PARODA „PRAEITIES IR DABARTIES GIJA“
BIRŽŲ GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ PALIKIMAS
M. Žilinsko dailės galerijoje, 2009 m. vasario 12 d. – balandžio 19 d.

 Parodos atidarymas – vasario 12 d., ketvirtadienį, 17 val.

Parodoje žiūrovai išvys beveik pusantro šimto unikalių eksponatų iš grafų sukauptų rinkinių: nuo Tiškevičių portretų ir Europos dailės meistrų darbų galerijos iki vertingų taikomosios dailės kūrinių bei egzotiškos Senovės Egipto kolekcijos. Eksponatus skolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinis, žemaičių „Alkos“ muziejai ir privati kolekcininkė iš Alytaus. Parodos metus vyks kelios edukacinės programos, skirtos moksleiviams, o M. Žilinsko bei M. K. Čiurlionio muziejuose bus galima įsigyti muziejaus išleistą dr. Aldonos Snitkuvienės knygą „Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“.

Grafų Tiškevičių giminė garsi visoje Lietuvoje. Biržuose jie įsitvirtino XIX a. pradžioje ir XIX a. garsėjo mecenatyste, kolekcionavimu bei moksline veikla, o kiekvieno jų indėlis šiose srityse buvo skirtingas. Jie palaikė vieni kitus, skatino reikšmingiems mokslo ir kultūros darbams, leido knygas, kaupė kolekcijas.

Lietuvos muziejuose, bibliotekose ir bažnyčiose išliko 412 dailės kūrinių ir archeologijos radinių iš Biržų grafų Tiškevičių rinkinių. Parodoje eksponuojama tik dalis jų.

Tiškevičių portretų galeriją gausino visi Biržų majorato savininkai, užsakydami savo portretus dailininkams, tačiau daugelio jų autoriai liko nežinomi. Parodoje eksponuojami Philippo Aronso (1821–1902) „Grafienės Marijos Radvilaitės-Tiškevičienės“ ir Stanisławo Grocholskio (1858–1932)  „Mergaitės“ portretai, François Adolphe‘o Bruneau Audibrano (1810 – minim. iki 1865) raižytas Mykolo Tiškevičiaus portretas ir litografija „Juozapas Tiškevičius“ pagal Juozapo Ozemblovskio (1805-1878) apie 1840 m. plieno raižinį. Po Jono Tiškevičiaus vedybų su Klementina Potocka, Tiškevičių portretų galeriją papildė Potockių giminės portretai, tarp jų Lipóto Horovitzo (1838–1917), Juliuszo Kossako (1824–1899) drobės ir nežinomo tapytojo Stanislovo Felikso Potockio portreto kopija sukurta pagal Giovanni Battista Lampi (1751–1830) paveikslą.

Grafų rūmuose kabėjo įvairių meistrų sukurti paveikslai. Iš jų išsiskiria parodoje eksponuojamos dvi Augusto Querfurto (1696–1761) batalinės drobės bei Alberto Žameto (1821–1876) tapytas Mykolo ir Marijos Tiškevičių rūmų Gorodoke interjeras. Eksponuojami Juozapo Tiškevičiaus Biržų bibliotekai sukurti ekslibrisai bei kelios Juozapo ir Mykolo Tiškevičių užsakytos chromolitografijos iš J. K. Vilčinskio Vilniaus albumo.

Ypatingą vietą tarp Biržų Tiškevičiams priklausiusių  taikomosios dailės kūrinių užima istorinis LDK veidrodis, priklausęs Augustui II. Grafų buitį ir poreikius puikiai iliustruoja porceliano lėkštės, puoštos Lelivos herbu, stiklo indai iš servizo gėrimams ir desertui, dekoruoti Radvilų ir Tiškevičių herbais, taip pat rytietiška vaza, suvenyrinis stiklo pistoletas bei molbertas (XIX a. pab.).

Senovės Egipto eksponatai priklausė vienam įžymiausių, iškiliausių ir kartu dar mažai tyrinėtam XIX a. kolekcininkui Mykolui Tiškevičiui (1828–1897). 1861–1862 m. kelionės į Egiptą bei Nubiją ir ten vykdytų archeologinių kasinėjimų metu rastas ar pirktas senienas M. Tiškevičius dovanojo ne tik Luvrui, Vilniaus senienų muziejui, bet ir giminaičiams Logoiske bei Raudondvaryje. Dalis jų išliko ir dauguma eksponuojama parodoje, tarp kurių įvairūs amuletai, kelios bronzinės statulėlės ir dvi vaikų mumijos.

Išlikęs Biržų Tiškevičių palikimas – akivaizdus grafų dvasinių poreikių liudytojas, šiandien tapęs dėmesio verta pasaulinio kultūros ir meno paveldo dalimi. Parodoje eksponuojami dailės kūriniai ir archeologinės vertybės suteikia galimybę nors dalinai pažinti pabirusius po pasaulį grafų rinkinius.

Papildomą informaciją teikia:
parodos kuratorė dr. Aldona Snitkuvienė tel. 8 656 88938