LITERATŪRINIS A. PUŠKINO MUZIEJUS
"Muziejininkystės biuletenis". 2000 m. Nr. 2

Birutė SARŽICKIENĖ
Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorė

Literatūrinis A. Puškino muziejus, esantis Vilniuje, buvusiame Grigorijaus ir Varvaros Puškinų dvaro gyvenamajame name Markučiuose, mini savo įkūrimo šešiasdešimtmetį.
Istoriniuose šaltiniuose Markučiai minimi nuo XIV amžiaus, kai jie priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. 1867 m. Markučius nupirko generolas inžinierius Aleksandras Melnikovas ir padovanojo savo dukrai Varvarai. 1884 m. Varvara ištekėjo už Aleksandro Puškino jaunesniojo sūnaus Grigorijaus ir išvažiavo gyventi į Michailovskojės kaimą Pskovo gubernijoje. 1899 m. , artėjant poeto 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui, Puškinai persikėlė gyventi į Markučius. Grigorijus Puškinas mirė 1905, Varvara Puškina - 1935 m. Abu palaidoti šeimyninėse kapinaitėse Markučių parke.
Prieš mirtį Varvara Puškina paliko testamentą, kuriame rašė, kad Markučių sodybos gyvenamasis namas nebūtų nei parduotas, nei išnuomotas, o tarnautų kultūrai ir švietimui. Jo vykdytoju V. Puškina paskyrė Vladimirą Nazimovą, kuris ėmė rūpintis visais Markučių dvaro reikalais. Dvaro administratorius V. Nazimovas laikytinas pirmuoju muziejaus direktoriumi, kadangi jis ne tik rūpinosi Markučių dvaro išsaugojimu, bet 1937 m. buvo A. Puškino mirties 100-ųjų metinių jubiliejinės komisijos pirmininkas, atrinkęs ir išeksponavęs jubiliejinėje parodoje rodytus A. Puškino daiktus. Dalyvavimas minėtoje parodoje - pirmasis viešas būsimojo muziejaus žingsnis. V. Nazimovui teko rūpintis ir finansiniais dvaro, slegiamo didžiulių skolų, reikalais. Norėdamas išsaugoti dvarą nuo visiško sunykimo jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto valdžią, prašydamas perimti Markučius miesto žinion. Tik 1940 m. buvo gautas teigiamas atsakymas: Liaudies Komisarų Tarybos sprendimu nutarta Markučiuose įsteigti muziejų. Markučių sodyba iki pat savo mirties rūpinosi V. Nazimovas, palikęs detalų dvaro pastatų ir kambarių apibūdinimą, aprašęs ir išsaugojęs visą dvaro turtą. Jis mirė 1941 m. , palaidotas Markučių parke.
Karo metais buvo suniokota dvaro aplinka, išgrobstyta daug vertingų daiktų. 1946 m. muziejaus direktoriumi buvo paskirtas V. Pavliukovskis, kuris rūpinosi jo remontu, suformulavo pagrindinius muziejaus veiklos tikslus: išsaugoti dvaro pastatą ir pagerbti poeto atminimą. Tuo metu buvo aktyviai susirašinėjama su Maskvos ir Leningrado Puškino muziejais, gautos pagalbinės medžiagos pagrindu įkurta ekspozicija „A. Puškino gyvenimas ir kūryba“. Duris lankytojams muziejus atvėrė 1948 m. Nuo 1961 m. jam vadovavo Giedrė Juodvalkytė, išdirbusi čia iki 1986 m. Ji ir Kazimiera Petkevičienė (dirbanti muziejuje nuo 1949 m. ) įrengė ekspozicijas, atspindinčias baltarusių J. Kupalos ir J. Kolaso, ukrainiečio T. Ševčenkos, latvio J. Rainio ryšius su Lietuva. Tuo metu buvo pradėtas mokslinis tiriamasis darbas, įkurta mokslinė biblioteka, ypač suaktyvėjo kultūros ir švietimo darbas, lankytojų aptarnavimas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasikeitė ir muziejaus gyvenimas: žymiai suaktyvėjo veikla, muziejus tapo atviresnis, liberalesnis. Per pastarąjį dešimtmetį muziejus įsigijo 4433 eksponatus ir dabar jų turi 6808. Beveik pusantro tūkstančio eksponatų sudaro autentiški dvaro baldai, knygos, namų apyvokos daiktai, meno kūriniai, fotografijos ir raštijos paminklai. Ypač vertingi yra asmeniniai poeto daiktai, atvežti iš Michailovskojės kaimo: du krėslai ir kortų staliukas, knygos, išleistos dar esant gyvam poetui, poeto žmonos portretas, dailininko Nikolajaus Ge paveikslo fotokopija su autoriaus dedikacija Grigorijui Puškinui. Visi kiti eksponatai įsigyti vėliau, jie atspindi A. Puškino ryšius su Lietuva: tai vertėjų rankraščiai, lietuvių dailininkų darbai, Puškino kūrinių pastatymų Lietuvos teatruose eskizai, fotografijos, maketai ir kt.
Muziejuje veikia nuolatinės ekspozicijos: „A. Puškino gyvenimo ir kūrybos apžvalga“, „Puškinas ir Lietuva“, šešiuose kambariuose išsaugotas autentiškas interjeras.
Kasmet muziejuje surengiamos 2-3 parodos iš muziejaus rinkinių (pvz. , P. Antokolskis ir A. Puškinas, Varvaros Puškinos piešiniai, Puškino dvikova ir mirtis ir kt. ). Buvo surengta parodų ir iš privačių kolekcijų bei kitų muziejų rinkinių: Josifo Šapiro ekslibrisai, miniatiūriniai A. Puškino leidiniai iš V. Petniūno kolekcijos, J. Miliūno pastelių paroda „Ruduo Markučiuose“, A. Vasiljevo-Gulevičiaus kostiumų eskizų Puškino kūrinių pastatymams ir aksesuarų iš jo privačios kolekcijos Paryžiuje paroda. Minint A. Puškino 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų iš Sankt Peterburgo Puškino muziejaus buvo atvežta graviūrų ir medalių paroda.
Muziejus palaiko glaudžius ryšius su mokyklomis: yra parengta keletas mokomųjų programų, kviečiami pedagogai muziejuje vesti rusų literatūros pamokas, įrengta vaizdajuosčių demonstravimo salė, sukaupta gausi videoteka su filmais, sukurtais pagal Puškino kūrinius ir apie Puškiną.
Muziejaus svetainėje nuolat vyksta literatūriniai-muzikiniai vakarai. A. Puškino poeziją skaito ne tik profesionalūs aktoriai, bet ir moksleiviai, čia koncertavo operos žvaigždės V. Noreika, J. Leitaitė, E. Prudkauskas, E. Vasilevskis, V. Prudnikovas, S. Stonytė.
Muziejaus įkūrimo 60-čio proga atidaryta nauja paroda, kurioje eksponuojami muziejui dovanoti eksponatai. JAV gyvenantis mokslininkas A. Toomas perdavė muziejui savo senelio, maskviečio poeto ir dramaturgo P. Antokolskio palikimą: 1800 knygų biblioteką, kabineto baldus, paveikslus, laiškus, dienoraščius, jo žmonos skulptorės Z. Bažanovos medžio skulptūras. Beveik 280 ekslibrisų padovanojo garsus kolekcininkas Josifas Šapiro, sukaupęs didžiausią pasaulyje ekslibrisų kolekciją Puškino tema. Vilniaus aukštesniosios pedagogikos mokyklos dailės dėstytoja A. Širkienė perdavė savo mokinių, piešusių Markučių apylinkes, darbus. Parodoje eksponuojamas labai vertingas 8 tomų Puškino juodraščių faksimilinis leidinys, išleistas Didžiosios Britanijos Velso princo globojamo Biznio lyderių forumo lėšomis tik 800 egzempliorių tiražu. Mados istorikas, dizaineris ir scenografas A. Vasiljevas-Gulevičius padovanojo P. Čaikovskio baleto „Pikų dama“ savo sukurtus du personažų kostiumų eskizus. Daug vertingų leidinių padovanojo Maskvos ir Sankt Peterburgo Puškino muziejai, pavieniai asmenys.
Muziejaus veiklą savo padėkomis įvertino Vilniaus miesto meras Rolandas Paksas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinis direktorius Remigijus Motuzas, Maskvos vyriausybės Kultūros komiteto pirmininkas I. Bugajevas, Rusijos Federacijos kultūros ministro pavaduotojas A. Tupikinas. Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje J. Zubakovas įteikė neįkainojamą dovaną - kompaktinę plokštelę „Puškino enciklopedija“, kurią sudaro 700 Puškino kūrinių su komentarais, 3000 straipsnių, 40 videosiužetų, 1000 spalvotų iliustracijų ir kt.
Birželio 4 d. Markučių parke buvo paminėtos poeto 201-osios gimimo metinės. Prie tvenkinių grojo diksilendas ir pučiamųjų orkestras „Vilnius“, muziejaus kiemelyje skambėjo D. Turčianinovo skaitomos A. Puškino eilės, koncertavo T. Rinkevičienės vadovaujamas choras „Rusų klasika“, dainavo solistai J. Stupnianek, G. Žalys, E. Prudkauskas, šoko „Polėkio“ šokėjos.