RENGINYS „PAJUDINKIM TAUTOS VARPĄ“, SKIRTAS DRAMOS-MUZIKOS-DAINOS DRAUGIJOS ,,VARPAS“ ĮKŪRIMO 100-MEČIUI
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje

2008 m. rugsėjo 13 d., šeštadienį, 13 val.

Renginyje bus pristatyta kilnojamoji paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir kitose kultūros paveldo įstaigose saugomos „Varpo“ draugijos medžiagos bei spektaklis, pastatytas pagal draugijos vaidintų pjesių fragmentus. Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Šį rugsėjį įkūrimo 100-metį švenčiančios Šiaulių „Varpo“ draugijos veikla – vienas iš ryškiausių ir įdomiausių puslapių Šiaulių ir visos Lietuvos kultūros istorijoje. XIX a. pirmojoje pusėje prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Šiauliuose dar XIX a. pabaigoje buvo įkurta rusų dramos teatro trupė, 1904 m. suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Gubernatoriui 1905 m. atmetus šiauliečių kurtos kultūros draugijos „Viltis“ įstatų projektą, buvo parengti naujos organizacijos – „Varpo“ draugijos – įstatai. 1908 m. rugsėjo 19 d. draugija buvo įregistruota, o pirmininko pareigos patikėtos advokatui Kazimierui Venclauskiui.

„Varpo“ draugija užsiėmė plačia kultūrine veikla – statė spektaklius, organizavo muzikinius renginius, dirbo švietėjišką darbą. Vis dėlto didžiausią dėmesį ji skyrė teatrinei veiklai – 1908–1914 m. pastatyta per 100 vaidinimų. Į „Varpo“ draugijos veiklą įsitraukė žymiausi to meto teatralai, pirmiausia – režisieriai, kurių dirbo net keturi: Jonas Misius, Ona Pleirytė-Puidienė, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis ir Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, buvusi draugijos siela. Šiauliai tuomet tapo Lietuvos teatro centru.

„Varpo“ draugija į spektaklius kviesdavo beveik kiekvieną šeštadienį. Aktoriai dirbo su didžiuliu entuziazmu, darbu kompensuodami žinių ar gabumų stoką. Intensyvus darbas išugdė nemažą būrį „Varpo“ draugijos artistų mėgėjų, kurių dalis vėliau tapo profesionaliais aktoriais.

,,Varpo“ draugija bendradarbiavo ir su kitais to meto meno veikėjais: Sofija Čiurlioniene, Vydūnu, Stasiu Šimkumi, Juozu Tallat-Kelpša ir kt.

1915 m., prasidėjus karui, „Varpo“ turėtos patalpos ir archyvas sudegė, bet draugija tęsė veiklą pasivadinusi „Kanklių“ draugija. Po karo vėl grįžo prie senojo pavadinimo. 1919–1923 m., per paskutinį draugijos gyvavimo laikotarpį, ne kartą keitėsi jos valdyba bei vadovai, į „Varpo“ nusipirktas patalpas ėmė pretenduoti daugelis organizacijų.

„Varpo“ draugijos 100-mečiui paminėti režisieriaus Donato Jokūbaičio pastatytas spektaklis – trumpa „Varpo“ draugijos istorija, papasakota panaudojant menines ir dokumentines formas. Spektaklio forma – netradicinė. Spektaklio idėjos reiškiamos pasitelkus judesį, muziką ir kintančią scenografiją. Pagrindinė spektaklio mintis – tautos žadinimas ir naujos žinios apie bundantį tautos sąmoningumą skleidimas. Spektaklyje dalyvauja Šiaulių kultūros centro jaunimo teatro studijos „Helijas“ (vadovė Virgilija Staševičiūtė) aktoriai.

Planuojama, kad Ch. Frenkelio viloje per Šiaulių miesto dienas pristatytas projektas „Pajudinkim tautos Varpą“ vėliau pakartos „Varpo“ draugijos kelią kituose Šiaulių apskrities miestuose.

Informacinis rėmėjas
radijo stotis RS2

Išsamesnę informaciją apie parodą teikia
Irena Nekrašienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja
Tel. (8~41) 524392.