Martyno jankaus muziejus

Kontaktai
Adresas: Bitėnai, LT-99265, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių savivaldybė.
Tel./faksas (8 ~ 441) 42 736, tel. (8 ~ 441) 70 026, mob. tel. 8 656 15 021.
El. paštas: muziejus@pagegiai.lt
Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
antradieniais – penktadieniais 9–17 val.,
šeštadieniais 9–16 val.

Bilieto kaina:
suaugusiesiems – 2 Lt;
moksleiviams – 1 Lt.

Gido paslaugos:
po muziejų – 10 Lt;
po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą – 10 Lt.

Rinkinys
Muziejuje daug knygų, laiškų, laikraščių ir žurnalų iškarpų, žmonių atsiminimų apie M. Jankų, studentų kursinių darbų, portretų, fotokopijų, dokumentų. Čia kaupiamos ir saugomos M. Jankaus spaustuvėje spausdintos knygos.
2001 m. Bitėnų kaime buvo rasta taurė, kurią 1928 m. 70-mečio proga M. Jankui padovanojo 341-asis šaulių būrys. Ji perduota muziejui. Čia yra ir senų kalendorių, 1898 m. rinkiminis plakatas į Karaliaučiaus lantagą, Šerėtlaukio apylinkėse rastas žalvarinis įmovinis kirvis, kuriam apie 2000 metų.
2002 metais vasarą į muziejų grįžo Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija. Auksinį parkerį muziejui padovanojo Lietuvos Respublikos prezidentas R. Paksas.
Muziejus kaupia ir kitą kultūrinį pavald. Čia gausu XIX-XX amžiaus pradžios buities apyvokos daiktų, darbo įrankių.
Muziejus vienintelis Pagėgi savivaldybėje. Jame renkama medžiaga,  susijusi su iškilių šio krašto žmonių –  J. Bobrovskio, V. K. Banaičio, E. Grigolaitytės - Kondratavičienės, Vydūno, A. Mackaus ir kt.– gyvenimu ir veikla.

Ekspozicija
Ekspozicija pristato lietuviškos spaudos ir knygų leidėjo, publicisto, lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjo, kovojusio prieš Klaipėdos krašto germanizavimą, gyvenimą ir veiklą, pasakoja apie Pagėgių krašto istoriją, iškilias asmenybes.
Muziejuje ekspozicijai skirtos dvi salės ir buvusios kontoros patalpos. Pastarojoje M. Jankaus laikais veikė knygynėlis, M. Jankus priiminėjo užsakymus. 
Mažojoje salėje buvo raidžių rinkykla. Čia 1883-1909 nuolat dirbdavo po 8-20 darbininkų. 
Didžiojoje salėje veikė mašinų skyrius. 
Pradėjus veikti muziejui, kontoroje įkurtas knygynėlis, mažojoje ir didžiojoje salėse – išsami ekspozicija, kuri susideda iš 14 skyrių: „Bitėnai ir Rambynas seniau ir dabar“, „Aušra“, „M. Jankus“, „M. Jankus populiarioje Lietuvos spaudoje“, „M. Jankus literatūroje ir mene“, „M. Jankus Lietuvos moksle“, „M. Jankaus raštai, spaudiniai, rankraščiai“, „M. Jankus ir jo artimieji gimtinėje ir svetur“, „M. Jankaus namai ir spaustuvė“, „M. Jankaus palaikų palaidojimas Rambyno kapinėse“, „Mažoji Lietuva moksle ir literatūroje - Vydūnas, V. K. Banaitis“, „Johannesas Bobrovskis - tiltas tarp dviejų tautų.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Muziejus organizuoja konferencijas, parodas, seminarus, pažymi svarbias krašto istorijos datas ir jubiliejus. Čia vyksta muzikiniai-literatūriniai vakarai.
M. Jankaus namai visada buvo reprezentaciniai Mažosios Lietuvos namai. Šią tradiciją muziejus tęsia. Didžiojoje salėje puikuojasi pianinas – anksčiau kadaise stovėjo M. Jankaus sūnaus aklojo Kristupo instrumentas.
M. Jankaus  muziejus paskutiniaisiais metais tampa krašto dvasiniu-kultūriniu centru. Čia kasmet atvyksta vis daugiau žmonių. 2002 metais sulaukta beveik 4 tūkstančių lankytojų.

Amžinoji Rambyno kalno knyga
Martyno Jankaus muziejuje saugoma Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija. Originalas – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, retųjų spaudinių skyriuje. Amžinoji Rambyno kalno knyga pagaminta Klaipėdoje „Ryto“ spaustuvės knygrišykloje ir padovanota M. Jankui 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio ir M. Jankaus 70 metų jubiliejaus proga. Tai Lietuvos visuomenės dovana. Pirmąjį įrašą knygoje paliko Vydūnas 1928 m. 1939 m. M. Jankus slapta išgabeno knygą į Kauną, kad jos neišniekintų kraštą užgrobę hitlerininkai. Karo metu knyga buvo slepiama Kaune karo muziejuje ir pulkininko, vyriausiojo Lietuvos skauto Juozo Šarausko šeimoje. Naujoji knyga yra sunkiausia Lietuvos knyga: sveria 23,5 kg., joje 1000 lapų. Šioje knygoje yra perkelti M. Jankaus įrašai ir Vydūno linkėjimas lietuvių tautai. Joje jau šiais metais pasirašė daug žymių ir nusipelniusių žmonių iš Italijos, Suomijos, Rusijos, Vokietijos.

Martynas Jankus
Martynas Jankus (1858–1946) – Mažosios Lietuvos spaudos, visuomenės veikėjas, publicistas, Tilžės akto signataras (1918), Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, buvęs to sąjūdžio simboliu. Jis vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu.
M. Jankus baigė pradžios mokyklą Bitėnuose, Ragainėje išmoko spaustuvininko amato. 1883 m. pasirodžius „Aušrai“, tapo jos rėmėju, platintoju, 1884-1885 m. – atsakinguoju sekretoriumi. 1888-1892 m. Jankus buvo „Varpo“ administratorius ir atsakingasis redaktorius. Nuo 1883 m. Bitėnuose laikė Didžiojoje Lietuvoje uždraustos lietuviškos spaudos sandėlį. 
Knygnešiai lietuviškus leidinius gabeno per Vokietijos-Rusijos sieną į Paprūsę. Žemaitiją ir toliau. 1885 m. M. Jankus dalyvavo Tilžėje įkuriant pirmąją krašto lietuvių draugiją „Birutė“, 1889-1892 m. buvo jos pirmininkas.
Mažojoje Lietuvoje nuo 1889 iki 1912 m. veikė M. Jankaus spaustuvė – Ragainėje, Tilžėje ir Bitėnuose. M. Jankus leido „Garsą“, satyrinį laikraštį „Tetutė“, „Naująją Aušrą“, „Lietuvišką darbininką“, „Ūkininkų prietelių“, „Saulėtaką“, „Dienos laps“. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: V. Giedris, Bitėnų Merčius, Martyneitis, Gyvolietis ir kt. Savo spaustuvėje išspausdino 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius. Pats parašė arba parengė tautinio sąmoningumo ugdymui skirtas 45 publicistines ir grožines knygas, kalendorius, rašė eilėraščius, rinko ir skelbė tautosaką.
M. Jankus spaudos darbą siejo su lietuvišku politiniu sąjūdžiu, atvirai paskelbė ir siekė Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos. M. Jankus buvo nuolat sekamas kaizerinės valdžios, daug kartų baustas kalėjimu, piniginėmis baudomis.
Per I-ąjį pasaulinį karą M. Jankaus šeima buvo ištremta į Rusiją. Grįžęs iš tremties, M. Jankus aktyviai dirbo puoselėdamas lietuvybę – 1922-1923 m. jis buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas. Po 1923 m. gyveno savo sodyboje Bitėnuose, buvo vadinamas Rambyno sergėtoju. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, iki 1944 m. metų gyveno Kaune. Karui baigiantis, hitlerinė kariuomenė jį iškėlė į Vokietijos gilumą. 
1946 m. gegužės 23 d. M. Jankus mirė. Palaidotas Flensburge. 
1993 m. M. Jankaus palaikai perkelti į jo gimtųjų Bitėnų kapines.

Istorijos fragmentai
Martyno Jankaus muziejus įkurtas 1981 m. gegužės 24 d. Bitėnuose, pradžios mokykloje. Muziejaus įkūrimo iniciatorius – VU profesorius Domas Kaunas. Jam talkino dailininkė Eva Labutytė, fotografas žurnalistas Bernardas Aleknavičius, Šilutės rajono kultūros skyrius. 
18 metų ekspoziciją kaupė, ekskursijas vedė Birutė ir Kazimieras Žemguliai. 
Kai 1998 m. buvo atstatytas M. Jankaus spaustuvės, veikusios 1893-1909 m., pastatas. 1999 m. į jį perkelta ekspozicija.
2000 m. susikūrus Pagėgių savivaldybei, M. Jankaus muziejus tapo savarankišku Pagėgių krašto muziejumi. Muziejus pradėjo plėstis, suaktyvėjo jo veikla. Renkama medžiaga apie rašytoją Johanesą Bobrovskį, iškilias Pagėgių krašto asmenybių gyvenimu ir veikla. Kieme numatyta įrengti senųjų spaustuvės įrenginių ekspoziciją.
Atgyja ir M. Jankaus sodybos pastatai. Šią sodybą įsigijęs verslininkas R. Savickas jos pastatus planuoja pritaikyti atvykstančių turistų priėmimui.