Vytauto Didžiojo karo muziejaus
kilnojama paroda „Lietuvos karo aviacija 1919–1940“
 

A. Gudaičio konstrukcijos lėktuvas ANBO 4. Artūro Užgalio nuotrauka.

Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vedėjos Dalės Naujalienės ir vyriausiųjų muziejininkų Pauliaus Radzevičiaus bei Andriejaus Stoliarovo parengta paroda „Lietuvos karo aviacija 1919–1940“, skirta Lietuvos karo aviacijos 90-mečiui, pristato talentingų lietuvių konstruktorių, karo lakūnų, karo lėktuvų nuotraukas, atgaivina gal kiek primirštą, bet labai įdomų Lietuvos karo aviacijos istorijos tarpsnį. Rengiant parodą, panaudota Vytauto Didžiojo karo ir Lietuvos aviacijos muziejų medžiaga.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktu Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Valstybingumui įtvirtinti neišvengiamai reikėjo karinių ginkluotųjų pajėgų, taip pat ir karo aviacijos. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas, suteikęs juridinį pagrindą kariuomenei organizuoti. 1919 m. sausio 30 d. buvo pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo ir Aviacijos būrys, vėliau reorganizuotas į kuopą, o Aviacijos kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis. Ji kūrėsi Kauno aerodrome, o Fredoje veikė Aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo gaminami lietuviški ir remontuojami užsienietiškų konstrukcijų kariniai lėktuvai. Per du dešimtmečius aviacija išaugino drąsių, garbingų asmenybių kartą, talentingus konstruktorius Jurgį Dobkevičių, Antaną Gustaitį, Vsevolodą Šenbergą, sukonstravusius vienus geriausių to meto lėktuvų DOBI, ANBO, Š-1.

1940 m. birželio l d. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo 123 karininkai, 246 liktiniai, 924 kareiviai, 183 civiliai tarnautojai (222 karo lakūnai ir oro žvalgai). Jos ginkluotę sudarė 117 lėktuvų, 14 lėktuvų patrankų (20 mm), 314 aviacinių kulkosvaidžių, 26 384 kg aviacinių bombų. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisija. Uždraudus skrydžius, daugelis lakūnų pasitraukė į Vakarus, kiti buvo išleisti į atsargą, represuoti, 77 karininkai ir 72 liktiniai įtraukti į Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso gretas. Korpusui atiteko ir 20 žvalgybinių lėktuvų.

Regina Rajeckienė
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Ryšių su visuomene ir bendrojo skyriaus vedėja
Tel. (8~37) 32 09 39
Nuotrauka Artūro Užgalio
 


© Lietuvos dailės muziejus
© Lietuvos muziejų asociacija
© Žemaičių kultūros fondas
© Matematikos ir informatikos institutas

Atnaujinta 2012.04.30
Pasiūlymus, klausimus siųskite adresu:
muziejai@gmail.com