guide (anglų k.).

2.3. Lietuviškų šriftų problemos sprendimas
Kol kas Interneto pagrindinė kalba yra anglų. Visos peržiūros programos įvairių tipų operacinių sistemų aplinkose taisyklingai parodo tik anglų kalbos raides bei Vakarų Europos nacionalinius simbolius. Kadangi originaliosios lietuviškos raidės nepatenka į šių simbolių tarpą, lietuvių kalba ruoštuose tinklalapiuose būtina pateikti informaciją apie naudojamą kalbą. Tik esant šiai informacijai peržiūros programa, kurioje numatytas darbas su lietuviškais tekstais, taisyklingai parodys lietuviškas raides (žinoma, jei jos įdiegtos žiūrovo kompiuteryje ir operacinė sistema tai pripažįsta). Tačiau naudojama ne viena operacinė sistema ar jos versija bei peržiūros programa, kurioms lietuvių kalba - svetimybė, ir tik papildomų priemonių pagalba pasiekiamas lietuviškų simbolių atvaizdavimas.
Todėl siūloma laikytis šių taisyklių, nors ir siaurinančių autorių galimybes, tačiau leidžiančių visame pasaulyje taisyklingai paruoštoms peržiūros programoms rodyti lietuviškas raides:

• naudoti Baltic RIM kodų lentelę, kuri 1999 metais turėtų būti patvirtinta pasauliniu standartu ISO-8859-13, ar  Windows-1257 kodų lentelę, kuri faktiškai šiuo metu yra lietuviško teksto kodavimo standartas ir mažai skiriasi nuo siūlomo ISO-8859-13;
• HTML kodo HEAD sekcijoje būtina instrukcija <META HTTP-EQUIV="Content-Type" CONTENT="text/html; charset=windows-1257; charset=ISO-8859-13">;
• HTML kodo HEAD sekcijoje patartina naudoti instrukciją <META HTTP-EQUIV="Content-Language" CONTENT="LT">;
• stengtis kuo mažiau naudoti fontų šeimų (šriftų) aprašymus (instrukciją <Font Face=…>), o juos naudojant nurodyti tik standartines Windows aplinkos šeimas.

Tačiau ruošdami tinklalapius anglų kalba mūsų autoriai nepagalvoja, kad ne Baltijos šalių gyventojo kompiuteryje tikriausiai nėra lietuviškų šriftų, o, pavyzdžiui, lenko, turko, graiko kompiuteryje tose pačiose šriftų lentelių vietose, kur turėtų būti lietuviškos raidės, yra jų nacionaliniai simboliai. Pavardės, miestų pavadinimai, kiti lietuviški žodžiai tampa neaiškių simbolių kratiniais. Todėl ne lietuvių kalba paruoštuose tinklalapiuose būtina:

• nenaudoti lietuviškų šriftų;
• HTML kodo HEAD sekcijoje būtina instrukcija <META HTTP-EQUIV="Content-Type" CONTENT="text/html; charset=…">, aprašanti naudojamą kalbą ar kalbų grupę;
• HTML kodo HEAD sekcijoje patartina naudoti instrukciją <META HTTP-EQUIV="Content-Language" CONTENT=...>, nurodant naudojamos kalbos kodą.

Pastaba: daugiakalbius tinklalapius galima kurti naudojant UNICODE kodavimą, tačiau trečiosios populiariųjų peržiūros programų versijos dar neatpažįsta šio kodavimo, todėl jį siūloma naudoti išimtinais atvejais ir ne pagrindiniuose svetainės tinklalapiuose. Tačiau ir šio kodavimo panaudojimas nepadės, jei žiūrovo kompiuteryje nebus Jūsų siūlomų šriftų.
Plačiau apie Interneto internacionalizavimo problemas galima paskaityti specialioje apžvalgoje.