GERAI IŠLIKUSIOS, PUOŠNIOS XVI AMŽIAUS ODINĖS RANKINĖS
IŠ KARMĖLAVOS KAPINYNO
Vytauto Didžiojo karo muziejus

Viduramžių kapinynai pradėti tyrinėti jau XIX amžiuje. Per tą laiką surinkta daug įvairios ir įdomios medžiagos, kuri suteikia žinių apie to laikotarpio gyventojų materialinę ir dvasinę kultūrą. Tačiau ir dabar kartais pasitaiko iškasti retų dirbinių.
1999 metais, tyrinėjant Karmėlavos kapinyną (Kauno rajonas), kaip tik ir iškastos retos įkapės - penkios sveikos odinės rankinės.
Karmėlavos kapinynas yra 12 km nuo Kauno, apie 300 m į PV nuo Karmėlavos gyvenvietės ir 550 m į ŠV nuo kelio Kaunas - Jonava. Jis tyrinėtas 1975-1977, ir 1998-2003 metais. Per šiuos metus iškasta 222 griautiniai kapai ir surinkta daug radinių: puodų, kirvių, ietigalių, segių, apyrankių, auskarų, žiedų, antsmilkinių, monetų ir odinių rankinių fragmentų puoštų metaliniais apkalais. Oda blogai išsilaiko žemėje ir dirbiniai paprasčiausiai sunyksta. Odinių rankinių fragmentų arba žalvarinių apkalų nuo jų rasta daugelyje tyrinėtų viduramžių kapinynų. Vienos pirmųjų rekonstrukcijų, pagal rankinių liekanas ir žalvarinius apkalus, padarytos iš Rumšiškių kapinyno kapų Nr. 183, Nr. 207, iš Uliūnų kapinyno vyro kapo Nr. 70. Smarkiai apnykusi rankinė puošta žalvariniais skardiniais apkalėliais rasta Alytaus kapinyno kape Nr. 926. Gerai išlikusios odinės rankinės aptiktos ir Ruklių kapinyno kapuose Nr. 100, Nr. 102 ir Nr. 125. Reiktų paminėti ir dvi puikiai išlikusias rankines rastas Vilniaus Žemutinėje pilyje ir priklausiusias miestiečiams.
To meto aprangoje rankinės papildė drabužių komplektą. Kadangi drabužiai buvo be kišenių, rankinėse buvo nešiojami ne tik pinigai, bet ir kiti daiktai - galąstuvai, skiltuvai, šukos, peiliukai, ylos ir t. t. Taigi, rankinė svarbi aprangos dalis. Jos buvo kabinamos prie diržo ar juostos.
Karmėlavos kapinyne rastos gerai išlikusios, puošnios rankinės. Aiškus kiekvienos iš jų dydis, forma, vidaus konstrukcija - kelių skyrių, kelių atvartų, kaip buvo užsegama. Išliko visi puošimo elementai. Jos puoštos įvairių formų žalvariniais apkaliukais, tiesiom įspaustų linijų grupėm, dvigubais įbrėžtų smulkių įkartų apskritimais, skoningai juos derinant tarpusavyje. Jas pasiuvo vietiniai meistrai. Tokios ar panašios rankinės - piniginės buvo madingos visoje Lietuvoje.

Inv. Nr. 2469:75
Rankinė rasta vyro kape Nr. 147. Jame buvo palaidotas 25-30 metų vyras. Rankinė padėta mirusiojo kojų gale. Ant jos viršaus gulėjo geležinės grandinėlės du nareliai. Rankinės viduje rastas titnago gabalėlis, galąstuvas, geležinio peiliuko fragmentas, geležinė sagtelė ir sidabrinė moneta - Aleksandro Jogailaičio denaras.
Tiesa, rankinė truputį aptrupėjusi. Ji keturkampė, užapvalinta apatine dalimi 16,8 x 16 cm dydžio, praplatinta šonuose ir apačioje iš abięjų pusių įsiuvus platoką odos juostelę. Rankinė siūta iš dviejų sluoksnių odos. Ji 3 skyrių ir turi 3 skirtingo dydžio atvartus. Viršutinis atvartas keturkampis, labai puošnus, užapvalintais kampais, karpytas apačioje. Vidurinė atvarto dalis ilgesnė, užapvalintais kampais - lyg liežuvis. Atvartas vientisas su rankinės užpakaline dalimi. Visas pakraštys puoštas žalvariniais, iš plonos skardelės sulenktais, pailgais siaurais, 1,3 cm ilgio apkalėliais, kurių galai sukniedinti per odą. Pačiame atvarto krašto viduryje pritvirtintas žalvarinis lietas penkiakampis apkalas 1,7 x 2,3 cm dydžio. Jo apačioje matosi skylutė, į kurią įstatytas strypelis apvalaus skersinio pjūvio ir viršuje užkniedintas. Strypelis prakištas pro atvartą. Jis gerai matosi kitoje atvarto pusėje. Gaila, kad dalis jo nutrupėjusi. Pakėlus šį atvartą, matosi antrasis, trumpesnis atvartas, apačioje, karpytu, persiūtu pakraščiu, kuris puoštas įspausta vertikalia linija iš smulkių įbrėžtų įkartų. Vidurinė atvarto dalis ilgesnė, užapvalinta. Be to, atvarto šonai puošti 6 įspaustom vertikaliom linijom, o ties viduriu - 9. Abiejose įlenkimų vietose atvartas puoštas dviem įspaustom susikertančiom linijom ir dar viena - jų viduryje. Šio atvarto kitoje pusėje yra išilginė išpjova - kišenėlė, kurios gylis - iki pat apačios. Trečiasis atvartas - pats mažiausias. Jis - užapvalinto trikampio formos. Atvartas prisiūtas prie siauros juostelės, o ši - prie priekinės rankinės dalies krašto. Atvarto pakraštys puoštas dviem eilėm smulkių įbrėžtų įkartų. Ties viduriu - apversta širdelė iš dviejų eilių įbrėžtų smulkių įkartų, o šonuose - po apskritimą taip pat iš dviejų eilių smulkių įkartų. Rankinės priekinės dalies apačioje, prie juostelės, pritvirtintas žalvarinis lietas keturkampis suapvalintais šonais apkalas su ataugėlėm kampuose ir kabliuku viduryje. Į kabliuką įstatomas pirmojo atvarto apkalo strypelis. Taip užsegama rankinė. Rankinė datuojama XVI a. pirmu - antru dešimtmečiu.

Inv. Nr. 2469:96
Rankinė rasta 12-14 metų vaiko kape Nr. 158. Ji gulėjo dešinėje juosmens pusėje prie pat karsto lentos. Ant jos uždėta dešiniosios rankos dilbio kaulai. Rankinės viduje aptikti 7 Aleksandro Jogailaičio denarai. Kairėje juosmens pusėje rastas kriauninis peilis.
Ši rankinė gerai išsilaikė žemėje ir iškasus atrodė kaip nauja. Ji - keturkampė suapvalintais kampais 16 x 13,8 cm dydžio, susiūta iš dviejų odos sluoksnių. Šonuose ir apačioje iš abiejų pusių rankinė praplatinta įsiuvus juostelę. Ji įsiūta 5,3 cm nuo viršaus. Juostelė baigiasi kyliu ir šonuose prisiūta prie dviejų siaurų juostelių dailiu dygsniu. Įsiuvimas abiejose rankinės pusėse - priekinėje ir užpakalinėje, yra užapvalintas. Rankinė turi 3 skyrius ir 4 atvartus. Viršutinis atvartas ir užpakalinė dalis yra vientisa, tik perlenkta. Atvartas - keturkampis, jo kampai suapvalinti ir visas pakraštys puoštas žalvariniais skardiniais dvigubais pailgais siaurais apkalėliais 1,8 cm ilgio, kurie sukniedinti per odą. Po konservavimo išryškėjo po 3 dideles skylutes kampuose. Taigi užapvalinti kampai buvo puošti žalvariniais trikampiais apkalėliais, kurie neišliko. Atvarto apačioje, ties viduriu, pritvirtintas žalvarinis apskritas kiauraraštis apkalas su penkiom ataugėlėm lankelio išorinėje pusėje ir 6 išpjovom viduje bei siauromis juostelėmis atstojančiomis gyvūno - gal liūto - siluetą viduje. Jis 2,6 x 2,8 cm dydžio. Apkalo apačioje yra skylutė, į kurią, pradūrus atvartą, įstatytas ilgokas 1 cm ilgio ir 0,2 cm storio strypelis apvalaus sk. pjūvio. Jis viršuje užkniedintas. Kitoje atvarto pusėje strypelis storesnis, pastorintu galu, truputį suplojus jį iš viršaus. Jis reikalingas rankinei užsegti. Reiškia jis iš atvarto užpakalinės pusės perkištas per odą. Atvartas dar puoštas 3 grupėm įspaustų linijų. Viduryje - 5 vertikalios linijos, šonuose - po 5 įstrižines linijas. Antrasis atvartas stačiakampis, apačioje karpytas ir persiūtas siūlu. Jis susiūtas iš dviejų sluoksnių odos ir vientisas iki rankinės apačios. Puoštas daug paprasčiau. Ties viduriu įspaustos 6 vertikalios linijos, o ties įlenkimais - po 2 susikertančias, kurios vidinėse pusėse sujungtos išilgine linija. Atvartas kitoje pusėje turi išilginę įpjovą - kišenėlę iki rankinės apačios. Trečiasis atvartas mažas - trikampio formos, lygiu paviršiumi iš vieno odos gabalėlio ir prisiūtas prie priekinės rankinės dalies krašto juostele, prie kurios prisiūtas ir ketvirtasis atvartas. Ketvirtasis atvartas - suapvalinto trikampio formos. Jo pakraštys puoštas dviem eilėm smulkiai įbrėžtų įkartų, užsukant jas vidaus link prie apskritimų iš tokių pat dviejų eilių įkartėlių. Viduryje didesnis apskritimas iš 2 eilių smulkiai įbrėžtų įkartų pratęstas juostele prie atvarto viršaus. Apskritimų vidus išsiūtas geltonos spalvos šilkiniais siūlais ir atrodė labai dailiai. Ant rankinės priekinės dalies, apačioje prie susiuvimo su juostele, pritvirtintas žalvarinis kiauraraštis keturkampis apkalas suapvalintais šonais ir ataugėlėm kampuose bei kabliu atlenktu į kairę pusę viduryje. Jis 2,3 x 2,1 cm dydžio. Apkalas ne tik puošia rankinės vidų, bet reikalingas ją užsegti. Į šį kabliuką įstatoma viršutinio atvarto apkalo strypelio galvutė. Tokiu būdu rankinė užsegama. Nugarinėje rankinės pusėje, viršuje, iš dešinės, pritvirtintas žalvarinis lietinis dvigubo kryžiaus formos apkalas su kilpele, 5 cm ilgio. Antrasis apkalas neišliko. Šie apkalai reikalingi dirželiams ar grandelei įnerti, kuriais rankinė pritvirtinama prie diržo ar juostos. Rankinė datuojama XVI a. pirmu - antru dešimtmečiu.

Inv. Nr. 2469:113
Rankinė rasta kape Nr. 160. Ji gulėjo kairėje galvos pusėje. Ant rankinės rastas geležinės grandinėlės fragmentas. Rankinės viduje aptikti 7 Aleksandro Jogailaičio denarai, medinės šukos, siūlų tolkutė, smeigtuko pėdsakai. Šalia rankinės rastas odinio dirželio fragmentas puoštas žalvariniais keturlapės gėlytės formos apkalėliais ir geležinė sagtelė. Po rankine rasta nemažai įvairių daiktų: akmeninis galąstuvas, kriauninis peilis ir iš lininių siūlų austos, juostelės fragmentas. Mirusiojo kaulai visai sunykę, likę tik kaukolės pėdsakai ir dantys. Kape palaidotas 30-40 amžiaus vyras.
Rankinė, didoka, kvadratinė, 16,2x15,9 cm dydžio, suapvalintais kampais (4 pav.). Ji praplatinta šonuose ir apačioje iš abiejų pusių įsiūvus platoką juostelę. Rankinė siūta iš dviejų sluoksnių odos. Ji turi 4 skyrius ir tris atvartus. Viršutinis atvartas ir užpakalinė dalis padaryti iš vientisinio odos gabalo. Atvartas kvadratinis, karpytas apačioje. Jo pakraščiai šonuose ir apačioje buvo puošti dviem eilėm smulkiai įbrėžtų įkartų ir pailgais apkalėliais. Tai rodo skylutės, atvarto krašte išdėstytos tarpais. Atvarto apačioje, ties viduriu, ant smulkių įkartų eilių pritvirtintas žalvarinis penkiakampis apkalas suapvalintais kampais, 2,6 x 2,3 cm dydžio. Jo apačioje yra skylutė į kurią įstatytas, apvalaus skersinio pjūvio strypelis ir užkniedintas viršuje. Kitoje atvarto pusėje matosi nedidelis apskritas aptrupėjęs išlikusio strypelio fragmentas. Antrasis atvartas trumpesnis - kad neuždengtų apačioje pritvirtinto apkalo, skirto užsegimui. Jo apačia karpyta. Kaip ir pirmasis atvartas jis šonuose ir apačioje puoštas smulkiai įbrėžtų įkartų linija. Truputį aukščiau šių įkartų linijos atvartas persiūtas. Virš siūlės dar trys įbrėžtos linijos pagal atvarto formą. Vidurys puoštas 18 vertikalių linijų: centre - 6 linijos iš smulkiai įbrėžtų įkartų, o iš šonų - po 6 įspaustas lygias linijas. Kitoje atvarto pusėje skersai išpjauta kišenėlė. Po šiuo atvartu yra trečiasis atvartas. Jis - trikampio formos, taip pat karpytu pakraščiu. Viršuje atvartas prisiūtas prie juostelės, o ši prie priekinės rankinės dalies. Atvarto pakraštys puoštas smulkiai įbrėžtų įkartų eilute. Centre - didelė aštuoniukė iš trijų eilių smulkių įkartų, šonuose - po 3 aštuoniukes iš dviejų eilių įkartų. Pačiuose kampuose, prie juostelės - po apskritimą iš dviejų eilių įkartėlių. Pats smailusis galas puoštas dar viena įkartų eilute, kuri baigiasi prie aštuoniukių. Ši rankinė priekyje turi dar vieną skyrelį. Jis padarytas prisiuvus odos gabalėlį prie priekinės rankinės dalies apačioje ir juostelės. Šis skyrelis nedidelis, tik iki pusės rankinės, ir trečiojo atvarto galas jį truputį pridengia. Ant jo pritvirtintas žalvarinis keturkampis suapvalintais šonais apkalas su kabliuku viduryje. Rankinės nugarinės dalies viršuje, dešinėje pusėje, išlikęs žalvarinis dvigubo kryžiaus formos apkalas. Rankinė datuojama XVI a. pirmu - antru dešimtmečiu.

Inv. Nr. 2469:135
Ši rankinė rasta 20-30 metų vyro kape Nr. 170. Rankinė padėta mirusiajam ant pilvo. Jos viduje buvo 7 Aleksandro Jogailaičio denarai, akmeninis galąstuvas ir žalvarinio smeigtuko pėdsakai. Prie jos dešiniojo šono, šalia šlaunikaulio, gulėjo kriauninis peilis ir geležinė sagtelė. Po rankine aptikti austo vilnonio audinio fragmentai. Be to, kape dar aptikta geležinės grandinėlės dalis ir, kojų gale, dar vienos rankinės gabalai, tik be žalvarinių apkalų. Kapo inventorius tikrai turtingas.
Rankinė gerai išlikusi, keturkampė suapvalinta apatine dalimi. Siūta iš 2 odos sluoksnių, 18x16 cm dydžio, praplatinta šonuose ir apačioje iš abiejų pusių įsiuvus platoką juostelę. Rankinė turi 3 skyrius ir 3 atvartus. Viršutinis atvartas kvadrato formos suapvalintais kampais, persiūtas. Atvartas ir užpakalinė dalis yra iš vientiso odos gabalo, tik perlenktas pusiau. Atvarto pakraštys labai skoningai puoštas žalvariniais kryžiuko formos dvigubais skardiniais 2,5 cm ilgio apkalėliais. Jie išdėstyti tarpais: viršuje abiejose pusėse - po 4, toliau 3,5 cm tuščias tarpas ir toliau jie tvirtinami po 2. Kampų vietose pritvirtinti žalvariniai plokšti truputį lenkti apkalai ir dantyti vidinėje pusėje. Jie - 5 cm ilgio. Atvarto apačioje, ties viduriu, pritvirtintas žalvarinis kiauraraštis apskritas apkalas su 5 ataugėlėm lankelio išorėje ir stilizuotu gyvūnu - gal liūtu - tik labai jau nutolusiu nuo realybės, viduryje. Atvarto paviršius dar puoštas 3 grupėm vertikalių įspaustų linijų, kiekvienoje grupėje - po 4 linijas. Antrasis atvartas stačiakampio formos suapvalintais kampais, dviejų sluoksnių. Jis - vientisas iki rankinės apačios ir padarytas perlenkus odą. Pakraštys apsiūtas siaura juostele. Ji dviem siūlėm prisiūta prie atvarto. Ties viduriu atvartas puoštas 2 grupėm vertikalių siūlių - po 4 kiekvienoje pusėje. Kairėje pusėje esančios siūlės neužbaigtos iki galo. Atvartą pakėlus, kitoje pusėje matosi varnelės formos įpjova - kišenėlė. Trečiasis atvartas, kaip ir ankstesnių rankinių - trikampis karpytais pakraščiais. Jis viršuje prisiūtas prie juostelės. Atvarto pakraščiai puošti smulkiai įbrėžtų įkartų eilute ir apskritimais iš dviejų eilių smulkių įkartų. Viduryje iš dvigubų apskritimų sudaryta keturlapė gėlytė. Viršuje, prie juostelės - po apskritimą iš smulkių įkartėlių. Visų apskritimų vidurėliai buvo išsiuvinėti geltonais šilkiniais siūlais. Jų nerasta tik mažuose apskritimuose iš vienos eilės įkartų. Keista, bet rankinės priekinės dalies apačioje nėra pritvirtinto žalvarinio kiauraraščio keturkampio apkalo su kabliuku viduryje, reikalingo rankinei užsegti. Galbūt meistras nespėjo jo padaryti ar pritvirtinti. Nugarinėje rankinės pusėje, viršuje, išliko abu žalvariniai dvigubo kryžiuko formos apkalai su kilputėm, prie kurių jungiami dirželiai. Rankinė datuojama XVI a. pirmu - antru dešimtmečiu.

Inv. Nr. 2469:138
Labai panašiai puošta rankinė yra iš vyro kapo Nr. 173. Griaučiai visiškai suirę, liko tik kaukolės fragmentas. Kape palaidotas 25-35 metų vyras. Rankinė gulėjo kairiojo dubens vietoje ir ant jos viršaus rasti du odinio dirželio fragmentai puošti žalvariniais apkalėliais, keturkampėmis gėlytėmis ir geležinė sagtelė. Po rankine rastas geležinio kriauninio peilio mediniu kotu fragmentas su odinės makšties liekanom, geležinė yla ir plono lininio audinio fragmentas. Ją konservuojant aptiktas sutrupėjęs Aleksandro Jogailaičio denaras. Ant krūtinės išlikęs žalvarinis mažas smeigtukas.
Rankinė kvadratinė 19,5x19,2 cm dydžio, susiūta iš dviejų sluoksnių odos. Jos apatinė dalis - suapvalinta. Rankinė praplatinta įsiuvus šonuose ir apačioje, abiejose pusėse, 4 cm pločio odos juostelę. Ši baigiasi kyliu abiejuose šonuose ir prisiūta nuo vidurio prie dviejų siaurų juostelių. Viršutinis atvartas - keturkampis suapvalintais kampais ir apsiūtas juostele. Jis - vientisas su užpakaline rankinės dalimi. Jo pakraščiai puošti žalvariniais skardiniais dvigubais kryžiaus formos apkalėliais sukniedintais per odą. Pradedant nuo viršaus, abiejose pusėse, pritvirtinta po 3 apkalus. Po to - 2,5 cm tarpas ir toliau puošta po 2 apkalėlius. Suapvalintų kampų vietoje pritvirtinti trikampiai žalvariniai apkalai karpytu pakraščiu. Jie - 4x1,5 cm dydžio. Atvarto apačioje, ties viduriu, tarp kryžiuko formos apkalėlių pritvirtintas žalvarinis kiauraraštis apskritas apkalas su ataugėlėm lankelio išorėje ir labai jau stilizuotu gyvūno - liūto atvaizdu viduryje. Viršutinio atvarto kitoje pusėje, išilgai jo, yra korozijos sunaikinto žalvario plokštelė 2x1 cm dydžio. Atrodo, kad ta plokštelė sutvirtino strypelį. Po ja šonuose matėsi kniedės, o centrinėje skylutėje - žalvarinio strypelio fragmentas. Užsegimo principas toks pat kaip ir kitų rankinių. Atvartas puoštas 3 grupėm įspaustų linijų. Viena grupė prie apkalo - iš 6 vertikalių linijų. Kitos dvi - po 6 įstrižas linijas prie kampinių apkalų. Antrasis atvartas stačiakampis, apačioje suapvalintais kampais, vientisas iki pat rankinės apačios. Jo pakraštys apsiūtas juostele. Vidurys puoštas 4 vertikaliom eilėm smulkiai įbrėžtų įkartų, iš kurių dvi vidurinės - persiūtos šilkiniais siūlais. Galbūt buvo persiūtos ir likusios linijos, tačiau čia siūlų liekanų nerasta. Atvarto kitoje pusėje skersinė įpjova - kišenėlė iki rankinės apačios. Trečiasis atvartas trikampio formos karpytais pakraščiais. Atvarto pakraščiai puošti smulkių įkartų eilute, centre - didelė aštuoniukė iš dviejų eilių - išorinė tiesi linija, vidinė - iš smulkių įkartų. Aštuoniukės ir kraštinių apskritimų viduryje rasta geltonų šilkinių siūlų. Reiškia jie buvo išsiuvinėti. Neaišku ar du kiti apskritimai buvo išsiuvinėti, nes juose nerasta siūlų fragmentų. Rankinės priekinės dalies apačioje prie juostelės, ties viduriu, pritvirtintas žalvarinis keturkampis apkalas su kabliuku viduryje. Rankinė datuojama XVI a. pirma puse.

LITERATŪRA:

J. Antanavičius, Kėjėnų senkapio (Raseinių raj.) 1970 m. tyrinėjimų dienoraštis, VDKM AS.

K. Gabriūnaitė, Radikių senkapio (Utenos rajonas) tyrinėjimai 1959 m, VDKM AS.

K. Gabriūnaitė, Šilelio kapinyno 1964 m. tyrinėjimų dienoraštis, VDKM AS.

E. Ivanauskas, Piniginės apkalai su liūtais. Baltų archeologija, V, Nr. 1 (10), 1997, P. 7.

D. Ribokas, Ruklių kapinyno (Utenos raj.) tyrinėjimų ataskaita 1994 m. LII archeologijos sk. rankraštynas, B. Nr. 2397.

D. Ribokas, Ruklių senkapių tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais, ATL 1994 ir 1995 metais, V, 1996, P.147-149.

D. Ribokas, Ruklių kapinyno (Utenos raj.) tyrinėjimų ataskaita 1996 m LII archeologijos sk. B. Nr. 2753.

D. Ribokas, Tyrinėjimai Ruklių senkapiuose 1997, ATL 1996 ir 1997 metais, V, 1998, P.238.

K. Rickevičiūtė, Karmėlavos kapinynas, V, 1995, P. 73 - 102.

K. Rickevičiūtė, Karmėlavos senkapio tyrinėjimai, ATL 1998 ir 1999 metais, V, 2000, P. 315-318.

S. Satkūnaitė, XVI a. piniginė iš Ruklių senkapio, Baltų archeologija, N 1-2 (11-12), 1998, P. 32-37.

S. Satkūnaitė, L. Vedrickienė, Piniginės iš Ruklių senkapio (Utenos raj.) tyrimas ir konservavimas. Lietuvos Dailės muziejaus metraštis, T. 2, V, 1998, P. 315-320.

E. Svetikas, Alytaus XV-XVII a. kapinynas 1986 m. archeologinių kasinėjimų ataskaita. LII archeologijos skyriaus rankraštynas, B. Nr. 1265.

E. Svetikas, Kapšelių apkalai su liūto simboliu Lietuvoje XV a. antroje pusėje, Lituanistika, Nr.2 (30), 1997, P. 20-29.

E. Svetikas, Alytaus XV-XVII a. kapinynas 1986 m. archeologinių kasinėjimų ataskaita. LII archeologijos skyriaus rankraštynas, B. Nr. 1265a.

V. Urbanavičius, Rumšiškėnai XIV - XVI amžiais, V, 1970.

V. Urbanavičius, Senųjų tikėjimų reliktai XV-XVII amžiais. Laidojimo papročiai Uliūnuose XVI - XVII amžiais, LTSR MAD SA, t 1 (50) V, 1975, P. 51-62.

V. Urbanavičius, Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais. (2 pagonybės liekanos Pakalniškiuose XVI-XVII a.), LTSR MAD SA, T.4 (49), 1974, P.71-80.

Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, V, 1999.

V. Urbanavičius, Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais. (1. Pagoniškųjų laidojimo papročių nykimas rytų Lietuvoje), LTSR MAD SA, T.3 (48), 1974, P. 77 - 91.