BERNHARDO WICKI (1919–2000) FOTOGRAFIJŲ PARODA
M. Žilinsko dailės galerijoje, 2007 m. gegužės 30 d. – birželio 17 d.

Bernardas Wicki buvo ne tik žymus austrų režisierius bei aktorius, bet ir šeštajame dešimtmetyje pasižymėjo fotografijos darbais.

Režisierius visų pirma didžiausią dėmesį skyrė žmonėms ir jų kasdieniams veiksmams bei parodė įtikinamą vaizdą iš vietovių, kurios buvo paliestos Antrojo pasaulinio karo. Labai asmeniškose nuotraukose jis įamžino savo kolegas menininkus: rašytoją Friedrichą Dürrenmattą ir aktores bei aktorius Hildegardą Knefą, Agnes Fink ir Horstą Buchholzą.

Aktorius B. Wicki fotografavo keliaudamas po Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Bosniją, Maroką, Tunisą, Afriką, Rusiją, Austriją, Šiaurės Ameriką, o taip pat daug nuotraukų yra iš Miuncheno, kuriame jis gyveno.

B. Wicki po brandos egzaminų Silezijoje studijavo meno istoriją, istoriją ir germanistiką Vroclave. 1938 m. jis pradėjo aktorystės studijas valstybiniame Berlyno dramos teatre. 1939 m. B. Wicki buvo suimtas nacių ir kaip politinis kalinys kalėjo 10 mėnesių Sachsenhauseno koncentracijos stovykloje. Po įkalinimo apsistojo Vienoje, o 1944 m. persikėlė į Šveicariją.

Po Antrojo pasaulinio karo B. Wicki vaidino daugelyje filmų: „Paskutinis tiltas“ (1954), „Tai nutiko liepos 20“ (1955). Po trijų metų jis nufilmavo pirmąjį savo dokumentinį filmą – „Kodėl jie prieš mus?“ (1958). B. Wicki tarptautiniu mastu žymus tapo 1959 m., sukūręs antikarinį filmą „Tiltas“. Šis filmas buvo nominuotas Oskaro apdovanojimui. 1996 m. jis gavo Helmuto-Käutnerio apdovanojimą.

B. Wickio darbas filmų kūrimo srityje siejama su žymiais asmenimis. Su jais jam teko dirbti kaip aktoriui ar režisieriui: Werner Krauß ir G. W. Pabst, Helmut Käutner ir Wolfgang Staudte, Leopold Lindtberg ir Andrzej Wajda, Bertrand Tavernier, Romy Schneider, Harvey Keitel, Michel Piccoli, Marcello Mastroianni.

Fotografijų parodos metu Vilniaus Goethe’s institutas pristato aktoriaus ir režisieriaus Bernhard Wicki filmus:

Gegužės 31 d. 16.00 val. „Paskutinis tiltas“ (Die letzte Brücke)
Režisierius: Helmut Käutner, 1954 m., 98 min.
Šis filmas – jaunos vokietės gydytojos Helgos, kuri Antrojo pasaulinio karo metais dirbo karo ligoninėje Balkanuose, gyvenimo drama.

Birželio 1 d. 16.00 val. „Sužadėtuvės Ciūriche“ (Die Zürcher Verlobung)
Režisierius: Helmut Käutner, 1957 m., 101 min.
Tai komedija apie meilę ir filmų kūrimą.

Papildoma informacija:
Goethe-Institut Vilnius
www.goethe.de/vilnius

Nuotrauka iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus