LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS PRANEŠIMAS SPAUDAI
[2007 07 26]

 

JŪROS ŠVENTĖ TRADICIŠKAI PRASIDĖJO KOPGALYJE
Lietuvos jūrų muziejus, 2007 m. liepos 26 d.

 

Parodos atidarymo akimirka	Parodą atidaro direktorė Olga Žalienė	Parodos atidarymo akimirka	Jūrininkus pasitiko sovietinio laiko padavėjos

 

Pirmieji Jūros šventės akordai jau šiandien nuskambėjo  Jūrų muziejuje: čia iškilmingai pagerbti Lietuvos jūrininkai. Iš karto po šios ceremonijos buvo atidaryta paroda „Jūrų kontrabanda Lietuvoje: dvi realybės“ mažajame žvejybos traleryje „Dubingiai“. Į renginius atskubėjo jūrinė Klaipėdos bendruomenė.

Pasak istoriko Dainiaus Elerto, gyvenimas prie jūros bei darbas jūroje yra susijęs ne tik su romantika. Jame yra ir suktybių ir apgaulių. Geriausias to pavyzdys – jūrų  kontrabanda. Ji turi gilias šaknis, ilgą  istoriją, su ja susiduriame ir šiandien.

Kontrabanda – neteisėtas, slaptas prekių ar kitų vertybių gabenimas per valstybės sieną, aplenkiant muitines arba slepiant prekes nuo patikrinimo. Kadangi kontrabandinių prekių galima įsigyti pigiau, kenčia šalies ekonomika. Kontrabanda turi dvi realybes: tų, kurie ja užsiima ir tų, kurie su ja kovoja.

Parodoje nesiekiama atspindėti visų jūrų kontrabandos  pusių. Pasirinkti du skirtingi Lietuvos istorijos laikotarpiai: 1923-1939 ir 1960-1990 metai. Tarpukaryje kontrabanda buvo įtraukusi nemažai pajūrio gyventojų, gerai organizuota ir darė didelius nuostolius Valstybei. Gindama savo interesus Valstybė plėtojo pasienio policijos bei muitinės struktūras.

Kitokį pobūdį jūrinė kontrabanda įgavo sovietinės okupacijos metais. Ji suaktyvėjo XX a. 7-ą dešimtmetį, kai žvejams bei jūreiviams buvo leista išlipti į krantą užsienio uostuose. Kontrabandinių prekių poreikį gimdė bendras visa ko trūkumas bei kitokio gyvenimo troškimas. Todėl TSRS struktūros su ja kovojo ne tiek dėl ekonominių, kiek dėl ideologinių priežasčių. Nors sovietmečiu jūrų kontrabanda neįgavo tokio organizuotumo bei masto kaip tarpukaryje, kai kuriais atvejais ji tapdavo jūrininkų bei žvejų kasdienybės dalimi.

Be marinistinių parodų, muziejus per Jūros šventę pristato du išskirtinius renginius – specialioje mokslinių tyrimų laive „Brabander“ ir palapinėje įrengtoje laboratorijoje lankytojai turės unikalią galimybę pažinti Baltijos jūros tyrinėjimo įrenginius bei mokslininkų atradimus, o Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje vyks tradicinė folkloro šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“, kurios programos vinis šiais metais - humoro, alaus ir varnų valstybės atidarymas.

 

Nika Peteikienė

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Tel.: (8~46) 490751

Nuotraukos Alfonso Mažūno