VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS PARODA
„O, MŪS ŠVENTAS LIETUVIŠKAS ŽODI...“
Lietuvių kalbos institute, 2008 m. gegužės 7 d. – liepos 1 d.

Paroda supažindina su spaudos draudimo laikotarpiu, trukusiu nuo 1864 iki 1904 metų, akcentuojami patys ryškiausi to meto tautos atgimimo atstovai ir jų veikla. Daugiausia dėmesio šioje parodoje skirta žymiausiems žmonėms, kurie kovojo su spaudos draudimu ir tautos rusinimo politika.

Vyskupas Motiejus Valančius, dar iki tol sukūręs platų mokyklų tinklą, o vėliau organizavęs spaudos darbą Prūsuose, tuo tikslu susitaręs net su Varmijos vyskupu. Taip per knygas Didžioji Lietuva vėl buvo susieta su Mažąja Lietuva. Eksponuojamas M. Valančiaus biustas (skulptorius P. Rimša).

Daktaras Jonas Basanavičius (skulptorius J. Zikaras biustas), rūpinęsis spaudos draudimo panaikinimu, 1883 m. parengęs pirmuosius „Aušros“ numerius, siuntęs carui peticiją prašydamas legalizuoti „Aušrą“. Eksponuojami 1883–1885 m. „Aušros“ numeriai.

Vincas Kudirka (skulptorius J. Zikaras), literatūros, politikos ir mokslo mėnesinio laikraščio „Varpas“, leisto Tilžėje ir Ragainėje, įkūrėjas ir siela. 1898 m. 6-tajame numeryje išspausdino „Tautišką giesmę“, sukūręs jai žodžius ir muziką.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Tai šviesios to meto moterys, mokiusios vaikus, aktyviai rašiusios į spaudą.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoma gausi ikonografinė medžiaga apie knygnešius. Tai garsusis Jurgis Bielinis, vadintas Knygų karaliumi, Juozas Kačergius, Petronėlė ir Jurgis Lietuvninkai, Juozas Angrabaitis. Pateikiamos daugelio žymesnių knygnešių nuotraukos su trumpomis biografijomis.

Spaudos draudimo metu ėjo penkiolika Didžiajai Lietuvai skirtų periodinių leidinių. Parodoje eksponuojami: „Aušra“, „Varpas“, „Nemuno sargas“, „Tėvynės sargas“, „Šviesa“, „Ūkininkas“, „Naujienos“ bei „Lietuvių laikraštis“ (pirmasis leidinys, išleistas panaikinus spaudos draudimą).

Rodomos vyžos ir naginės – to meto valstiečių apavas. Spaudai gabenti būdavo pasirenkamas kuo blogesnis oras – pūga, vėtra, lietus. Knygnešiai „apsirėdę apsiavę būdavo ne su batais, ne klumpėmis, bet naginėmis ar vyžomis, arba būdavo basi, kad būtų lengviau eiti, kad kojų nenutrintų, kad einant nebrazdėtų ir pėdų į žemę neįspaustų.“

Tilžėje, Ragainėje, Karaliaučiuje, Vilniuje buvo leidžiamos knygos lotyniškais rašmenimis. Nors nemažai jų caro valdžia konfiskuodavo, jos sudarė tik 6–8% visų išleistų knygų. Vien 1891–1903 m. caro valdžia konfiskavo apie 200000 knygų. Spaudos draudimas padarė didelių nuostolių spaustuvininkams ir knygynų savininkams, bet buvo išsireikalauta, kad šis įsakas nebūtų taikomas leidiniams, išleistiems iki jo paskelbimo. Pasinaudodami šiuo leidimu, spaustuvininkai ir knygynų savininkai dar apie 20 metų po draudimo paskelbimo prekiavo ne tik šiais, bet ir leidiniais, slapta atgabentais iš Mažosios Lietuvos. Parodoje eksponuojami Tilžėje leisti „Užduotinas“ (1885), „Šventojo rašto nusidavimai“ (1872), „Kalbamokslis lietuviškos kalbos“ (1896), Vilniuje – „Lietuviškas elementorius dėl mažų vaikelių“ (1894), „Pamokslai apie triūsą arba procę“ (1887), „Senas aukso altorius arba šaltinis dangiškų skarbų“ (1879) ir kiti leidiniai.

Eksponuojama ir skulptūrėlė „Vargo mokykla“ (liaudies meistras P. Kalenda). Šis kūrinys labai panašus į J. Zikaro „Pirmąją mokyklą“.

Parodos rengėjas:
Vytauto Didžiojo karo muziejus

Janina Karosevičiūtė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausioji fondų saugotoja
Arvydos Navickienės nuotraukos