KAS YRA
IKONA?
IKONA yra graikiškas žodis, reiškiantis atvaizdą,
portretą. Paprastai ikona- paveikslas, nutapytas natūraliais pigmentais, sumaišytais
su kiaušinio tryniu, ant medinės lentos, padengtos drobe ir gruntu. Aureolei ir
fonui naudojami gryno aukso lakšteliai.
KADA GIMĖ
IKONA?
Pirmosios ikonos pasirodė IVV amžiuje,
t. y. Dar iki Rytų ir Vakarų Bažnyčios skilimo 1054 m. Ikona Vakarų
Bažnyčioje klestėjo iki XIV a. pabaigos.
Vėliau, Vakarų Bažnyčioje įsigalėjus kitoms
meno kryptims ir stiliams, ikonos reikšmė buvo primiršta. Tačiau XX a.
antroje pusėje ikonos vėl buvo prisimintos.
KAM REIKALINGA IKONA?
Ikona reiškia žmogaus troškimą regėti savo
Dievą. Dievą, kuris tapo žmogumi. Tai priemonė, padedanti tikinčiajam
melstis ir gyvai priartėti prie Dievo.
KUO SKIRIASI IKONA NUO RELIGINIŲ
PAVEIKSLŲ?
Religinis menas dažniausiai išreiškia du dalykus:
-
autoriaus asmenybę ir jo
tikėjimą;
-
čia stengiamasi, kad
atvaizdas būtų kiek galint realesnis, beveik kaip
praeities nuotrauka.
Ikona nėra ir neturi tikslo būti
fotografija. Jos tikslas asmenis atvaizduoti dabartyje, t. y. panirusius ir
perkeistus
Dievo šviesoje. Ikona perteikia Bažnyčios tikėjimą
ir mokymą.
KOKIA IKONOS PRASMĖ?
Senajame testamente Dievas savo tautai draudė
daryti bet kokį Dievo atvaizdą. Viešpaties ikona gimsta Jėzui atėjus į pasaulį,
t. y. Nematomam Dievui prisiėmus žmogišką prigimtį ir tapusiu vienu iš mūsų.
Jėzaus Kristaus ikona yra pirmoji iš visų ikonų. Antroji Dievo Motinos ikona,
nes Marija yra Jėzaus Gimdytoja. Šventųjų ikonos, tai Kristaus šventumo
atspindžiai. Ikona visada reprezentuoja Kristų ir tuos, kurie yra panašūs į Jį,
tapdami amžinai gyvi Jo paslaptyje.
BAŽNYČIA APIE
IKONAS
Jau keletą dešimtmečių
pastebime sugrįžtantį susidomėjimą Rytų ikonų teologija ir dvasingumu; tai-
autentiško krikščioniškojo meno dvasinės
kalbos augančios poreikio ženklas. [...]
Krikščioniškos ikonos atradimas [...] parodo
mums neregimojo Kito žvilgsnį ir leidžia
prisiliesti prie dvasinio ir eschatologinio pasaulio tikrovės. Mūsų seniausioji
tradicija, kuria pilnai dalijamės su savo broliais ortodoksais, moko, kad grožio
kalba, tarnaujanti tikėjimui, pajėgi pasiekti žmonių širdis ir leisti jiems iš
vidaus atpažinti Tą, kurį drįsįtame atvaizduoti paveiksluose, Jėzų Kristų, Dievo
Sūnų, tapusį žmogumi, ta patį vakar, šiandien ir per visus amžius (Žyd 13,8).
Kaip skaitydami Šventojo Rašto knygas girdime gyvą
Viešpaties žodį, taip kontepliuodami tapytas ikonas regime išganymo slėpinius.
Tai, kas vienur išreiškiama rašalu ir popieriumi, kitur, ikonoje, nusakoma
įvairiomis spalvomis ir kitomis medžiagomis.
Jonas Paulius II Apaštališkasis laiškas Duodecimum Saeculum
ŠVENTASIS KAZIMIERAS LIETUVOS GLOBĖJAS
Ikona sukurta pagal Trirankio Kazimiero paveikslą,
esantį šalia šventojo relikvijų Vilniaus arkikatedroje.
Laimingas turtuolis, rastas be dėmės,
neinantis paskui savo turtus! Kas jis, kad galėtume
jį pasveikinti? Juk jis padarė nuostabių darbų saviesiems! Kas buvo išmėgintas
auksu ir rastas tobulas? Tebūna už tai pagirtas.
SIRACIDO 31,8- 10
Už savo kraštą melskis,
karalaiti:
Šiandieną oi kaip reikia jam maldos!
Te dieviškoji muzika nuaidi,
Nustelbdama garsus nakties juodos.
KRISTUS IR ŠV. MINAS
VI a. ikonoje pavaizduotas Šv. Minas vienas iš daugelio Bažnyčios
žmonių, kurių įžvalgos ir paklydimai formavo krikščioniškosios
dogmatikos pagrindus. Bičiuliškas Kristaus
apkabinimas reiškia ( simbolizuoja) globą ir
priėmimą vyskupo Šv. Mino į šventųjų būrį.
ŠV. RAPOLAS KALINAUSKAS
Lapkričio 17 d. sukako 13 metų
nuo 1835 m. Vilniuje gimusio ir augusio šventojo karmelitų vienuolio Rapolo
Kalinausko kanonizacijos. Žemiškasis jo gyvenimas baigėsi 1907 m. jo įsteigtame
ir vadovaujamame vienuolyne Vadovicuose- mieste, kur 1920 m. gimė Karolis
Vojtyla, būsimasis popiežius Jonas Paulius II. Mokytojai, auklėtojai,
karininkai, valdžios pareigūnai, kaliniai, emigrantai, kunigai ir nuodėmklausiai
laiko jį savo globėju. Šventasis vaizduojamas su škaplieriumi, kurį jis uoliai
platino, nes, kaip pats išpažino, negalėjo atsikratyti minties apie Bažnyčių
vienybę, kuri jam tapo būtinybe; o visa tai per Švenčiausią
Mergelę.
MARIJA KRIKŠČIONIŲ
PAGALBA
Saleziečių
gerbiamas Marijos krikščionių pagalbos
paveikslas čia priartintas prie ikonografinių
kanonų ( Dievo Motina vaizduojama uždengta galva, kūdikio Jėzaus rūbas
nutviekstas nežemiškos šviesos). Katalikiška atvaizdo kilmė pabrėžiama mėlyna
Marijos rūbo spalva. Rankoje Marija laiko skeptrą- karališkos galios simbolį.
Kairioji jos ranka- sostas tikrajam Karaliui, Jėzui Kristui, apglėbiančiam
pasaulį savo meilės palaiminimu.
Tepadeda mums, Viešpatie, šlovingoji Mergelė
Marija savo galingu užtarimu, kad jos globojami, pasiektume šventąjį kalną
Kristų, kuris, būdamas Dievas...
ŠV. JONAS BOSKAS
Gimė netoli Turino (Italija), valstiečių
šeimoje 1815 rugpjūčio 16 d. Nuo pat vaikystės
jautė, kad Viešpats jį kviečia pašvęsti savo
gyvenimą neturtingo jaunimo labui. Tapęs kunigu, pradėjo burti aplink save
šimtus jaunuolių, kuriuos artino prie Dievo draugiškumu ir švelnumu. Įkūrė
saleziečių kongregaciją, Marijos Krikščionių
Pagalbos dukterų institutą ir saleziečių
bendradarbių sambūrį. Visą savo gyvenimą pasitikėjo Apvaizda, visiškai atsidavė
Dievui, nors patyrė daug kliūčių ir sunkumų.
Įgyvendinęs savąją Prevencinę sistemą tapo auklėtoju ir katalikų mokytojų
globėju. Jo dvasia gyva ir šiandien, o jo sukurtoji auklėjimo sistema yra kelias
į šventumą.
GERASIS GANYTOJAS
Aš gerasis ganytojas. Gerasis ganytojas už avis guldo gyvybę.
Jn 10, 11.
Gerasis ganytojas yra Kristus, kuris palikęs
devyniasdešimt devynias avis eina ieškoti vienos prapuolusios. Dievui yra svarbi
kiekvieno žmogaus siela ir jis, kaip piemuo, eina paskui kiekvieną paklydusį.
ELEUSA ŠVELNIOJI
Tai Mergelės Marijos ikona. Bizantinėje
tradicijoje gimusi ODIGITRIJA gr. NURODANČIOJI, rusiškoje tradicijoje
išsiskleidė kaip ELEUSA gr. ŠVELNIOJI.
Mergelė Marija ir Jėzus skruostais prisiglaudę
vienas prie kito. Ikona išreiškia ypatingą Mamos ir Kūdikio švelnumą ir rūpestį
dėl visos kenčiančios žmonijos. Dievo
Motina su begaline Meile glaudžia prie savęs
kūdikėlį Jėzų, turintį mirti už visos žmonijos nuodėmes.
ŠVENTAS VEIDAS
Pati seniausia tradicija pasakoja, kad Edesos karalius Atgaras,
išgirdęs apie Jėzaus daromus stebuklus, panoro su
Juo susipažinti ir išgydyti iš ligos, kuria sirgo. Karalius parašė laišką,
kviesdamas Kristų atvykti. Laiškas buvo patikėtas pasiuntiniui, kuris buvo
menininkas. Karalius norėjo turėti Kristaus atvaizdą.
Perskaitęs laišką, Jėzus atsakė, kad negalįs
vykti į Edesą, nes yra siųstas pas Izraelio namų avis.
Menininkui niekaip nesisekė nupiešti Jėzaus.
Tai sužinojęs, Jėzus nusiprausė veidą, nusišluostė lininiu rankšluoščiu
ir su atsispaudusiu atvaizdu atidavė pasiuntiniui.
Karalius išvydęs Kristaus veidą ant rankšluosčio išgijo ir atsivertė.
Šis rankšluostis buvo didžiulė brangenybė. Istorijos skersvėjai rankšluostį
nugabeno į Konstantinopolį. Kad ikonoklastijos laikais relikvija nedingtųją
užmūrijo. Po ikonoklastų siautėjimo atmūrijus relikviją buvo rasta, kad
atvaizdas atsispaudęs net ant plytų ir šios plytos su Kristaus atvaizdu irgi
tapo relikvija.
Kryžiaus karų laikais šios relikvijos buvo
viešai pagerbiamos, iš jų ir buvo nutapytos pirmosios ikonos.
Pats Dievas, kuris yra taręs: iš tamsos
tenušvinta šviesa!- sušvito mūsų širdyse,
kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią
Kristaus veide.
2KOR 4,6
VERONIKOS DROBĖ
Ši ikonų tradicija yra bendra
tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Ji vadinama ACHEROTIPA gr. nedaryta žmogaus
rankomis. Viduramžiais ikonos su Kristaus veido atvaizdu buvo vadinamos Vera
ikona, t. y. Tikroji ikona (atvaizdas).
O Kristau, kuris esi tobulas
Dangiškojo Tėvo atvaizdas,
Pažvelk gailestingai
Į mūsų žmogiškus veidus.
Viešpatie , kuris Šventosios Dvasios galia
Darai mus panašesniais į Tave,
Išmokyk mūsų LŪPAS
Būti tyloje ir kontempliacijoje;
Padovanok mums gailestingas AKIS,
Kad matytų;
Suteik tokias AUSIS
Kurios girdėtų Tavąjį Žodį;
Padovanok tokią NOSĮ,
Kuri užuostų Tavo kvepėjimą visatoje;
Suteik RANKAS,
Sugebančias laiminti ir padėti;
Padovanok ŠIRDĮ,
Mokančią
atleisti ir mylėti.
Leisk mums, Viešpatie, būti Tavo VEIDU
Kiekvienam sutiktam žmogui. Amen.
ŠV. ANTANAS
Bažnyčios Mokytojas, Šv.
Pranciškaus sekėjas. Gyveno 11951231 m. Puikus
pamokslininkas, garsėjo stebuklais. Ligonių, gydytojų, visų nelaimingųjų
užtarėjas.
Visagali amžinasis Dieve, Tu savo žmonėms
davei didį pamokslininką ir visokiuose reikaluose užtarėją šventąjį Antaną,
leisk mums su jo pagalba gražiai atlikti krikščioniškojo gyvenimo
pareigas ir visuose varguose jausti maloningą Tavo
globą. Prašome per mūsų Viešpatį...
ŠV. MIKALOJUS
Arkivyskupas Šv. Mikalojus yra gerbiamas ne tik krikščionių,
bet net ir musulmonų pasaulyje. Gimė apie 280 m. Mažojoje Azijoje Pataro mieste.
Vyskupavo Myro mieste Silijos apskrityje. Pirmajame visuotiniame Bažnyčios
susirinkime patvirtino tikėjimo dogmatus. Pasmerkė
Arijaus ereziją. Šv. Mikalojus užtaria ligonius, keliautojus, vargstančius,
nuteistuosius, pirklius, turtingus ir vargšus, nežiūrint
jų tikėjimo.
ŠV. PANTALEONAS
Ketvirtojo amžiaus pirmos pusės
šventasis. Bizantijos imperatoriaus rūmų gydytojas, vargšus gydęs nemokamai.
Mirė kankinio mirtimi pririštas prie alyvmedžio, ir šis akimirksniu apsipylė
vaisiais.
Visagali gailestingasis Dieve, šventajam Panteleonui padėjęs
pakelti kankinimus, , duok ir mums jo užtarimu visada jausti Tavo pagalbą
dvasinei kovai, globok ir padaryk mus neįveikiamus jokiems išganymo priešų
puolimams. Prašome per mūsųViešpatį...
MARIJOS DANGUN
ĖMIMAS (UŽMIGIMAS)
Ikonoje matome apaštalus susirinkusius į
marijos laidotuves. Viskas šviesoje ir Dieviškoje erdvėje. Laiko ir erdvės
taisyklės ikonoje negalioja.Joje egzistuoja įvairiausių laikų personažai, nes
Viešpatyje laiko nėra. Apaštalų veidai nuliūdę, nes jie prarado savo Motiną.
Mirusi guli ant išpuoštos lovos. Marijos akys užmerktos.
Už Marijos šlovėje, lydimas angelų ir
liepsnojančio cherubo stovi apsireiškęs
Kristus. Jėzaus veidas nėra nuliūdęs, bet pilnas jėgos, nes Jis yra
Prisikėlimas.Marija pati pirmoji, kuri dalyvauja prisikėlime. Kristus rankose
laiko Marijos sielą, mažą kaip vaikelis, nes pasakyta jei netapsite kaip
vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę. Marija į Kristaus rankas atiduoda savo
Dvasią.
Priešais Marijos lovą pavaizduotos dvi
figūros. Legenda pasakoja, kad vienas žydas piktžodžiautojas norėjo apversti
Marijos lovą ir taip Ją išniekinti, bet tuo metu staiga pasirodė arkangelas
Mykolas ir nukirto jam rankas. Bet jis atsiprašė Marijos ir jam buvo atleista, o
rankos priaugo.
Dieve, pamėgęs Švč. M. Marijos
nuolankumą, Tu Jai suteikei malonę būti žmogumi
tapusio vienatinio Tavo Sūnaus Gimdytoja, o šiandien Ją apvainikavai aukščiausia
garbe. Jos užtarimu duok mums gerai naudotis atpirkimo vaisiais ir susilaukti
išaukštinimo amžinybėje. Prašome per mūsų
Viešpatį...
JĖZUS
KRISTUS PANTOKRATORIUS (pagal XVI a. serbų pavyzdžius)
Jėzus Kristus vaizduojamas kaip
mokytojas, teikiantis žmonėms pilną, be galo brangų, išganingą mokymą.
Dešiniosios rankos pirštų padėtis reiškia paslėptas raides XPICTOC; kartu tai
kviečiantis gestas, raginantis priartėti
prie Jo asmens.
REX GLORIAE (ŠLOVĖS
KARALIUS)
Buvo apie šeštą valandą, kai visą
kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, saulei užtemus.
Šventovės uždanga perplyšo pusiau. O Jėzus galingu balsu sušuko: Tėve, į Tavo
rankas atiduodu savo dvasią. Ir su tais žodžiais numirė.
LK 23, 44- 46
Viešpatie, norėdamas atpirkti
žmoniją,
Tu vienatiniam savo Sūnui skyrei Kryžiaus
dalią;
Pažvelk maloniai į šią Tavo šeimą,
už kurią Kristus Karalius buvo pakeltas ant
Kryžiaus.
Padėk mums pažinti Kryžiaus paslaptį.
Apšviesk mus savo šviesa ir tiesa,
Šventojo Kryžiaus ženklu išgelbėk mus, Dieve. Amen.
;)
;)