KILNOJAMOJI PARODA „ŠIRDIMI IR SIELA SU KARIUOMENE“,
skirta Lietuvos Respublikos kariuomenės 90-mečiui

Parodoje – 128 nuotraukų kopijos, pasakojančias apie Lietuvos kariuomenės Nepriklausomybės kovas ir vystimąsi taikos metais iki 1940-ųjų.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė atkurianti Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Pirmosios vyriausybės, sudarytos 1918 m. lapkričio 11 d., svarbiausiu uždaviniu tapo kariuomenės, sugebančios atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus, organizavimas. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmasis įsakymas Lietuvos kariuomenei. Ši data laikoma mūsų kariuomenės gimtadieniu. Nuo tos dienos žingsnis po žingsnio buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenės sistema, išsaugojusi ir įtvirtinusi Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.

Gindama Lietuvos valstybingumą Nepriklausomybės kovų metu, kariuomenė kovojo su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1918–1920 m. žuvo 1444 kariai, šauliai ir partizanai. Šiuo laikotarpiu Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudarė apie 44 tūkst. karių, kurie tarnavo pėstininkų, artilerijos, kavalerijos, aviacijos ir kitose tarnybose. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama pirmojo kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko, didelio pasiryžimo dėka sugebėjo apginti demokratinės respublikos valstybingumą ir įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos paskelbto akto uždavinius.

Taikos metais Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota ir modernizuota: apginkluota modernia užsienio ir savos gamybos karo technika bei ginklais. Kintant kariuomenės sudėčiai buvo suformuoti 9 pėstininkų, 4 artilerijos, 3 kavalerijos, 1 ryšių ir 2 inžinerijos batalionai, karo aviacija, priešlėktuvinės apsaugos, automobilių ir šarvuočių rinktinės, pradėtas kurti karo laivynas. Veikė karo pramonė, buvo parengtas profesionalus karininkų korpusas, kūrėsi naujos kariuomenės formuotės, į gynybos ir paramos kariuomenei veiklą buvo įtraukta visuomenė.

Parodą planuojama eksponuoti mokyklose bei kariniuose daliniuose.

Parodos autoriai:
Andriejus Stoliarovas ir Paulius Radzevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus (1795–1940) vyriausieji muziejininkai.

Artūro Užgalio nuotrauka