VIRTUALI PARODA 
"ŠIUOLAIKINIAI DAILIEJI JAPONŲ AMATAI" 

I salė

Iškilmingumas. Tauriųjų spalvų magija
Vienas pagrindinių japonų meno bruožų yra polinkis į taurias spalvas, saikingas aukso ir sidabro naudojimas. Japonų meistrai brangiųjų metalų dideliais kiekiais nežarstė, jie sukūrė tokias technologijas (aukso ar sidabro lapelių klijavimas, aukso ar sidabro dulkių barstymas, aukso ar sidabro juostelių inkrustacija), kurios įgalino naudoti tauriuosius metalus ne kaip pagrindinę medžiagą, o tik kaip vieną iš daugelio komponentų. Neretai auksas ar sidabras derinami su skaisčiai raudona, oranžine spalva, švelniais, giliais žaliais tonais. Taip gimsta reto grožio spalviniai deriniai, suteikiantys amatininkų dirbiniams iškilmingumo, atspindintys japoniškąjį spalvų pojūtį, kurį galima įžvelgti ir Yamato-e tapyboje. Nors auksas ir sidabras ryškiai spindi, juos naudojant siekiama pabrėžti ne tiek natūralią gamtos jėgą, kiek atverti jos gelmėse slypintį švelnumą.

 

Yoshida Minori (1932~)
Glazūruota porceliano lėkštė su auksuotu raganės ornamentu
1992

 Kurosawa Chiharu (1949~)
Medinė lakuota dėžutė, puošta
augaliniu ornamentu,
inkrustuota perlamutru. 1995

Ito Hokuto (1961~ )
"Peteliškės svajonė" - porceliano
dėžutė; antglazūrinė tapyba,
auksuotė, sidabruotė. 1995

 

Fujita Jun (1951~)
”Daigas”; stiklas.
1994

Eri Sayoko (1945 ~)
“Pavasario vėjas”, medinė
auksuota dėžutė,
dekoruota kirikane technika
(plonyčių aukso ar sidabro
lakštelių ornamentinė
inkrustacija). 1993 

Matsuda Yuriko (1943~)
Porcelianinis kavos servizas.
1992

 

 

© Lietuvos dailės muziejus, 1999-2001
© Žemaičių kultūros fondas, 1999-2001
© Matematikos ir informatikos institutas, 1999-2001

Atnaujinta 2003.06.10
Pasiūlymus, klausimus siųskite adresu samogit@delfi.lt