PASVEIKĘ RUONIUKAI PERKELTI Į MUZIEJŲ
Lietuvos jūrų muziejus, 2008 m. gegužės 6 d.

2008 m. balandžio pabaigoje keturi Jūrų muziejaus priglausti ir išslaugyti ruoniukai iš administracijos pastato, kur gyveno voniose, iškeliavo į muziejų. Čia jie pirmą kartą galėjo pasinerti į gimtąją vandens stichiją. Mažaisiais muziejaus augintiniais domėjosi ir gausiai per gegužės ilgąjį savaitgalį muziejų lankę žmonės.

Nors į muziejų ruoniukai pateko labai nusilpę ir išsekę, per mėnesį jie priaugo apie septynis kilogramus. Tačiau nuo bendraamžių, išaugusių kartu su tėvais, jie dar gerokai atsilieka. Rastinukai sveria tik apie 17 kg, o jų bendraamžis, muziejuje gimęs ruonės Zundos jauniklis – arti 40.

Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, gyvūnėliai per mėnesį visiškai pasveiko ir jau patys minta žuvimi. Per dieną jie suvalgo apie 2 kg strimelės.

Muziejuje ruoniukai apsigyveno karantino baseine, kuriame išbus dar trejetą mėnesių, kol pasivys savo bendraamžius, išmoks gerai plaukioti ir maitintis žuvimi jau ne iš žmogaus rankų, o vandenyje. Tada jie bus perkelti į bendrą Pilkųjų Baltijos ruonių baseiną, o rudenį arba pavasarį, paaugę ir sutvirtėję, grįš į gimtąją Baltiją.

Ruoniukais rūpinęsis, dieną ir naktį juos slaugęs bei maitinęs, biologas Arūnas Grušas spėjo kiekvieną jų puikiai pažinti.

– Pirmasis ir labiausiai nusilpęs iš marių pakrantės atkeliavo Marius, jis ramus kaip belgas, kantriai kenčiantis trijų „panelių“ aktyvumą. Moncė, atvežta nuo jūros pakrantės ties Monciškių kaimu, viskuo nepatenkinta rėksnė: tai jai valgyti mažai, tai dar kas nors blogai. Girulė iš Girulių – judriausioji, nenustygstanti vietoje. Plazė, gavusi vardą nuo Plazės ežero, esančio netoli Nemirsetos, iš kur ji ir atvežta, pakankamai savarankiška, agresyvi, vis šiepianti dantis. Antra vertus, kadangi gyvūnai grįš atgal į gamtą, tai jų jaukinti, paversti „rankiniais“ ir nežadame. Jie turi išlaikyti savybes, kurių prisireiks atviroje jūroje.

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje pavasarį pasirodo ruoniukai „našlaičiai“ – per anksti ledo ar srovės atskirti nuo savo mamų. Jei nesugeba patys išgyventi ir dažniausiai žmonių atvežami į Jūrų muziejų.

Tačiau, pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus priglaudžia šiuos gyvūnėlius tik savo gera valia. „Mes esame Kultūros ministerijos institucija ir į mūsų funkcijas neįeina rūpintis beglobiais, pagalbos reikalaujančiais laukiniais gyvūnais, – sakė direktorė. – Muziejuje nėra net specialių patalpų laukinių gyvūnų karantinavimui, juk mes nežinome ar jie yra sveiki, o gal serga kokia pavojinga liga, kuri gali persiduoti ir mūsų gyvūnams. Taip elgdamiesi mes rizikuojame ir savo darbuotojų saugumu. Laukinių gyvūnų problemos, matyt, yra Aplinkos apsaugos ministerijos rūpestis.“

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.

Daugiau apie išgelbėtus ruoniukus >

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel. (8~46) 490751
Alfonso Mažūno nuotraukos