KILNOJAMOJI PARODA
„LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ETMONAI“

Parodą sudaro 15 etmonų atvaizdų, kurie supažindina su didžiaisiais etmonais bei jų nuopelnais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK).

LDK etmono pareigybė atsirado XV a. pab. Etmonas – tai pašauktinės (bajorų) ir algininkų (samdinių) kariuomenės vadas. XV a. pab. etmono pareigybė buvo oficialiai įteisinta, nes Lietuvos didysis kunigaikštis, ištobulėjus karybai ir jam tapus Lenkijos karaliumi, nebepajėgė pats vadovauti kariuomenei. XVI a. pr. didžiojo (vyriausiojo) ir rūmų (kiemo arba dvaro), vėliau pavadinto lauko etmonu, teises įtvirtino didysis etmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis. Etmonu tapdavo Vilniaus arba Trakų vaivada, kaštelionas, rečiau – LDK kancleris. Didysis etmonas buvo pavaldus LDK didžiajam kunigaikščiui. Nuo XVI a. pr. abu etmonai į šias pareigas būdavo skiriami iki gyvos galvos. Karo metu didysis etmonas buvo vyriausiasis kariuomenės vadas. Lauko etmonas vadovavo algininkų kariuomenei. Lietuvos didysis etmonas buvo Ponų tarybos narys, vėliau – Abiejų Tautų Respublikos Seimo ir Senato narys. Labiausiai pasižymėjo karybos srityje LDK etmonai Radvilos, Pacai, Jonas Karolis Chodkevičius.

Po Liublino unijos ir Lietuva, ir Lenkija turėjo savo kariuomenes, išlaikomas iš atskirų biudžetų bei savo didžiuosius etmonus. Abiejų Tautų Respubliką sudarančių valstybių kariuomenės gynė savo valstybių teritorijas ir neturėjo jokių teisių kitos valstybės teritorijoje. Taip pat ir abu didieji etmonai neturėjo jokių galių kitos valstybės kariuomenei, tačiau imtis bendrų karinių veiksmų abiem kariuomenėms galėjo įsakyti karalius. Bendro karinio žygio metu kariuomenei dažniausiai vadovaudavo tos valstybės didysis etmonas, kurios teritorijoje žygis vykdavo. Nuo XV a. pab. iki XVIII a. pab. LDK buvo 25 didieji etmonai ir 27 lauko etmonai. LDK etmono pareigybė egzistavo iki 1795 m.

Parodą planuojama eksponuoti mokyklose bei kariniuose daliniuose.

Parodos autorė:
Virginija Gureckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus LDK karybos istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė.

Artūro Užgalio nuotraukos


© Lietuvos dailės muziejus
© Lietuvos muziejų asociacija
© Žemaičių kultūros fondas
© Matematikos ir informatikos institutas

Atnaujinta 2012.04.30
Pasiūlymus, klausimus siųskite adresu:
muziejai@gmail.com