PARODA „GLORIA DEO“

Nuotraukos iš Birštono sakralinio muziejaus rinkinių

Paroda (2002 12 22 - 2003 02 02) surengta Kauno Jėzuitų vienuolyno II a.
salėje – Rotušės a. 8, Kaunas – (tapyba, grafika bei fotografija) ir 
Birštono sakraliniame muziejuje (ikonos, skulptūra).
Parodos kuratorė Roma Zajančkauskienė

 Birštono sakralinis muziejus
Birštono sakralinis muziejus

Parodos lankymo laikas:

Kauno Jėzuitų vienuolyne: 
Pirmadieniais - penktadieniais nuo 8.00 val. iki 18.00 val., šeštadieniais - sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 14.30 val. 
Informacija telefonu 8 37 302995;

Birštono sakraliniame muziejuje: Trečiadieniais - sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 17.00 val. Informacija telefonu 8 319 65699. 
El. p. smuziejus@birstonas.lt

 

Religinis menas savo prigimtimi yra skirtas žmogaus darbu išreikšti, kiek tai įmanoma, begalinį Dievo grožį. Jis yra juo labiau pašvęstas Dievui ir jo garbei bei šlovei, jeigu siekiama tik vieno tikslo - meno kūriniais kuo daugiausia padėti žmonių dvasiai maldingai kilti aukštyn. 

SSC 122(II Vatikano konstitucija “Šventoji liturgija”)

 

„GLORIJA DEO“ 

Violeta Krištopaitytė

Tai šeštoji paroda, pratęsianti 1994 m. pradėtas rengti katalikų dailininkų parodas. Pirmoji paroda, pavadinta „Jėzus“, buvo atidaryta 1994 m. gruodžio 22 d. prisimenant prieškariu gyvavusią tradiciją ir skirta ICMICA MIIC (Tarptautinio katalikų intelektualų sąjūdžio) katalikų dailininkų grupės įsikūrimui Lietuvoje.
Beveik kasmet šv. Kalėdų, šv. Velykų ar šv. Sekminių proga organizuojamai parodai ekspozicines erdves suteikdavo Kauno Tarpdiecezinė kunigų seminarija. Nuo 2001 m. paroda organizuojama erdvesnėse Kauno Jėzuitų vienuolyno patalpose.
Iki šiol tai vienintelė paroda mūsų krašte, kryptingai burianti Lietuvos menininkus, kuriems rūpi tikėjimo gyvenimo gelmės, krikščioniškojo meno galimybės ir kurių kūryboje įkūnijama nujaučiama amžinųjų vertybių šviesa.

Ikona „Dievo 
Motina Pimenovskaja“. 
Dail. Dalia Skardžiūtė
Ikona „Kančios Dievo Motina“. 
Dail. Dalia Skardžiūtė
Švenčiausiosios Trejybės ikona.
Dail. Dalia Skardžiūtė
Ikona „Kristus Pantokrator“. 
Dail. Dalia Skardžiūtė
Ikona „Gailestingumo Dievo Motina“. 
Dail. Karlas Bertagnin OFM

 

Ikona „Šv. Pranciškus“. 
Dail. Karlas Bertagnin OFM
KAS YRA IKONA?

Ikona „Arkangelas Gabrielius“. 
Dail. Olga Beita

IKONA – graikiškas žodis, reiškiantis atvaizdą, portretą. Paprastai ikona - paveikslas, nutapytas natūraliais pigmentais, sumaišytais su kiaušinio tryniu, ant medinės lentos, padengtos drobe ir gruntu. Aureolei ir fonui naudojami gryno aukso lakšteliai.
Kada gimė ikona
Pirmosios ikonos pasirodė IV-V amžiuje, t. y. dar iki Rytų ir Vakarų Bažnyčios skilimo 1054 m. Ikona Vakarų Bažnyčioje klestėjo iki XIV amžiaus pabaigos. Vėliau, Vakarų Bažnyčioje įsigalėjus kitoms meno kryptims ir stiliams, ikonos reikšmė buvo primiršta. Tačiau XX amžiaus antroje pusėje ikonos vėl buvo prisimintos.
 
KAM REIKALINGA IKONA
Ikona išreiškia žmogaus troškimą regėti savo Dievą. Dievą, kuris tapo žmogumi. Tai priemonė padedanti tikinčiajam melstis ir gyvai priartėti prie Dievo.
 
KUO SKIRIASI IKONA NUO RELIGINIŲ PAVEIKSLŲ
Religinis menas dažniausiai išreiškia du dalykus: 1. Autoriaus asmenybę ir jo tikėjimą; 2. Čia stengiamasi, kad atvaizdas būtų kiek galint realesnis, beveik kaip praeities nuotrauka.
Ikona nėra ir neturi būti fotografija. Jos tikslas - asmenis atvaizduoti dabartyje, t.y. panirusius ir perkeistus Dievo šviesoje. Ikona perteikia Bažnyčios tikėjimą ir mokymą.
 
KOKIŲ YRA IKONŲ
Ikonas galima suskirstyti į tris dideles ir tris mažas grupes. Didžiosios grupės jungia Kristaus, Marijos ir Šventųjų ikonas. Mažosios - švenčių, Biblijos pasakojimo ir teologines ikonas.
 
KOKIA IKONOS PRASMĖ
Senajame Testamente Dievas savo tautai draudė daryti bet kokį Dievo atvaizdą. Viešpaties Ikona gimsta Jėzui atėjus į pasaulį, t.y. nematomam Dievui prisiėmus žmogiškąją prigimtį ir tapusiu vienu iš mūsų. Jėzaus Kristaus ikona yra pirmoji iš visų ikonų. Antroji - Dievo Motinos ikona, nes Marija yra Jėzaus Gimdytoja. Šventųjų ikonos – Kristaus šventumo atspindžiai. Ikona visada reprezentuoja Kristų ir tuos, kurie yra panašūs į Jį, tapdami amžinai gyvi Jo paslaptyje.
 
BAŽNYČIA APIE IKONAS
Jau keletą dešimtmečių pastebime sugrįžtantį susidomėjimą Rytų ikonų teologija ir dvasingumu; Tai – autentiško krikščioniškojo meno dvasinės kalbos augančio poreikio ženklas. (…)
Krikščioniškosios ikonos atradimas (…) parodo mums neregimojo Kito žvilgsnį ir leidžia prisiliesti prie dvasinio ir eschatologinio pasaulio tikrovės.(…).
Mūsų seniausioji tradicija, kuria pilnai dalijamės su savo broliais ortodoksais, moko, kad grožio kalba, tarnaujanti tikėjimui, pajėgi pasiekti žmonių širdis ir leisti jiems iš vidaus atpažinti Tą, kurį drįstame atvaizduoti paveiksluose, Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, tapusį žmogumi, tą patį „vakar, šiandien ir per visus amžius“ (Žyd 13,8).
Kaip skaitydami Šventojo Rašto knygas girdime gyvą Viešpaties žodį, taip kontempliuodami tapytas ikonas regime išganymo slėpinius. Tai, kas vienur išreiškiama rašalu ir popieriumi, kitur, ikonoje, nusakoma įvairiomis spalvomis ir kitomis medžiagomis.
Jonas Paulius II,
Apaštališkasis laiškas Duodecimum Saeculum
 
KRISTUS PANTOKRATORIUS (VISATOS VALDOVAS)
Kristusm (vardas trumpinamas graikiškomis raidėmis) paniręs aukso fone, Dievo šviesoje, kurioje Jis yra ir kuris viską perkeičia. Aureolėje – kryžius, kuriame Dievas mums rodo savo meilę. Kryžiuje graikiškos raidės reiškia „Esu tas, kuris esu“ sako, kad Kristus yra Tėvo atspindys.
Jo veidas žvelgia į mus. Veido centras yra žvilgsnis, akys. Maža ir sučiaupta burna reiškia žmogaus tylą paslapties akivaizdoje.
Nosis plona ir ilga rodo kryptį į aukštumas, link Dievo.
Ausys – Tėvo valios vykdymo ir mūsų maldų išklausymo ženklas.
Kristus dėvi raudoną tuniką, tai kraujo ir gyvybės spalva. Ši spalva priklauso tik Dievui –  dieviškumo spalva.Tunikoje yra purpurinė juosta (gr. k. Klavus). Tokias tunikas dėvėjo Romos imperatoriai. Kristus Valdovas apsigaubęs mėlyna mantija.
Kristus laimina dešine ranka sujungdamas pirštus į tris ir du. Taip du pirštai reiškia du Jėzaus pradus (žmogus ir Dievas) tuo tarpu trys pirštai mums primena Trejybės paslaptį, kurios vardu esame laiminami. Kairėje rankoje laiko Evangelijų knygą – gyvenimo knygą, kurioje yra užrašyti mums vis dar kalbantys žodžiai: Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.
Jėzaus Kristaus akivaizdoje galime melstis:
 
Viešpatie Jėzau Kristau, Gyvojo Dievo Sūnau,
Pasigailėk manęs, nusidėjėlio.
 
GAILESTINGUMO DIEVO MOTINA
Gailestingumo Dievo Motinos (vardas, trumpinamas graikiškomis raidėmis) ikona perteikia ypatingą Motinos ir Sūnaus meilės santykį, pabrėžiant Jos žmogiškumą.
Atvaizdas nėra natūralistinis, nes Dievo šviesa (išreikšta aukso fonu) perkeičia visa. Aureolės (gr.k. nimbai ) reiškia šventumą, tai yra gyvenimą pagal Dievo Dvasią.Kristus (vardas trumpinamas graikiškomis raidėmis) savo aureolėje turi kryžių, per kurį Jis išreiškia savo meilę žmonijai.
Kryžiuje graikiškos raidės reiškia „Aš esu, Kuris esu“ reiškia, kad Kristus yra Tėvo atspindys.
Ikonos centras yra veidas, žvilgsnis, kuris kalbasi su mumis.
Akys – didelės, atmerktos tai dėmesingumo ženklas.
Sučiaupta, maža burna – garbinimo tyloje simbolis.
Ilga ir plona nosis yra krypties į aukštumą, į Dievą ženklas.
Marija dėvi mėlyną tuniką (tai žmogiškumo spalva), apsigaubusi raudona mantija (dieviškumo spalva), kuriuo buvo apsiausta. Ant kaktos ir pečių trys žvaigždės formos kryžiai. Jie reiškia, kad Ji priklauso tik Kristui. Šios žvaigždės simbolizuoja Marijos amžiną nekaltybę. Kristaus apsiaustas yra susiliejęs su šviesa: Jis yra kiekvieną žmogų apšviečianti šviesa.
Jėzus žvelgia į Mariją. Marija žvelgia į mus, regi mūsų silpnumą ir išklauso mūsų prašymų, todėl Ji
užtaria pas savo Sūnų.
Mes irgi galime melstis Jai
 
Džiūgauki, Marija,
Malonėmis apdovanotoji,
Viešpats su tavimi.
Tu palaiminta tarp moterų
Ir palaimintas tavo įsčių vaisius Jėzus.
Šventoji Marija,
Dievo Motina,
Melsk už mus, nusidėjėlius
Dabar ir mūsų mirties valandą.
Amen.
 
ŠVENTASIS PRANCIŠKUS
 
Šventieji – tai Kristaus ikonos, atvaizdai. Šventasis Pranciškus (vardas užrašytas lotyniškomis raidėmis) turi tuos pačius bruožus, kaip ir Kristaus atvaizdas.
Jo rankose ir šone ypatingos Kristaus žymės – stigmos, kuriomis buvo paženklintas La Vernos kalne.
Pranciškus dėvi kryžiaus formos rusvai pilką ašutinę. Tai žemės spalva, nusižeminimo spalva.
Rankoje Jis laiko Evangelijų knygą – Šventojo gyvenimo regulą.
Galime melsti šv. Pranciškaus užtarimo:
 
Šventas Pranciškau
Išmelsk mums
Nusižeminimo ir meilės
Dievui ir broliams.
Amen.

Virtuali paroda „GLORIA DEO“ I dalis  II dalis  III dalis  IV dalis

 


© Lietuvos dailės muziejus
© Lietuvos muziejų asociacija
© Žemaičių kultūros fondas
© Matematikos ir informatikos institutas
Atnaujinta 2011.03.22
Pasiūlymus, klausimus siųskite adresu:
muziejai@gmail.com