Adresas
K. Donelaičio g. 64, LT-44248, Kaunas.
Tel.: (8~37) 320765, (8~37) 422146.
Faksas (8~37) 320765.
El. paštas: V.D.karomuziejus@takas.lt 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus steigėjas – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Muziejaus direktorius – plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, tel. (8~37) 422 146.

Direktoriaus pavaduotojas – Arvydas Pociūnas, tel.  (8~37) 208 751.

Direktoriaus pavaduotojas – dr. Steponas Gečas,  tel. (8~37) 320 939.

Vyriausioji fondų saugotoja – Janina Karosevičiūtė, tel. (8~37) 320 709.

Mokslinis sekretorius – Rimas Banaitis, tel. (8~37) 320 939.

Informacija lankytojams
Darbo laikas
Balandžio 1 d. – spalio 1 d.:
antradieniais – sekmadieniais 11.00–17.00 val.
Spalio 1 d. – kovo 31 d.:
trečiadieniais – sekmadieniais 10.00–17.00 val. (kasa veikia iki 16.30 val.).
Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį muziejaus ekspozicijos neveikia (sanitarinė diena).
Bilieto kaina:
4 Lt – vienam suaugusiam lankytojui;
2 Lt – vienam moksleiviui, studentui, privalomosios pradinės tarnybos kariui, neįgaliam asmeniui, pensininkui;
Ekskursijų kainos:
30 Lt – grupei iki 20 asmenų, naudojant gidų ir ekskursijų vadovų paslaugas;

40 Lt – grupei nuo 21 iki 30 asmenų, naudojant gidų ir ekskursijų vadovų paslaugas.

Vieno leidimo fotografuoti ir filmuoti ekspozicijose ir parodose kaina: 35 Lt – vienam lankytojui.

Nemokamas lankymas:

Ikimokyklinio amžiaus vaikams, vaikų namų auklėtiniams, socialiai remtinų mokinių grupėms, pateikus raštišką mokyklos direktoriaus prašymą, Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojams, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos kariuomenės karių ir kariūnų grupėms, buvusiems tarpukario Lietuvos kariuomenės kariams, muziejaus lankytojams parodų atidarymo metu, Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 70 metų.

Nuolaidos ir lengvatos taikomos lankytojui pateikus jo priklausymą nurodytoms asmenų grupėms įrodantį pažymėjimą.

Ekskursijos užsakomos telefonu (8~37) 320 939.

Edukacinių užsiėmimų kainos:
Programos kaina grupei – 50 Lt.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių mokinių grupėms programos kaina – 30 Lt.
Mokytojas ir grupes lydintys asmenys lanko nemokamai.

Papildomos paslaugos
Ekskursijų užsakymas;
Teminių ekskursijų užsakymas;
Teatralizuotos Lietuvos istorijos pamokos;
Kilnojamųjų parodų rengimas;
Konsultacijų teikimas;
Paskaitų organizavimas;
Leidimas naudotis eksponatais moksliniam tyrinėjimui.

Muziejaus rinkinys
Muziejaus rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą; „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą daiktai ir dokumentai, fotonegatyvų ir fotonuotraukų kolekcijos; užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, dokumentų ir knygų rinkinys.
Muziejus kaupia, saugo, restauruoja, tiria ir propaguoja lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kovų už laisvę ir nepriklausomybę paminklus, eksponatus, kurie pasakoja apie Lietuvos istoriją, ginklų bei karinės atributikos evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes, supažindinančias su Lietuvos ir kitų valstybių istorija, karybos menu nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.

Ekspozicijos
Lietuvos proistorės ekspozicija
Ekspozicijoje supažindina lankytojus su Lietuvos istorijos priešistorės karybos raida. Ekspozicija apima laikotarpį nuo seniausiųjų laikų, kai Lietuvos teritoriją aptiko pirmieji šiaurės elnių medžiotojai, iki valstybės susidarymo (XI tūkstantmetis prieš Kristų – XIII a.).

• Paleolitas ir mezolitas (X–V tūkst. pr. Kr.)
  Šiame skyriuje eksponuojami reti mezolito laikotarpio raginiai kapliai, kirvukai ir žeberklai su titnaginiais ašmenėliais.

• Neolitas (IV–II tūkst. pr. Kr.)
  Eksponuojami įvairūs akmeniniai kirviai, kapliai, buožės. Ypač dailūs laiviniai kovos kirviai. Verti dėmesio ir gintariniai Palangos lobio papuošalai bei keramikos puodas iš Žemaitiškės II gyvenvietės (Švenčionių raj.).

• Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius (XVI–I a. pr. Kr.)
  Apie Žalvario amžių pasakoja įvairūs ginklai: žalvariniai ietigaliai, įvairių formų kirviai; vienas vertingesnių – baltiškasis kovos kirvis iš Patilčių (Telšių raj.).

• Senasis ir vidurinis geležies amžius (I–IX a. po Kr.)

• Vėlyvasis geležies amžius (X–XIII a. po Kr.).
  Eksponuojamas ginklų lobis iš Rupunionių (Kauno raj.), šalmas iš Pakalniškių kapinyno (Šakių raj.). Iš daugybės kalavijų išsiskiria Desiukiškių kalavijas (XIII a.) ir Sargėnų kalavijas (XI–XII a.).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos ekspozicija
Daugiausia dėmesio skiriama karams, mūšiams ir bendram kariuomenės vystymuisi. Eksponuojami daiktai iliustruoja to meto karinius ir politinius įvykius, pateikiami duomenys apie kaimyninių valstybių ginkluotąsias pajėgas ir karybos būdus.
Pirmoji ekspozicijos dalis skirta LDK karybai nuo XIII a. iki 1648 m. Ikikrikščioniškajam laikotarpiui skirti Kryžiuočių Ordino ir LDK kariuomenių stendai, iliustruoti archeologine medžiaga, Kauno pilies apgulties maketu, paveikslais, mūšių schemomis, karių manekenais ir ginklais. Salės centre – XVI–XVII a. LDK valdovų ir didikų patrankų ir artilerijos bombardų kopijos.
Antroji ekspozicijos dalis pasakoja apie LDK kariuomenės istoriją 1748–1795 m. Didelis dėmesys skirtas Lietuvos teritorijoje XVIII a. vykusiems karams. Eksponuojamos uniformų reprodukcijos, ginklų, artilerijos pavyzdžiai, medžiaga skirta 1788–1792 m. reformoms ir T. Kosciuškos 1794 m. sukilimui.

Lietuvos karybos istorijos (1795–1940) ekspozicija
Ekspozicija labiausiai išryškina šiuos Lietuvos istorijos įvykius:
1812 m. įvykiai Lietuvoje ir lietuvių nacionalinių dalinių kovinis kelias Prancūzijos ir Rusijos kariuomenėse;
1831 m. ir 1863 m. sukilimai Lietuvoje;
Lietuviai kariai Rusijos kariuomenėje XIX–XX a. pr.;
 Lietuva ir I-asis pasaulinis karas;
1915 m. Kauno tvirtovės gynyba;
1917 m. lietuvių karinių formuočių organizavimas Rusijos kariuomenėje;
1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės atkūrimas ir kovos dėl Nepriklausomybės;
1920–1940 m. Lietuvos kariuomenės gyvenimas, karinė technika.

Ginklų istorijos ekspozicija
Muziejuje sukaupta puiki ginklų ir šarvų kolekcija. Dalis kolekcijos yra pristatoma ginklų istorijos ekspozicijoje, kuri išlaikė tarpukario tradicijas ir stilių. Ekspozicijoje rodomi įdomiausi šaltųjų ginklų pavyzdžiai: arbaletai, lankai, kotinių ginklų rinkinys, XVI a. šarvų komplektai ir XVIII–XIX a. reprezentaciniai skydai, įsigyti iš grafienės Čapskienės XX a. 4-ame dešimtmetyje. Rodomos ir XVI–XVII a. lietuviškų patrankų kopijos, lengvojo šaunamojo ginklo evoliucija nuo XV a. iki II-ojo pasaulinio karo.

„Lituanica“ ekspozicija
Ekspozicija skirta lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą lėktuvu „Lituanica“. Memorialinėje ekspozicijoje rodomos lėktuvo nuolaužos, lakūnų asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai.
1933 m. liepos 15 d. pakilę iš Niujorko aerouosto lakūnai perskrido Atlantą ir liepos 17 d. žuvo Vokietijoje, Soldino apylinkėse (dabar – Lenkijos Respublika).
Pasaulinės aviacijos plėtotės istorijoje šis skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę lakūnai nuskrido 6 411 kilometrų ir ore išbuvo 37 val. 11 min. Tai antras rezultatas pasaulyje pagal skridimo nuotolį ir ketvirtas – pagal ore išbūtą laiką. Skrydžio metu pirmą kartą oficialiai buvo gabenamas oro paštas iš Šiaurės Amerikos į Europą.

Žuvusiųjų už Lietuvos laivę kripta
Kripta atidaryta 1938 m. lapkričio 23 d. pagal dailininko M. Dobužinskio projektą. Kambario sienos ir lubos išklotos juodu marmuru, kuriose yra balto marmuro lentos su aukso raidėmis įrašytais žuvusiųjų už Lietuvos laisvę vardais, pavardėmis ir žuvimo metais.
Sovietinio laikotarpio metais kripta buvo uždaryta, o 1998 m. lapkričio 23 d. restauruota kripta vėl atvėrė duris.

Muziejaus padalinys

Pogrindžio spaustuvė „ab“ 
Adresas: Salių km., LT-54376, Domeikavos sen., Kauno raj.
Tel. (8~37) 553249.
Pogrindinę spaustuvę prie savo namų, 7 metrų gylyje iškastame požemyje 1980 m. įkūrė Vytautas Andziulis. Jis spaustuvei pritaikė iškiliosios spaudos mašinas, nurašytas tuo metu veikusiame Kauno technologijos technikume, kur jis dirbo poligrafijos laboratorijoje. Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau čia buvo leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūrybos rinkiniai, daug kitų knygų bei rezistencinių atsišaukimų. Per sovietinės okupacijos metus joje buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 25 pavadinimų draudžiami leidiniai. Leidiniai buvo patriotinio bei religinio turinio ir turėjo svarbią reikšmę kovojant už Lietuvos laisvę. Sovietmečiu, nors spaustuvė dirbo nuolat, ji nebuvo susekta.
Dabar muziejuje eksponuojami rezistentų išleisti spaudiniai, visa reikalinga spausdinimo įranga.

Parodos
Muziejuje rengiamos archeologijos, Lietuvos karybos istorijos, Lietuvos diplomatijos istorijos, Lietuvos kultūros istorijos ir kt. parodos.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Paskaitų, seminarų, pamokų organizavimas;
Minėjimų organizavimas;
Knygų pristatymai;
Darželinukų dienų organizavimas;
Šaukiamojo amžiaus jaunuolių dienų organizavimas;
Pranešimų skaitymas;
Straipsnių rengimas spaudai.

Edukacinės programos
Atvykstančiųjų grupes prašome užregistruoti iš anksto telefonu (8~37) 32 0939.

Teminė ekskursija „Vasario 16-osios reikšmė“
Teminė ekskursija „Vasario 16-osios reikšmė“ lankytojus supažindina su vienu iš svarbiausių Lietuvai įvykių – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto deklaracijos pasirašymu, lietuvių kovomis dėl Nepriklausomybės su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Siekiant šią tautos kovą įamžinti, 1921 m. vasario 16 d. buvo įkurtas Karo muziejus. Ekskursijos metu pateikiama įdomių istorinių faktų apie pasiaukojamą lietuvių kovą kuriant Lietuvos valstybę, supažindinama su svarbiais praeities įvykių eksponatais.
Teminė ekskursija skirta X–XII klasių mokiniams.
 

„Lituanicos“ didvyriai amžinai gyvi“

Vyresniųjų klasių mokinius kviečiame į nepaprastą kelionę lėktuvu „Lituanica“. Jūs galėsite iš arti apžiūrėti legendinio lėktuvo nuolaužas, asmeninius lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno daiktus. O paskui žadame nepaprastų įspūdžių, kuriuos patirsite žiūrėdami dokumentinį filmą „Lituanicos“ didvyriai amžinai gyvi“. Pamatysite viską: ir ką jau žinote, ir ko dar nežinojote apie „Lituanicą“.
Programa skirta VIII–XII kl. mokiniams.

 

„Kaip senovėje kariauta“

Ar žinote, kaip atrodė viduramžių karys? O kiek svėrė jo nešiojami šarvai? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite dalyvaudami edukacinėje programoje „Kaip senovėje kariauta“. Jūs ne tik sužinosite daug įdomių faktų iš XIII–XIV a. lietuvių karybos istorijos, bet ir patys galėsite tapti senovės kariais: apsivilkti šarvinius marškinius, užsidėti šalmą bei pakilnoti ginklus.
Programa skirta III–VII kl. mokiniams. 

„Karyba lietuvių padavimuose ir legendose“ (skirta 1–7 kl. moksleiviams)
Tai per Kauno mokyklas keliaujanti edukacinė programa.
Tapk Lietuvos istorijos tyrinėtoju ir dalyviu! Pajusk viduramžių dvasią praskleidęs spalvingą lietuvių padavimų ir legendų pasaulį!
Edukacinės programos metu prisiminsite žinomas ir mažiau žinomas legendas apie garsius Lietuvos valstybės istorinius įvykius, nepamirštamus tautos didvyrius, sužinosite apie žymiausius piliakalnius, išgirsite padavimus ir legendas apie kadaise ant jų stovėjusias pilis ir narsiai jas gynusius gyventojus. Išmoksite legendose atskirti tikrus istorinius faktus, atspindinčius senovės lietuvių karinį gyvenimą. Sužinosite, kaip senovėje buvo tvirtinamos ir apsaugomos pilys, kokiomis priemonėmis ir būdais naudojosi priešas, ketinantis jas užimti, kaip gindavosi pilėnai, nesutikdami geruoju užleisti savų namų atėjūnams.
Ši edukacinė programa ypatinga tuo, kad jums nereikės keliauti į Vytauto Didžiojo karo muziejų – mes atvyksime pas jus. O programos pabaigoje visų laukia atrakcija. Kokia? Užsisakykite programą ir pamatysite.
Informacija ir registracija tel. (8 ~ 37) 32 09 39.
Programą parengė Daiva Žiurauskienė.

Muziejaus skyriai

Archeologijos skyrius
Skyrius tęsia muziejaus įkūrėjo gen. V. Nagiaus-Nagevičiaus pradėtus darbus, atlieka archeologinius tyrinėjimus, renka, tvarko ir saugo archeologinius dirbinius, populiarina ir savo ekspozicijoje lankytojus supažindina su Lietuvos priešistorės karybos raida. Fonduose sukaupta per 45 000 archeologijos eksponatų. Skyriaus ekspozicija apima laikotarpį nuo seniausiųjų laikų, kai į Lietuvos teritoriją įžengė pirmieji šiaurės elnių medžiotojai, iki valstybės susidarymo (XI tūkstantmetis prieš Kristų – XIII amžius).
Tel. (8~37) 321248.

LDK karybos istorijos skyrius
Skyriaus darbuotojai tyrinėja XIII–XVIII a. LDK karybos problemas. Skyriaus ekspozicijoje daugiausia dėmesio skiriama karams, mūšiams ir bendram kariuomenės vystimuisi. Eksponuojami daiktai iliustruoja to meto karinius ir politinius įvykius, pateikiama duomenų apie kaimyninių valstybių ginkluotąsias pajėgas ir karybos būdus.
Pirmoji ekspozicijos dalis skirta LDK karybai nuo XIII a. iki 1648 m. Ikikrikščioniškajam laikotarpiui skirti Kryžiuočių ordino ir LDK kariuomenių stendai, iliustruoti archeologine medžiaga, Kauno pilies apsiausties maketu, paveikslais, mūšių schemomis, karių manekenais ir ginklais. Salės centre – XVI–XVII a. LDK valdovų ir didikų patrankų ir bombardų kopijos.
Antroji ekspozicijos dalis pasakoja apie LDK kariuomenės istoriją 1648–1795 m. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos teritorijoje XVIII a. vykusiems karams. Eksponuojamos uniformų reprodukcijos, ginklų, artilerijos pavyzdžiai, medžiaga, skirta 1788–1792 m. reformoms ir T. Kosciuškos 1794 m. sukilimui.
Tel. (8~37) 222847.

Karybos istorijos skyrius
Kaupia muziejines vertybes karybos istorijos tematika (1795–1940), atlieka mokslinius tyrimus, teikia visuomenei informaciją, rengia stacionarias ekspozicijas, parodas apie lietuvių nacionalinius dalinius ir lietuvius kitų valstybių kariuomenėse. Ekspozicijose pateikiama išsami svarbiausių mūšių ir kovų istorija (1812 m. karas, 1831 ir 1863 m. sukilimai, Pirmasis pasaulinis karas). Gausu šio laikotarpio ginkluotės, amunicijos, uniformų pavyzdžių, litografijų, reprodukcijų. Ypač daug dėmesio skiriama Lietuvos kariuomenės kūrimuisi, Nepriklausomybėms kovoms (1918–1920, 1923), tarpukario Lietuvos kariuomenės istorijai. Išskirtinis dėmesys skiriamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantiniam skrydžiui.
Tel. (8~37) 422149.

Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyrius
Tyrinėja laikotarpį nuo 1940 iki 1990 m., renka medžiagą ir eksponatus apie atsikūrusios Lietuvos Respublikos kariuomenę ir jos dalyvavimą taikdarių misijose, tarpukario karininkus ir karius po okupacijų, lietuvius karius, tarnavusius svetimose kariuomenėse, dalyvavusius XX a. karuose (Antrajame pasauliniame, Korėjos, Vietnamo, Afganistano, Čečėnijos ir kt.), rengia nuolatines ekspozicijas ir parodas, organizuoja renginius apie įžymius Lietuvos karininkus, jų šeimas ir likimus po 1940 m. sovietinės okupacijos, fiksuoja Lietuvos Respublikos karių savanorių ir Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių palaidojimo vietas. Skyrius bendradarbiauja su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir paminklosaugos institucijomis.
Tel. (8~37) 209620.

Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys Pogrindžio spaustuvė „ab“
Adresas: Salių km., LT-54376, Domeikavos sen., Kauno raj.
Tel. (8~37) 553249.
Pogrindinę spaustuvę prie savo namų, 7 metrų gylyje iškastame požemyje 1980 m. įkūrė Vytautas Andziulis. Jis spaustuvei pritaikė iškiliosios spaudos mašinas, nurašytas tuo metu veikusiame Kauno technologijos technikume, kur jis dirbo poligrafijos laboratorijoje. Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau čia buvo leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūrybos rinkiniai, daug kitų knygų bei rezistencinių atsišaukimų. Per sovietinės okupacijos metus joje buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 25 pavadinimų draudžiami leidiniai. Leidiniai buvo patriotinio bei religinio turinio ir turėjo svarbią reikšmę kovojant už Lietuvos laisvę. Sovietmečiu, nors spaustuvė dirbo nuolat, ji nebuvo susekta.
Dabar muziejuje eksponuojami rezistentų išleisti spaudiniai, visa reikalinga spausdinimo įranga.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyrius

Ryšių su visuomene ir bendrasis skyrius
Vykdo kultūrinę ir šviečiamąją veiklą: veda apžvalgines ir temines ekskursijas, edukacines programas, organizuoja parodų ir knygų pristatymus, valstybės švenčių ir istorinių datų minėjimus, paskaitas, seminarus, istorijos pamokas moksleiviams, darželinukų dienas, pranešimų skaitymus, rengia straipsnius spaudai, informuoja visuomenę apie muziejuje veikiančias ekspozicijas ir parodas.
Tel. (8~37) 320939.

Fondų apsaugos ir apskaitos skyrius
Atlieka eksponatų saugos funkcijas. Šiuo metu muziejaus fonduose saugoma 217 261 eksponatas (2008 m.). Tai ginklų, spaudos, numizmatikos, nuotraukų, negatyvų, daiktų, meno ir pagalbinės medžiagos rinkiniai.
Tel. (8~37) 320709.

Muziejaus istorijos fragmentai
Tai vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis pradėtas kurti 1919 m. gruodžio 15 d. Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Prano Liatuko įsakymu gydytojui plk. Vladui Nagevičiui „imtis prie Krašto Apsaugos Ministerijos Lietuvos Karo Muziejaus tvėrimo“. 1921 m. sausio 22 d. įsakymu nr. 17 kariuomenei skelbė, kad „kuriamas Karo muziejus turi prakilnių ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę“. Šį garbingą tikslą įgyvendinti ėmėsi gen. ltn. Vladas Nagevičius, per 24 dienas sename 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže įrengęs pirmąją karo muziejaus ekspoziciją.
Muziejus iškilmingai buvo atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną.
1930 m. pašventintas naujo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujas muziejaus pastatas.
1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo.
1990 sausio 29 d. muziejui sugrąžintas tikrasis vardas.

Kitos žinios apie muziejų
Muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (nuo 2006 m. sausio 1 d.).
Muziejaus vadovas – plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis.

Renginių, parodų archyvas

• Paroda „Širdimi ir siela su kariuomene“

• 2009 m. kovo 7–8 dienomis Klaipėdoje vykusiame Tarptautinės gidų dienos minėjime ir Lietuvos gidų sąjungos suvažiavime Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojui dr. Steponui Gečui už profesinę ir visuomeninę veiklą suteiktas 2008 metų geriausio Kauno gido vardas ir įteikta Lietuvos Respublikos valstybinio turizmo departamento padėka bei asmeninė dovana.

• Iki 2009 m. vasario 28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Vilnius) veikė paroda „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose“.

• 2009 m. vasario 11 d. – edukacinis projektas „Istorijos diena Vytauto Didžiojo karo muziejuje“, skirtas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti.

• Sausio 26 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje lankėsi Krašto apsaugos ministrė.Paroda „Marvelės bendruomenės karių ginkluotė XI–XIII a.“ (2008 m.);

• Lietuvos kariuomenės 90-mečio proga Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojams įteikti  garbingi apdovanojimai (2008 m.);

• Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-mečio minėjimas Kaune (2008 m.);

• Vengrijos karo instituto ir Karo istorijos muziejaus paroda „Tėvynė visų svarbiausia“, skirta Vengrijos kariuomenės istorijai (2008 m.);

• Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos husarai“ (Ch. Frenkelio viloje, 2008 m.);

• Vytauto Didžiojo karo muziejaus pogrindžio spaustuvė „ab“ įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą (2008 m.);

• Balio Buračo (1897–1972) nuotraukų albumo „Miestai ir miesteliai Balio Buračo akimis. XX a. 3–4 dešimtmetis“ pristatymas (2008 m.);

• Paroda „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ (2008 m.);

• XVI–XXI a. kardų ir špagų paroda „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk!“ (2008 m.);

• Kauno miesto savivaldybės Kalniečių bibliotekoje – muziejaus parengta paroda „Lietuva valstybės susidarymo išvakarėse“ (2008 m.);

• Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus 5 muziejininkų grupė buvo išvykusi į Pščelniką (Lenkija) (2008 m.);

• Myslibožo krašto muziejaus (Lenkija) paroda „Trijų nuotraukų istorija“, skirta lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio 75-osioms metinėms paminėti (2008 m.);

• Lietuvių kalbos institute – muziejaus parengta paroda „O, mūs šventas lietuviškas žodi...“ (2008 m.);

• Lakūno Felikso Vaitkaus 101-ųjų gimimo metinių minėjimas (2008 m.);

• Gintauto Surgailio knygos „Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais“ ir Arvydo Pociūno knygos „Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais“ sutiktuvės (2008 m.);

• Renginys „Muziejų naktis“, skirtas Tarptautinei muziejų dienai (2008 m.);

• Vytauto Didžiojo karo muziejaus pogrindžio spaustuvėje „ab“ – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys „Viltis sugrįžti į Tėvynę“ bei parodos „Vizitėlės – laiškai artimiesiems iš įkalinimo vietų“ pristatymas (2008 m.);

• Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos husarai“ (Latvijos karo muziejuje, Ryga) (2007 m.);

• Šventinis renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 90-ųjų, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 87-ųjų, Magdeburgo teisių Kauno miestui suteikimo 600-ųjų metinių proga (2008 m.);

• Edukacinė pamoka „Asmenybės vaidmuo Lietuvos istorijoje: LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius“ (2007 m.);

• Paroda „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 15“ (2007 m.);

• Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Laikinoji Vyriausybė 1812 m.“, skirta Laikinosios Vyriausybės sudarymo 195-osioms metinėms (2007 m.);

• Mokslinė konferencija „Nepriklausoma, demokratinė, tautinė Lietuva: istorija, dabartis, ateitis“, skirta Lietuvių konferencijos Vilniuje bei Lietuvos Tarybos įkūrimo 90-mečiui paminėti bei A. Liekio monografijos „Lietuvių tautos prisikėlimas“ pristatymas (2007 m.);

• Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“ (dovanota Lietuvos dailės muziejaus) (2007 m.);

• Paroda „Tas nelaimingas Sibiras...“ (2007 m.);

• Paroda „Lietuvos totoriai – kariai“ (2007 m.);

• Paroda-konkursas „Giminės medis“ (2007 m.);

• Paroda „Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.“ (2007 m.);

• Ilgalaikė paroda „Pro Deo et Patria“ (XVII–XVIII a. husarų apsaugos ir ginkluotės elementai), skirta Lietuvos kariuomenės pergalei ties Salaspiliu (iki 2007 m. rugpjūčio 31 d.);

• Paminėtos transatlantinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno 74 – osios  žūties metinės  Pščelnike (Lenkija) (2007 m.)

• Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ paroda, skirta spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti (2007 m.);

• Deltuvos mūšio inscenizacija (2007 m.);

• Leidinio „Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas“ pristatymas (2007 m.);

• Paroda „Lietuviškos kolekcinės monetos 1993–2006 m.“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai (2007 m.);

• Tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys (2007 m.);

• Paroda „Pax Vobis! – Taika Jums!“, skirta šv. Velykoms (2007 m.);

• Paroda „Lietuviai svetimose kariuomenėse“ (2006–2007 m.);

• Edukacinės programos;

• Susitikimas su Lietuvos krašto apsaugos ministerijos patarėju pulkininku Jonu Geču (2007);

• Vytauto Didžiojo karo muziejaus 86-ųjų įkūrimo metinių minėjimas ir parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“ (dovanojo Lietuvos dailės muziejus) atidarymas (2007 m.)

• Konferencija „Asmenybės vaidmuo žadinant tautinę savimonę“ ir Tado Daugirdo premijos įteikimo iškilmės (2007)

• Mokslinė konferencija „Klecko mūšiui – 500 metų“ (2006 m.)

• Paroda „Sustabdytos akimirkos. Vytauto Didžiojo  karo muziejus 1921–1940“. (2006 m.)

• Konferencija „LDK kariuomenės pergalei prie Salaspilio – 400“ (2005 m.)

Nuotraukos iš muziejaus rinkinių