PARODA „LIETUVOS HUSARAI“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje, 2008 m. liepos 4 d. – spalio 27 d.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta paroda ,,Lietuvos husarai“, skirta Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo ) dienai. Pirmosios žinios apie Lietuvos husarų atsiradimą minimos dar XVI a. pr. šaltiniuose. Tuo tarpu prieš 10 metų, 1998 m. spalio 1 d., Lietuvoje buvo įkurtas Mokomasis pulkas, tęsiantis garbingas Lietuvos husarų tradicijas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. 2000 m. šiam pulkui suteiktas Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos vardas.

Pirmosios žinios apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje atsiradusius husarus, vėliau tapusius elitine kavalerijos dalimi, pasirodė dar XVI a. pradžioje. Kaip teigiama to meto bei vėlesniuose rašytiniuose šaltiniuose, būtent tuo laikotarpiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje atsirado pirmieji husarai – samdomi raitosios kariuomenės kareiviai. Mokslinėje literatūroje minimos dvi žodžio „husaras“ kilmės versijos: su vengrų kalba susijusi „dvidešimt ir alga“ bei slaviškoji versija „plėšikas“. XVI a. tapytame Oršos mūšio (1514 m.) paveiksle ankstyvieji husarai vaizduojami ginkluoti ietimis ir kardais, su mediniais asimetriniais skydais, be šarvų. Kovų su turkais laikotarpiu atsiradusios raitijos taktika rėmėsi staigiomis atakomis, kurias vykdydavo glaudžiai išrikiuoti koviniai vienetai, smūgiuojantys ietimis jodami didžiuliu greičiu.

Šią taktiką perėmę lietuviai bei lenkai bėgant laikui visiškai pakeitė pačius husarus, sukurdami iš jų įvairias kovines užduotis gebančią vykdyti sunkiąją kavaleriją. Jos raiteliai dėvėdavo šarvus ir šalmus, buvo ginkluoti visu komplektu įvairių ginklų – kelių metrų ietimis, kardais, palašais, ilgais duriamaisiais kalavijais, koviniais kirtikliais, pistoletais, arkebuzomis (jas vėliau pakeitė karabinai). Iš pažiūros kaip papuošimai atrodžiusios husarų ginkluotės, šarvų ir aprangos dalys atliko svarbią praktinę funkciją. Husarai buvo laikomi elitine kavalerijos dalimi, kurioje tarnavo didikai ir aukštą padėtį visuomenėje užimantys bajorai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės husarai ypač pasižymėjo XVII a. karuose su stiprėjančiomis Lietuvos ir Lenkijos valstybių kaimynėmis – Rusija, Švedija ir Osmanų imperija. Lietuvos husarai buvo vieni iš tų, kurie užkirto kelią tolesnei Osmanų ekspansijai Europoje.

Nepaisant visų privalumų, sunkieji husarai nebuvo universalūs, be to, netgi per brangūs kaip kavalerijos rūšis finansinių sunkumų turinčiai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po 1775–1776 metais įvykusių karinių reformų kavalerijoje atsirado kita – lengvųjų husarų – atmaina. 1775–1794 metų laikotarpiu šie raiteliai sudarė tautinės kavalerijos – Kauno husarų – brigadą.

Dar kartą Lietuvos husarai atgimė kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu – 1918 m. lapkričio 23 d. (Lietuvos kariuomenės atkūrimo data). 1922 m. balandžio 1 d. 1-asis kavalerijos pulkas pavadintas 1-uoju husarų pulku, kurio vadu 1927 m. rugsėjo 25 d. paskirtas Didysis Lietuvos etmonas Jonušas Radvila. Tą pačią dieną pulkas pavadintas vado vardu, įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim arba mirsim“. 2000 m. vasario 21 d. šis vardas suteiktas ir Mokomajam pulkui, kuris tęsia garbingas Lietuvos husarų tradicijas.

Informaciją apie parodą teikia
Odeta Stripinienė, tel. (8~41) 439675

Nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus