Lietuvos jūrų muziejuJE priglauSTI ruoniukAI-PAMESTINUKAI
Lietuvos jūrų muziejus, 2008 m. kovo 28 d.

Kovo 29 d. išgelbėtas dar vienas ruoniukas >
Balandžio 7 d. atgabentas dar vienas ruoniukas iš Baltijos pajūrio >
Pasveikę ruoniukai perkelti į muziejų >

2008 m. kovo 27 d. Lietuvos jūrų muziejuje prieglobstį rado du nusilpę, išsekę ir sužaloti ruoniukai. Apie vieną jų jau anksčiau žmonės skambino į muziejų ir sakė, kad matė Smiltynėje ant molo akmenų labai silpną gyvūnėlį. Tačiau nuėję į nurodytą vietą muziejaus darbuotojai ruoniuko neaptikdavo. Vakar jį pastebėjo pasivaikščioti prie jūros su šeima išėjęs vyras, kurio vaikas muziejuje lanko delfinų terapijos užsiėmimus.
Gyvūnų prižiūrėtojai nuskubėjo į nurodytą vietą ir su neštuvais atsinešė visiškai išsekusi ruoniuką. Pasak Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, gyvūnėlis toks nusilpęs, kad jau nei priešintis, nei gąsdinti šnypštimu, kaip būdinga ruoniams, nesugebėjo.

„Ruoniukas yra kokių 2–3 savaičių amžiaus, – sakė Arūnas. – Tačiau jo svoris yra mažesnis nei ką tik gimusio, kuris sveria arti penkiolikos kilogramų. O šis ruoniukas – tik 11,8 kilogramo. Labai seniai valgęs, jo skrandukas visiškai susitraukęs.“

Arūnas nuogąstavo, kad mažylis toks silpnas, kad gali ir neišgyventi.

Vakar dienos vakare į muziejų iš Monciškių pajūrio buvo atgabentas dar vienas pamestinukas. Deja, šis gyvūnėlis yra dar silpnesnis už pirmąjį, sveria tik 10,8 kilogramo ir yra sukandžiotas lapių ar šunų. Pradžiai abu pamestinukai gavo tik vandens, paryčiais jau paragavo sotesnio maistuko – žuvies tyrės, abiem paskirti medikamentai, jų sveikatos būklė yra nuolat stebima.

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje pavasarį pasirodo ruoniukai „našlaičiai“ – per anksti ledo ar srovės atskirti nuo savo mamų. Jei nesugeba patys išgyventi, dažniausiai patenka į Arūno Grušo rankas. Vardus Arūnas šiems gyvūnams sugalvoja pagal radimvietę. Taip vakar Smiltynėje prie marių rastas ruoniukas tapo Marium, o iš Mociškių atkeliavusi mažylė – Monce. Pasak Arūno, guvesnė yra mergaitė, o Mariukas dar tebėra pakankamai vangus.

Išgydyti ir paauginti ruoniukai, jeigu sustiprėja tiek, kad patys gali išgyventi laisvėje, paleidžiami atgal į Baltiją. Taip pernai į savo gimtąją vandens stichiją grįžo rastinukės Ražė ir Birutė bei muziejuje gimusi Vudė.

Tačiau, pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus priglaudžia šiuos gyvūnėlius tik savo gera valia.„Mes esame Kultūros ministerijos institucija ir į mūsų funkcijas neįeina rūpintis beglobiais, pagalbos reikalaujančiais laukiniais gyvūnais, – sakė direktorė. – Muziejuje nėra net specialių patalpų laukinių gyvūnų karantinavimui, juk mes nežinome ar jie yra sveiki, o gal serga kokia pavojinga liga, kuri gali persiduoti ir mūsų gyvūnams. Taip elgdamiesi mes rizikuojame ir savo darbuotojų saugumu. Laukinių gyvūnų problemos, matyt, yra Aplinkos apsaugos ministerijos rūpestis, aktyvesnis galėtų būtų ir Pajūrio regioninis parkas.“

 

2008 m. balandžio 7 d. vakare į Lietuvos jūrų muziejų buvo atgabentas dar vienas ruoniukas-pamestinukas iš Baltijos pajūrio. Šįkart itin nusilpusi mažylė rasta ties Nemirseta. Ji yra panašaus amžiaus kaip ir trys jau anksčiau atkeliavę į muziejų ruoniukai, tačiau ilgiau maitinta mamos, todėl sveria daugiau – keturiolika kilogramų. Vos atvežta į muziejų ruoniukė buvo labai silpna, bet pamaitinta žuvies tyrė su vandeniu iš karto atkuto ir ėmė rodyti dantukus.

„Ši ruoniukė pati pasiučiausia, – sako Arūnas Grušas, muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas. – Marius, Moncė ir Girulė yra žymiai ramesni. Šie ruoniukai muziejuje jau priaugo po pusantro kilogramų ir jau pradedami maitinti žuvyte, o ne jos tyre.“

Muziejus, neturėdamas sąlygų laukiniams gyvūnams karantinuoti, laiko juos administracijos pastate. Trys anksčiau rasti ruoniukai įkurdinti vienoje vonioje, o vakarykštė našlaitė – atskiroje.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus neturi reikiamų sąlygų laukiniams gyvūnams gydyti ir karantinuoti ir ruoniai priglaudžiami tik iš humaniškų paskatų.

„Ne kartą kreipėmės į Aplinkos apsaugos ministeriją, prašydami spręsti ruoniukų problemą, – sako Olga Žalienė, – įrengti Jūrų muziejuje atskiras patalpas, skirtas jų gydymui. Tačiau ruoniukų problema ir toliau ignoruojama, o mes juos priimdami rizikuojam ir savo gyvūnų, ir pagaliau, darbuotojų sveikata.“

„Praeitą savaitę dar du ruoniukai buvo pastebėti Juodkrantėje, bet, pabaidyti žmonių, jie nubėgo į jūrą, – pasakojo Arūnas Grušas. – Jeigu jiems reiktų pagalbos, mes jau negalėtumėme niekuo padėti, nebent apgyvendinti vonelėje savo kabinete.“

Arūnui neduoda ramybės ir dar viena problema – kaip gi pavadinti šią rastinukę, nes viena Nemirseta jau buvo muziejuje prieš dvejus metus ir iškeliavo į Vokietiją. Kadangi rastinukus jis pavadina pagal radimvietę, tai dabar Arūnas varto žemėlapius, ieškodamas gal koks upelis yra netoli tos vietos, kurio vardą galima būtų dovanoti mažylei.
 

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta.

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel. (8~46) 490751
Alfonso Mažūno ir Arūno Grušo nuotraukos