TAUTODAILININKĖS RimantėS ButkuvėS ANGELŲ PARODA
Alytaus kraštotyros muziejus, nuo 2004 m. gruodžio 15 d.
Birštono sakralinis muziejus, 2004 m. rugsėjo 29 d. – lapkričio 2 d.

Laukimas. Medis, polichromija. h-61 cm 2003 m.	Draugystė. Medis, polichromija. h-36,5 cm 2003 m.
Gyvas. Medis, polichromija. h-37,5 cm 2003 m.	Mano angelas sargas. Medis, polichromija. l-95 cm 2003 m.
Juodasis angelas. Medis, polichromija. h-44 cm 1991 m.	Draugystė. Medis, polichromija. h-36,5 cm 2003 m.

Tautodailininkė Rimantė Butkuvė gimė Kėdainių rajone prie Apylaukio dvaro, užaugo ir mokėsi Kaune. Dar besimokydama mokykloje pamėgo knygas, poeziją, buvo teatro mėgėja. Dešimtoje klasėje pradėjo rašyti eilėraščius, mėgo tapybą, grafiką. Įsigijusi maisto pramonės technologės specialybę, dirbo ne pagal ją, o dešimt metų dekoravo keramiką „Jiesios“ gamykloje. Vėliau dirbo Dailės kombinate, susipažino su dailininkais bei pradėjo kalti akmenį, drožti medį, susidomėjo liaudies menu. Apie 1987 m. Tėvo Stanislovo buvo paraginta drožti angelus.
Drožėjos darbo kelią Rimantė pradėjo visai atsitiktinai. Tautodailininkų sąjunga paprašė atstatyti kryžių. Rimantė iš vieno liaudies meistro nupirko įdomios kompozicijos medžio drožybos darbelį: Mergelė Marija ir angelas suklupę maldai prie tvorele aptverto kryžiaus.Tas angelas patraukė Rimantės dėmesį, ir ji sumanė jį išdrožti pati. Tai ir buvo medinių angelų drožimo pradžia. Tautodailininkų sąjunga apdovanojo R. Butkuvę Šepkos prizu už meninę išraišką. Anot menotyrininkės dr. Laimos Šinkūnaitės, ,,mūsų dienų formų, stilių įvairovėje dailininkė sugebėjo rasti savitą raiškos būdą. Visų be išimties jos skulptūrų būdingas bruožas - veidų ovalo plokštumos, „ištrauktumas“ į priekį,(…) kuriuose sukaupta gyva, veržli dvasia. Angelų veidai skirtingi, bet labai panašūs: dvasine būsena, pilna vidinės šviesos ir nuoširdumo.“
Dailininkė rengia parodas nuo 1991 m. Lietuvoje, Švedijoje. Jos kūrinių yra JAV, įvairių šalių privačiose kolekcijose.
1999 m. drožėja iš Kauno persikėlė gyventi į jaukią sodybą Puzonių kaime, Birštono savivaldybėje.
Tautodailininkė nesigilina, kodėl žmogui reikia angelų,. Tikrasis angelas kūno neturi. Dvasia yra nematoma. Tik prisijaukinus, pažinus ją galima pajusti angelo buvimą. O jis visada buvo šalia. Ar jos angelai gali padėti žmogui Rimantė sako: „Jie tik simbolis, primenantis, kad danguje egzistuoja angelai arba gerosios dvasios, arba geroji idėja, viltis, kuri mus palaikys, jeigu labai tikėsim arba melsimės. Patikėkit, angelai - mielos, geros ir įdomios dvasios… Angelas gali jums pasirodyti kokiu nors pavidalu, o jūs žinosit, kad tai jis, duosiantis, ko reikia.
Žengiu žingsnį ir žvelgiu į geltoną gėlę – ir mano žvilgsnis tampa geltonas. Žvelgiu į žemę – juodas… Palikime erdvę sakralumui. Viską įvardiję žodžiais, suprastinsime…“.