- I salė
P. Smuglevičiaus ir J.
Ozemblovskio kūriniai,
vaizduojantys Lietuvos Valdovų rūmus
Parodos
vadovas
VALDOVŲ RŪMŲ
ANSAMBLIS
Lietuvos Valdovų rūmai
- svarbiausias ilgaamžės Lietuvos valstybės simbolis.
Lietuvos Didžioji
Kunigaikštystė nuo XIII a. formavosi kaip viena didžiausių Europos
valstybių. Valdovų (didžiųjų kunigaikščių) rūmai - Vilniaus
pilių komplekso centras, reprezentuojantis ilgalaikį Lietuvos
valstybingumą.
Po XVII a. vidurio karų,
lėmusių valstybės nuosmukį, nuolat buvo siekiama atstatyti apgriautus
Valdovų rūmus - pusantro šimto metų dažnai Rūmų atstatymo klausimas
keltas ne tik Lietuvos pavietų seimeliuose, bet ir bendruose Abiejų
Tautų Respublikos (unijinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės) seimuose,
nes Valdovų rūmai tebebuvo suvokiami kaip svarbiausias Lietuvos
valstybingumo simbolis. Carinė Rusijos imperija, norėdama sunaikinti
svarbiausius Lietuvos valstybingumo simbolius, tuoj po LDK okupacijos
skatino nugriauti Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmus. XVIII-XIX
a. sandūroje nugriautų Valdovų rūmų reikšmingumas, nežiūrint visų
carinės ir tarybinės okupacijos pastangų, pilietinėje sąmonėje
išliko kaip reikšmingas Lietuvos valstybės faktas. Todėl Valdovų
rūmų atstatymo idėja buvo iškelta kaip viena svarbiausiųjų Lietuvos
atgimimo metais. Būtent 1987 m. prasidėjo intensyvūs Lietuvos Valdovų
rūmų teritorijos tyrinėjimai, imtos rinkti aukos Rūmų atstatymui. Per
vienuolika metų Pilių tyrimo centro Lietuvos pilys atlikti tyrimai
(paskelbti keliose studijose ir gausiai pristatyti spaudoje) sudarė
realias galimybes atstatyti Valdovų rūmus pagal dr. N. Kitkausko
vadovaujamos darbo grupės parengtą restrospektyvinį rekonstrukcijos
projektą.
Rekonstruotų Lietuvos
Valdovų rūmų kompleksą sudaro keturi korpusai, išsidėstę tarp
Arkikatedros ir Gedimino kalno.
(Lietuvos dailės muziejaus
parengto Lietuvos valdovų (didžiųjų kunigakščių) rūmų pritaikymo
gairių fragmentas)
-
