2009 m. rugpjūčio 20 d. Fleitininkė Julija Maksimec. Nuotr. Virginijaus Benašo

Rugpjūčio 23-osios konferencijos pirmoji dalis tradiciškai vyksta J. Urbšio tėviškės sodyboje. Nuotr. Virginijaus Benašo

Rugpjūčio 23-osios konferencijos pirmoji dalis tradiciškai vyksta J. Urbšio tėviškės sodyboje. Nuotr. Virginijaus Benašo

Respublikinis moksleivių konkursas, skirtas Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams (2011). Nuotr. Virginijaus Benašo

Poezijos pavasaris (2012). Nuotr. Virginijaus Benašo

Renginys poetės Elenos Mezginaitės 70-mečiui paminėti „Mano senas drauge...“ (2011 m.). Nuotr. Virginijaus Benašo

Nuolatinė ekspozicija,  skirta Ministrui. Nuotr. Virginijaus Benašo

Juozo urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras

Kontaktai
Adresas: Zaosės vienkiemis, Čiūrų k., Krekenavos sen., Panevėžio r.
Tel. 8 688 75 727
El. paštas: arnoldas.simenas[at]pavb.lt
http://www.pavb.lt/lt/tikrinti/110-straipsnis/714-juozo-urbsio-visuomenines-minties-ir-kulturos-centras
Vadovas – Arnas Simėnas

Informacija lankytojui

Darbo laikas
Lankymas darbo dienomis susitarus.

Ekspozicija
Šiuo metu eksponuojami Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį menantys dokumentai ir fotografijos: šeimos nuotraukos, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro diplomatinis pasas, 80-mečio proga dovanotas albumas su visų Zaosėje gimusiųjų parašais, J. Urbšio laiškas mamai. Siekiama įamžinti J. Urbšio ir Marijos Urbšienės-Mašiotaitės atminimą – įrengti sodyboje ekspoziciją, kuri supažindins visuomenę su jų gyvenimu, visuomenine, politine ir kultūrine veikla. Sodyboje planuojama atstatyti klėtelę, atsodinti sodą, sutvarkyti aplinką.

Istorijos fragmentai
Zaosės vienkiemį – 63 arus žemės ir joje stovinčią sodybą – 2008 m. J. Urbšio sūnėnas P. Urbšys perdavė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekai. Giminaitis siekė išsaugoti nendrėmis dengtą namo stogą ir kitas autentiškas detales. 
Zaosės vienkiemis atgijo 2009 m. prieš pat Baltijos kelio 20-mečio jubiliejų. Zaosėje įvyko konferencijos „Baltijos kelias. 1939–1989–2009“ atidarymas. Centras įsteigtas 2009 m. kovo 18 d., o konferencijos pradžia žymėjo atgaivinto sodybos namo ir pirmosios (laikinos) ekspozicijos atidarymą.
2009–2010 m. buvo suremontuotas kelias į sodybą, suprojektuota ir padaryta automobilių stovėjimo aikštelė.
2010 m. suprojektuota sodybos elektrifikavimo linija ir atlikti darbai.
2009–2010 m. laikinąją dokumentų, nuotraukų ekspoziciją J. Urbšio tėviškėje pakeitė nuolatinė.
Centras kartu su Panevėžio kraštotyros muziejumi rengia konferencijas, po jų spausdinami pranešimų leidiniai.
Centro iniciatyva organizuojami vyresniųjų klasių mokinių rašinio konkursai.
Pasirinktas veiklos kelias – sukurti ne vien tik retkarčiais atrakinamą ekspoziciją, o funkcionalų, visuomenei reikalingą centrą.

Juozas Urbšys
Tarpukario nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas.
Gimė 1896 m. vasario 29 d. Šeteniuose, Kėdainių r., mirė 1991 m. balandžio 30 d. Kaune.

1905–1907 m. gyveno Zaosėje. 1907–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Nuo 1915 m. studijavo Rygos politechnikos institute. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. baigė Čiugujevo (Charkovo sritis) karo mokyklą, buvo išsiųstas į frontą. Po Spalio revoliucijos dirbo Sovietų Rusijos darbo liaudies komisariate.

1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą. 1919–1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Panevėžio batalione, vėliau buvo Generalinio štabo Operacijų skyriaus viršininko padėjėjas. Išėjęs į atsargą dirbo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje: 1922–1927 m. Konsulinio skyriaus vedėjas Berlyne, 1927–1933 m. pirmasis sekretorius, pasiuntinybės patarėjas Paryžiuje, 1933–1934 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Rygoje. Nuo 1934 m. Užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktorius Kaune, nuo 1936 m. – šios ministerijos generalinis direktorius. 1938 m. gruodžio 5 d. paskirtas užsienio reikalų ministru. Šias pareigas ėjo iki 1940 m. birželio 15 d.

1940 m. liepos 17 d. kartu su žmona Marija Urbšiene-Mašiotaite (rašytojo Prano Mašioto dukra) ištremtas į Rusijos Tambovo miestą. Buvo kalinamas Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Vladimiro kalėjimuose, daugiausia vienutėse. Okupantų nepalaužtas politinis kalinys 1943–1944 m. žiemą sovietų diktatoriui Josifui Stalinui nusiuntė du memorandumus, kuriuose buvo kalbama „apie reikalingumą atstatyti Lietuvos valstybės nepriklausomybę“. 1954 m. peržiūrėjus bylas J. Urbšys paleistas iš kalėjimo be teisės grįžti į Lietuvą, rugpjūčio 27 d. amnestuotas. Kartu su žmona apsigyveno Viaznikuose, Vladimiro srityje. Negavęs kito darbo dvejus metus dirbo kasininku Viaznikų pirtyje.

1956 m. grįžo į tėvynę, gyveno Sofijos Čiurlionienės namuose Kaune. M. Urbšienei pavyko gauti darbo Respublikinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Po žmonos mirties (1959 m.) buvo prižiūrimas brolio dukters Marijos, mėgdavo lankytis Pažaislyje, Panemunės šile, Ąžuolyne. 1963 m. vasarą vyko į Rytų Berlyną, kur buvo liudininku vokiečių nacisto Hanso Globkės byloje. Paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras mirė 1991 m. balandžio 30 d., sulaukęs 95-erių metų amžiaus. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Renginių archyvas
[2011 08 23] Konferencija „Neginkluotos kovos pergalė: diplomatija, rezistencija ir tylus tautos pasipriešinimas“. Išsamiau > 
[2011 05 20] „Poezijos pavasario“ dalyvių kūrybos skaitymai „Po Urbšio ąžuolu“