PARODA „TEATRO MAGIJA: GERARDO BAGDONAVIČIAUS KOSTIUMŲ ESKIZAI“
Ch. Frenkelio vila, 2006 m. birželio 25 d. – rugsėjo 18 d.

Dailininkas Gerardas Bagdonavičius 2006 m. liepos 25 d. būtų šventęs 105-erių metų jubiliejų, tačiau jau prabėgo dvidešimt pavasarių, kai dailininkas išėjo amžinybėn.

1901m. viduryje, per patį liepų žydėjimą, Radviliškyje Rūtos ir Edvardo Bagdonavičių šeimoje gimė sūnus Gerardas.

1910m. tėvai persikelia į Šiaulius, kad sūnus galėtų mokytis gimnazijoje ir gautų geresnį išsilavinimą.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Bagdonavičių šeima pasitraukia į Rusijos gilumą. Gyvena Vitebske, Jaroslavlyje, Saratove. Rusijoje Gerardas tęsia mokslus gimnazijoje, o laisvalaikiu piešia cerkves, lūšnas, sandėliukus, parko medžius.

Spalio revoliucija užklumpa Bagdonavičių šeimą Jaroslavlyje. Gerardas meta mokslą ir pradeda dirbti Jaroslavlio kino studijoje laborantu. Čia susipažįsta su fotografijos, grimo, vaidybos menu, pats suvaidina apie 50 antraeilių vaidmenų.

1919m. šeimai persikėlus į Saratovą, įstoja į komercinę mokyklą, o laisvalaikiu lanko privačią dailininko F. Kornejevo studiją. Daug piešia gamtoje.

Mirus tėvui, 1920m. su motina grįžta į Lietuvą, į Šiaulius. Saratovo komercinėje mokykloje baigti du kursai garantavo darbą komercinėse sferose, tačiau Gerardas pasirenka dailininko kelią. Eksternu išlaiko egzaminus Kauno meno mokykloje ir nuo šiol visą gyvenimą atiduoda dailei ir Šiauliams: dirba piešimo mokytoju mokytojų seminarijoje (1930–1944), vidurinėje amatų mokykloje, prekybos mokykloje (1934–1939), darbo rezervų vidurinėje mokykloje (1944–1945), pedagoginėje mokykloje, J. Janonio vidurinėje mokykloje (1944–1957), Vilniaus prekybos mokyklos filiale (1963–1967). Dėsto įvairias dailės disciplinas, diegia naujas dailės technikas.

Be galo darbštus, reiklus sau ir kitiems dailininkas mokėjo džiaugtis kolegų laimėjimais, molėjo padrąsinti, paskatinti jaunus kolegas.

G. Bagdonavičius buvo įvairiapusiška asmenybė. Jį domino teatras, muzika, literatūra, istorija. Tačiau daugiausia dėmesio skyrė dailei. Be galo vertingi etnografiniai piešiniai, architektūriniai peizažai. Juose dažnai gausu įvairiausių užrašų, paaiškinimų. Dažnai tai neįkainojamos etnografinės bei istorinės žinios.

Didžiulį indėlį dailininkas įnešė kurdamas ir populiarindamas Lietuvoje ir pasaulyje lietuvišką ekslibrisą.

Scenografijoje išbandyti jėgas dailininką pastūmėjo tos srities specialistų trūkumas. Pirmieji išlikę scenografijos eskizai buvo skirti Kauno Tautos teatre 1923m. statytai Vydūno dramai „Žvaigždžių takai“ ir I. Erenburgo pjesei „Aukso širdis“. Kurdamas dekoracijas, kostiumus, rekvizitą, G. Bagdonavičius kruopščiai išstudijuodavo vaizduojamąjį laikotarpį, kad tikroviškai atspindėtų laikotarpio dvasią.

Įdomi ir originali taikomosios grafikos kūrinių grupė – padėkos, sveikinimo ir pagyrimo raštai, įstaigų blankai, vokai, atvirlaiškiai, prekių etiketės, įvairios pramoninių ir maisto prekių pakuotės. Nemažai sukūrė iliustracijų ir viršelių knygoms, plakatų.

Baldai – tai dar viena kūrybos sritis. Projektavo įvairios paskirties baldus: svetainės, valgomojo, poilsio, sodo. Pagal jo projektus 1937m. pagaminti baldų komplektai Kauno karo muziejui ir Karininkų ramovei.

Teko dailininkui kurti ir šventinį gatvių, pastatų dekorą, projektuoti parkų, skverų ir sodų statinių. Savo namą ir jo aplinką taip pat pats suprojektavo.

Visa tai – tik maža dailininko veiklos, palikusios ryškų pėdsaką miesto ir Lietuvos dailės gyvenime, dalis.

Po dailininko mirties, 1996 m. ir 2001 m. suruoštos retrospektyvinės parodos iš muziejaus rinkinių atspindėjo dailininko plačią ir įvairiapusę kūrybinę veiklą. Ši, trečioji paroda „Teatro magija: Gerardo Bagdonavičiaus kostiumų eskizai“ – skirta siaurai kūrybos sričiai – sceniniam kostiumui.

                                                                                                                                                         Parodos kuratorė Nijolė Puščiuvienė