VIRTUALI
TAPYBOS PARODA
Kryžiaus
kelio stotys.
Dailininkas Virginijus
Kašinskas
http://www.virginijuskasinskas.com
III
dalis
Giesmė
einant į XI-ąją stotį:
Plėšo lyg žvėrys Avinėlį šventą,* tempia prie kryžiaus
Jėzį iškankintą.
Vinimis kala, tampo šventą kūną:* greičiau težūna !
XI-oji
stotis. Viešpatį Jėzų kala prie kryžiaus
|
 |
|
Garbiname Tave,
Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį |
Išsekusį Jėzaus kūną
kareiviai šiurkščiai paguldo ant kryžiaus ir negailestingai perkala
vinimis rankas ir kojas. Tos vinys - tai mano ir tavo nedėkingumas už
tas nesuskaičiuojamas Dievo meilės dovanas, kuriomis Jis apipila mūsų
gyvenimą. Jėzus moko mus nesistebėti ir kantriai priimti skausmą, kai
nuo mūsų nusigręžia tie, kuriems mes parodėme daugiausia meilės, kai
už gerumą mums atsilyginama patyčiomis ar net pykčiu.
Viešpatie, tegul mane visada stiprina žinojimas, kad Tu niekada
nenusigręši, kad Tu visada pasiruošęs atleisti, o Tavo rankos yra
ištiestos ant kryžiaus tam, kad apkabintų grįžtantį sūnų
paklydėlį. Suteik man kantrybės priimti ne tik kitų žmonių
nedėkingumą, bet ir savo paties silpnumą.
Pasigailėk mūsų,
Viešpatie! / Pasigailėk mūsų.
Giesmė
einant į XII-ąją stotį:
Kelia į aukštį Viešpatį prikaltą,* už mus kaltuosius
jį, visai nekaltą.
Tarp piktadarių stato ir palieka,* visi išjuokia.
XII-oji
stotis. Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus
|
 |
|
Garbiname Tave,
Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį |
Pagaliau atėjo Jėzaus
Valanda
Žmogaus neapykanta pasiekė savo viršūnę: jis nukryžiavo
Dievo Sūnų! Bet tuo pačiu savo viršūnę pasiekė ir Dievo-Žmogaus
Meilė: Nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Ir mes kiekvienas buvome tą valandą čia, Golgotos viršūnėje. Mes
buvome neapykantos pusėje, nes su kiekviena savo nuodėme padidinome
Jėzaus kančią. Dabar, būdami čia, kur Jėzus mirė, galime
apsispręsti pereiti į Meilės pusę: atsisakyti nuodėmių, būti tais,
kurie lieja paguodos balzamą į sužeistas širdis, ir tikėtis kartu su
besigailinčiu piktadariu išgirsti beveik neįtikėtinus Jėzaus
žodžius: Dar šiandien su manimi būsi Rojuje
Viešpatie, leisk, kad mano mirties valanda būtų laukimas džiaugsmingo
susitikimo su Tavimi. Bet tam reikia, kad mano gyvenimas būtų panaus į
Tavo Sūnaus gyvenimą
Pasigailėk mūsų,
Viešpatie! / Pasigailėk mūsų.
Giesmė
einant į XIII-ąją stotį:
Širdis mylėjus plakti jau nustojo,* Jėzus ant kryžiaus save
paaukojo.
Kaip didi auka, kiek Dievo malonės,* vaduojant žmones.
XIII-oji
stotis. Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus
|
 |
|
Garbiname
Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį |
Minia išsiskirstė,
beliko tik Motina ir keletas ištikimųjų. Jėzaus kūnas paguldomas į
Motinos glėbį. Kraujuojančia iš skausmo širdimi ji švelniai
glaudžia jį prie savęs ir tyliai kartoja tuos prieš trisdešimt trejus
metus pasakytus žodžius: Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man
kaip Tu pasakei. Tada buvo gavimo džiaugsmas, dabar - praradimo
skausmas. Bet vistiek: Tebūna Tavo valia! Kokia pamoka mums!
Viešpatie, leisk man net juodžiausią netekties valandą neprarasti
vilties ir tikėjimo, kad Tu žinai, kas yra geriausia, ir suteik jėgų
kartu su Marija kartoti: Teesie Tavo valia!
Pasigailėk mūsų,
Viešpatie! / Pasigailėk mūsų.
Giesmė
einant į XIV-ąją stotį:
Eikim prie kapo Viešpaites mieliausio,* verkim, raudokim
širdimi karščiausia.
Štai kape guli, viską atidavęs,* mus išvadavęs.
XIV-oji
stotis. Viešpatį Jėzų laidoja
|
 |
|
Garbiname
Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį |
Einame prie Jėzaus kapo.
Tai liūdesio vieta, nes čia buvo paguldytas mirusio Jėzaus kūnas.
Kapas buvo užristas akmeniu, užantspauduotas ir dar saugomas ginkluotų
sargų. Kai kam tai buvo visiško Jėzaus pralaimėjimo įrodymas.
Bet tai mūsų vilties ir džiaugsmo vieta, nes
kapas tuščias! Jis
prisikėlė, Jo čia nėra! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė?
Viešpatie, leisk man suprasti, kad man brangių žmonių ir mano paties
kapas yra tik slenkstis į laimingą amžinybę Tavo namuose. Išmokyk
mane dėkoti už tą laimę, kurią Tu pelnei mano sielai tokia brangia
savo Kraujo kaina.
Pasigailėk mūsų,
Viešpatie! / Pasigailėk mūsų.
Pabaigos
giesmė:
Vardan kentėtų sopulių baisiausių* maldauk, Marija, su
mumis Aukščiausią.
Išprašyk ramios sąžinės malonę,* vaduoki žmones.
O kai sulauksim valandos mirimo,* išmelsk laimingą mums atsiskyrimą,
Išprašyk geros atgailos malonę,* vaduoki žmones.
Visoms toms sieloms, kurios kaina brangia* atpirktos Jėzaus, į
skaistyklą žengia,
Maldauk amžino atilsio malonės,* vaduoki žmones.
Pabaiga
Kurs už mus kaltus kentėjai,*
Jėzau Kristau, Dieve mūsų,
Būk mums gailestingas,* būk mums gailestingas! (3 kartus nuo
pradžios)
Būk mums gailestingas!
XV stotis. Viešpats
Jėzus prisikelia
