EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
 
   

 
Leidiniai | Muziejų leidiniai | 2008 m.

LIETUVOS MUZIEJŲ LEiDINIAI. 2008 m.

 

Vilniaus fotografijos mokykla. Tęstinumo ir naujų strategijų problemos / Wileńska szkoła fotograficzna. Kwestie ciągłości i nowych strategii.
Tarptautinės mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys.
Konferencijos koordinatoriai: Margarita Matulytė, Andrzej Kierulis.
Sudarytoja Margarita Matulytė.
Lietuvių kalbos redaktorė Loreta Paškevičienė.
Lenkų kalbos redaktorė Beata Piasecka.
Dailininkė Lina Bastienė.
Išleido Lietuvos dailės muziejus. 2008 m.
Išspausdinta spaustuvėje „Petro ofsetas“.
Tiražas 500 egz.
Lithuania: Culture and History. An Informative Exhibition Marking 1000 Years of Lithuania in History.
Informacinis parodos leidinys anglų, rusų, latvių kalbomis.
Leidinio koncepcija: Romualdo Budrio ir Irenos Vaišvilaitės.
Tekstas Mindaugo Šapokos.
Dailininkė Laima Prišmontaitė.
Išleido Lietuvos dailės muziejus. 2008 m.
Išspausdinta spaustuvėje „Logotipas“.
Grafų Tiškevičių Palangos rūmai. Architekto Franzo Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai.
Albumas. Leidinio sudarytojas ir įvadinio straipsnio autorius Romualdas Budrys. Komentaras: R. Budrio ir Sauliaus Striuogaičio. Vertėjai: Laimutė Zabulienė, Regina Makauskienė, Sergejus Lavrovas. Dailininkė Laima Zulonė (dizaino studija „Savas takas“). Išleido Lietuvos dailės muziejus. 2008 m., 96 p. Tiražas 1000 egz. Spausdino UAB „Kopa“.
Vincas Krėvė. Pratjekabuda. Rytų pasakos.
Knyga – Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus leidinys.
1913 m. Vilniuje pirmą kartą buvo atspausdinta Vinco Krėvės apysaka „Pratjekabuda: šventųjų Gango vilnių pasaka“. 2008 m. dienos šviesą išvydo nauja knyga, kurią sudaro ne tik rašytojo filosofinė apysaka „Pratjekabuda“, bet ir Krėvės „Rytų pasakos“.
Slėpiningas Rytų pasaulis viliote vilioja ir XXI a. menininkus. Naujajame Krėvės knygos leidime pristatomos fotografo bei keliautojo Jono Jackevičiaus spalvotos nuotraukos.
Muziejinių eksponatų priežiūra. I dalis. Meno kūrinių technikos ir tyrimai.
Straipsnių rinkinys.
Projekto vadovas dr. Rimvydas Laužikas. Leidinį sudarė: dr. Jūratė Senvaitienė, Janina Lukšėnienė, Laima, Janina Vedrickienė. Recenzavo: dr. doc. Laimutė Salickaitė-Bunikienė, prof. Jonas Glemža. Vertėja dr. Aldona Matulytė. Redaktoriai: dr. Jūratė Senvaitienė, Laima, Janina Vedrickienė, Julija Mušinskienė, Margarita Dautartienė. Fotografai: Antanas Lukšėnas, Kęstutis Stoškus, Vilma Šileikienė, Virginija Liūgienė, Rūta Kasiulytė, Modestas Ežerskis, Kristina Lukoševičienė, Darius Rudinskas. Dizaineris maketuotojas Vidas Čerkauskas. Spaudai parengė LDM Prano Gudyno restauravimo centras. Išleido Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos muziejų asociacija. 2008 m., 384 p. Tiražas 500 egz. Spausdino UAB „Varslo linija“.
Alma Braziūnienė. Bibliofilija kaip asmenybės raiška. Kazio Varnelio biblioteka.
Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto leidinys.
Autorė, ištyrusi dailininko, bibliofilo ir kolekcininko Kazio Varnelio (g. 1917) asmeninę 9500 knygų biblioteką, teigia, jog bibliofilija, viena iš kultūros reiškimosi formų, grįsta ypatingu bibliofilo santykiu su knyga, išskirtiniu dėmesiu knygos kaip daikto estetinei vertei. Kaziui Varneliui bibliofilija, neatskiriamai susijusi su jo paties menine kūryba ir kolekcionavimu, yra savita asmenybės raiškos sritis. Jo biblioteka, 1998 m. iš JAV parvežta į Lietuvą, tapo įasmenintu kultūros faktu: senosios kronikos, Lietuvos spaudos paminklai egzilyje gyvenusiam menininkui teikė galimybę priartėti prie tėvynės savasties.
Niko Pirosmani 1862–1918. Dailininko paroda iš Gruzijos nacionalinio muziejaus rinkinių / An exhibition of the artist‘s paintings from the collections of the Georgian National Museum.
Katalogas – Lietuvos dailės muziejaus ir Gruzijos nacionalinio muziejaus leidinys.
Leidinys – legendinio gruzinų tapytojo Niko Pirosmanašvilio (1862–1918, Pirosmani) paveikslų parodos, išskirtinės svarbos nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginio, 2009 m. išvakarėse atidarytos Vilniaus paveikslų galerijoje, katalogas, supažindinantis su unikaliu meninių vaizdinių pasauliu. Projekto ir teksto apie N. Pirosmanio gyvenimą ir kūrybą autorė Gruzijos nacionalinio muziejaus vyriausioji meno rinkinių saugotoja dr. Irina Arsenišvili. Pateikiamos 38 N. Pirosmani kūrinių iliustracijos, svarbiausių parodų 1913–2008 m. sąrašas.
Tradicinė žemaičių skulptūra. Alkos muziejaus rinkinys.
Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Žemaičių muziejaus „Alka“ leidinys.
Leidinys supažindina su Žemaičių muziejaus „Alka“ sukauptu tradicinės skulptūros rinkiniu, kuriame saugomi 934 eksponatai: skulptūros, bareljefai, pastatomi kryžiai, altorėliai, koplytėlės.
Memorialiniai paminklai su šventųjų skulptūromis ypač gausiai statyti XVIII–XIX a., kai lietuvių tauta išgyveno reikšmingus istorinius įvykius. Juos užsakydavo pavieniai žmonės, kaimai ar bendruomenės.
Lietuvos dailės muziejus. Metraštis 11.
Straipsnių rinkinys.
Redakcinė kolegija: Romualdas Budrys (pirmininkas), Laima Bialopetravičienė, Vytautas Balčiūnas, dr. Vydas Dolinskas, dr. Rūta Janonienė, dr. Rudite Kalnina, akad. Algimantas Miškinis, Danutė Mukienė, dr. Malgorzata Omilanovska, dr. Jūratė Senvaitienė. Sudarė Danutė Mukienė. Redaktorės: Danutė Mukienė, Laima Kryževičiūtė, Laura Patiomkinaitė. Dizainas Laimos Prišmontaitės (UAB „Savas takas“ ir Ko. Maketavo Ričardas Birmanas (UAB „Savas takas“ ir Ko).  Išleido Lietuvos dailės muziejus 2008 m., 584 p. Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiražas 500 egz.
Dalė Naujalienė. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą.
Knyga – Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Krašto apsaugos ministerijos leidinys.
Leidinys skirtas transatlantinio lakūno F. Vaitkaus (1907–1956), 1935 m. atlikusio skrydį per Atlantą, šimtosioms gimimo metinėms. Jame panaudota Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose esanti 1986 m. Čikagoje (JAV) išleisto albumo „The Second Transatlatic Flight“ autoriaus E. Jasiūno surinkta ir vienuolikoje tomų sukomplektuota istorinė medžiaga apie transatlantinį lakūną, kiti muziejaus rinkiniuose esantys dokumentai bei fotonuotraukos. Remtasi iš F. Vaitkaus sūnaus Pilypo, gyvenančio JAV, gauta istorine medžiaga, saugoma Lietuvos aviacijos muziejaus archyve, taip pat to meto ir šiandienine spauda.
Gintautas Surgailis. Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais.
Monografija – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos leidinys.
Ši monografija skirta Lietuvos valstybės sienos apsaugos, kol ją saugojo krašto apsaugos sistemos padaliniai, istorijai nušviesti. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sienų apsauga, kaip sudedamoji krašto apsaugos sistemos dalis, buvo iki 1994 m. spalio 15 d., kai šios funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Lietuvos istoriografijoje ši tema beveik nenagrinėta, rašytinių darbų labai nedaug, todėl monografijoje daugiausia remiamasi išlikusiais archyvuose saugomais dokumentais.
Algirdas Markūnas. Lietuvos kariuomenės karininkai priverstinėje emigracijoje Vokietijoje 1944–1949 m.
Kaunas, 2008, 38 psl. Tiražas 200 egz.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas brošiūroje apžvelgia Lietuvos kariuomenės karininkų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusių į Vokietiją gyvenimą ir veiklą perkeltųjų asmenų stovyklose, jų veiklą įkurtose visuomeninėse organizacijose, stojimą ir veiklą Sargybų ir darbo kuopose. Pridedamas vietovardžių sąrašas. Brošiūra gausiai iliustruota. Iliustracijos spalvotos.
Atsakingoji redaktorė Aušra Jurevičiūtė. Recenzentas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Stilistas Žilvinas Tamošaitis. Dizaineris Giedrius Markūnas.
Lietuvos kariuomenės Nepriklausomybės kovų (1918–1920) eksponatai Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose.
Katalogas, Vilnius, 2008, 248 p. Tiražas 350 egz.
Spalvotame kataloge įdėti kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės eksponatai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Talpinama kiekvieno eksponato nuotrauka, eksponato duomenys, apibūdinimas, matmenys, svoris, nurodomas inventorinis numeris.
Atsakingasis redaktorius Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Sudarytojai: Karybos istorijos skyriaus vedėja Dalė Naujalienė, vyriausieji muziejininkai Paulius Radzevičius ir Andriejus Stoliarovas. Recenzentas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Kalbos redaktorė Dangirutė Giedraitienė, dizainerė Almantė Norvaišaitė.
Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 metais.
Almanachas. K., 2008, 210 p.
Tai muziejaus darbuotojų ataskaita, kas nuveikta 2007-aisiais. Vartydami almanachą, sužinosime kariliono varpų ir senojo Lietuvos karo muziejaus istoriją, prisiminsime, o gal tik dabar susipažinsime su muziejuje dirbusiomis neeilinėmis asmenybėmis Jonu Daujotu ir Romu Siudiku. Almanache plačiai pristatoma konservatorių-restauratorių veikla.
Išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras.
Tiražas 173 egz. 
Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. II tomas. Krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai.
Vilnius, 2008, 447 p. Tiražas 4000 egz.
Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtoje ir išleistoje dviejų tomų monografijoje pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje vienoje knygoje talpinama visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų etmonų, 1794, 1831, 1863 sukilimo vadų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų ir kariuomenės vadų (iki 2008 metų), partizaninio judėjimo vadų biografiniai aprašymai, jų karinė veikla. I tome talpinamas žodynas.
Leidinys iliustruotas, iliustracijos spalvotos.
Atsakingasis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis. Dailininkė Edita Namajūnienė. Dizainerė Loreta Keršytė.
Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. I tomas. LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai.
Vilnius, 2008, 289 p. Tiražas 4000 egz.
Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtoje ir išleistoje dviejų tomų monografijoje pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje vienoje knygoje talpinama visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų etmonų, 1794, 1831, 1863 sukilimo vadų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų ir kariuomenės vadų (iki 2008 metų), partizaninio judėjimo vadų biografiniai aprašymai, jų karinė veikla. I tome talpinamas žodynas.
Leidinys iliustruotas, iliustracijos spalvotos.
Atsakingasis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis. Dailininkė Edita Namajūnienė. Dizainerė Loreta Keršytė. 
Iš Panevėžio praeities: švietimo istorijos puslapiai. Konferencijos pranešimai. Dešimtoji konferencija 2008 10 23.
Knyga – Panevėžio kraštotyros muziejaus leidinys.
Knyga – Panevėžio kraštotyros muziejaus dešimtosios mokslinės konferencijos „Iš Panevėžio praeities: švietimo istorijos puslapiai“ leidinys, kuriame pateikiami pranešimai konferencijoje nagrinėtomis vidurinio mokslo, muzikinio švietimo raidos problemų, visuomenės požiūrio į švietimą įvairiais istoriniais laikotarpiais temomis.
Vincas Ruzas. Lietuva. 1991 metų sausis–rugsėjis. Ordinai, medaliai ir ženkleliai.
Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
Leidinyje išsamiai apibūdinami 1991 m. sausio–rugsėjo įvykiams atminti skirti apdovanojimai, atminimo medaliai ir ženkleliai. Apžvelgiami valstybiniai ir žinybiniai apdovanojimai bei ženklai, Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių atminimo medaliai ir ženkleliai. Plačiai nušviečiama Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir kūrimo istorija: konkurso organizavimas, gamybos eiga – visus šiuos etapus atspindi vertinga archyvinė medžiaga.
Regimanta Stankevičienė. „Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu.
Knyga – Lietuvos dailės muziejaus leidinys.
Gausiai iliustruotame leidinyje išsamiai pristatomi 2006–2008 m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre restauruoto Palangos bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ istoriniai, menotyriniai ir technologiniai tyrimai, apžvelgiama kūrinio restauravimo eiga ir rezultatai.
Lietuvos dailės atodangos. XVI–XXI amžiai. Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda.
Katalogas – Lietuvos dailės muziejaus leidinys.
Knyga skirta to paties pavadinimo dailės parodai, kuri 2008 m. liepos 3 – rugpjūčio 31 d. buvo eksponuota LDM Radvilų rūmuose. Leidinyje pristatomi didžiausios ir vertingiausios mūsų šalyje Edmundo Armoškos kolekcijos 232 tapybos kūriniai.
Jan Bułhak. Šviesos estetika: fotografikos pagrindai.
Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
Vieno iškiliausių Vilniaus fotografų Jano Bułhako (1876–1950) fotografijos teorijos knyga, išleista 1936 metais, po metų išversta į anglų kalbą, plačiai nušviečia daugelį fotografikos ir fotografijos estetikos klausimų, kurie ir mūsų dienomis yra aktualūs. Tai veikiau ne vien studijų vadovėlis, bet knyga skaitymui. Fotografinėje literatūroje yra daugybė sausų, fotografijos teorijos ir technikos prikimštų vadovėlių, išblaškančių skaitytoją tūkstančiais smulkmenų, receptų ar formuli������, o ��i lengvu stiliumi parašytą knygą, kaip pasakojimą ar spalvingų istorinių apybraižų virtinę, bus malonu skaityti ne tik fotografams profesionalams, bet ir visiems besidomintiems fotografija.
Jan Bułhak. Vaikystės metų kraštas.
Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
Šioje žinomo Vilniaus fotografo Jano Bułhako (1876–1950) knygoje publikuojami du literatūriniai kūriniai: atsiminimai Vaikystės metų kraštas ir aštuoniolikos novelių rinkinys Namai. Atsiminimai apima 1882–1886 metus, praleistus gimtajame Ostašino dvare. J. Bułhakas su meile aprašo gimtuosius namus, tėvus ir gimines, vaikiškus žaidimus, kelionių po Naugarduko apylinkes įspūdžius, svečiavimąsi kaimyniniuose dvaruose, mokymąsi namuose iki išvykimo į Vilniaus gimnaziją. Tai himnas gimtajai žemei, meilės išpažinimas tėvui ir motinai, kaimo gyvenimo apoteozė.
Aldona Snitkuvienė. Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas.
Knyga – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidinys.
Tyrinėti grafų Tiškevičių šeimos istoriją ir palikimą autorę skatino neblėstantis visuomenės dėmesys dvarų kultūrai. Šioje knygoje pristatoma Biržų grafų Tiškevičių giminės istorija, aptariama jų veikla ir įnašas į Lietuvos kultūrą. Kolekcionavimo mastas, rinkinių įvairovė ir jų istorija atskleidžiami sudarytame kataloge, kuris suteikia galimybę pažinti po įvairių valstybių muziejus, bibliotekas ir privačių kolekcininkų rinkinius pasklidusius grafų meno kūrinius.
Aktorės kelias (Potencijos Pinkauskaitės prisiminimai).
Knyga – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus ir UAB „Petro ofsetas“ leidinys.
Aktorės P. Pinkauskaitės atsiminimų knyga papildo „Vilkolakio“, Tautos, Valstybės teatro Kaune, Šiaulių – Klaipėdos teatrų formavimosi įvykius, to meto žmonių ir valdžios požiūrį į teatrą bei aktorius.
Leidinys atskleidžia aktorę P.Pinkauskaitę kaip įdomią kūrybingą asmenybę. Skaitytojas galės gėrėtis saviironišku ir šmaikščiu jos stiliumi, pasisemti dvasinės stiprybės, sužinos daugiau apie aktoriaus darbo džiaugsmus ir vargus prieškario, pokario bei sovietmečio Lietuvoje.
Sesuo Jonė Sofija Budrytė LSSC. Mano kryžiaus kelio atkarpa.
Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
Atsiminimų autorė Jonė Sofija Budrytė (g. 1923), didžiąją savo gyvenimo dalį skyrusi muziejininkystei, 1945 m. baigusi Kelmės gimnaziją, Vytauto Didžiojo universitete studijavo istoriją, 1947 m. uždarius Vytauto Didžiojo universitetą – studijas tęsė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Muziejininkystės katedroje. 1950 m. birželio 15 d. areštuota už priklausymą ateitininkiškų nuostatų organizacijai „Aušros Vartų Marijos kolegija“ ir nuteista aštuoneriems metams griežto režimo lagerio. Sumažinus teistumą iki penkerių metų, 1955 m. birželio 29 d. paleista į laisvę, ji užbaigė studijas Vilniaus universitete, dirbo Vilniaus kraštotyros muziejuje, vėliau – Kraštotyros draugijoje, 1964-1986 – Istorijos ir etnografijos muziejuje (dabar – Lietuvos nacionalinis muziejus), nuo 1986 iki 1998 m. buvo Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos vyresnioji.
Liudvika Byševska. 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis / Ludwika Byszewska. Żurnal podroży do Wilna z roku 1786.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, I tomas. Knyga – Lietuvos dailės muziejaus leidinys.
Knygoje lietuvių ir lenkų kalbomis skelbiamas Abiejų Tautų Respublikos XVIII a. II pusės žinomos aukštuomenės damos, paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio šambeliono žmonos Liudvikos Byševskos 1786 m. kelionės į Vilnių ir ten patirtų įspūdžių dienoraštis. Jį leidybai paruošė ir komentarus parašė Piotras Jacekas Jamskis. Įvadas – Evos Manikovskos.
Dievai ir žmonės. Antikos mitų ir legendų pasaulis / Gods and Persons. The World of Myths and Legends of Antiquity.
Parodos katalogas – Lietuvos dailės muziejaus leidinys.
Kataloge pateiktos 102 Vakarų Europos meistrų XVII–XVIII a. grafikos kūrinių, saugomų Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose, reprodukcijos, kurios yra sugrupuotos pagal temas ir siužetus, informaciniai tekstai (įžanga lietuvių ir anglų kalbomis, raižytojų dailininkų sąrašai, kūrinių rodyklės).
SĖLA. Biržų krašto muziejus / Museum of biržai Area.
Knyga – Biržų krašto muziejaus „Sėla“ leidinys.
Leidinys, skirtas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ 80-osioms įkūrimo metinėms. Įžanginiame straipsnyje apžvelgiamas muziejaus 80-ies metų kelias, nuo atidarymo 1928 m. vasario 16 d. Reformatų gatvės name, poroje nedidelių kambarėlių iki įsikūrimo Biržų tvirtovės rūmuose.
Jubiliejiniame leidinyje pristatomi patys charakteringiausi, gražiausi, vertingiausi muziejaus eksponatai iš archeologijos, rankraščių, numizmatikos, etnografijos, vaizduojamojo meno, buities apyvokos reikmenų, lobių, bažnytinio meno, valstybės ir savivaldybės įstaigų, teatro, liaudies meno, muzikos sričių.
Rita A. Vileišytė-Bagdonienė. Tolimi vaizdai. Signataro dukters atsiminimai.
Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
Knygos autorė – jauniausia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, teisininko, žymaus visuomenės ir politinio veikėjo Jono Vileišio (1872–1942) dukra, gimusi Vilniuje 1920 metais. Ji baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją Kaune ir teisę Vilniaus universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Atvykusi į JAV, 1951 metais dirbo įvairius darbus, buvo bibliotekininkė Yale‘o universitete ir Newarko viešojoje bibliotekoje. Šiuo metu gyvena Southbury, CT, JAV.
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas. Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija.
Albumas – Panevėžio kraštotyros muziejaus leidinys.
Algimanto apygarda – žymiausia, bet trumpiausiai Aukštaitijoje gyvavusi (1947–1950)
Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų apygarda. Jos kovotojai pasižymėjo ypač aktyvia partizanine veikla. Išliekamąją istorinę vertę turinčiame albume skaitytojai supažindinami su apygardos struktūra ir žymesnių vadų biografijomis. Atskirus partizanų kovos ir jų atminimo įamžinimo epizodus iliustruoja privačių asmenų ir muziejų archyvuose išlikusios nuotraukos bei dokumentai.
Viktorija Daujotytė. „Šokėja virš liepto per prarają. Onės Baliukonės kūryba“.
Redaktorė Ema Kazlauskaitė. Nuotrauka Onos Pajedaitės. Knygą apipavidalino Sigutė Chlebinskaitė. Vertėja Albina Strunga.
Lietuvos dailės muziejus, 2008. 262 p. 1000 egz. Spausdino UAB „Logotipas“.
Lietuvos pajūrio ir pamario žvejų kultūra: iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinių / The culture of fishermen of the Lithuanian seaside and the lagoon area: from the collections of the Lithuanian Sea Museum.
Katalogas – Lietuvos jūrų muziejaus leidinys.
Lietuva turi mažą pajūrio ruožą ir Kuršių marių dalį, besidriekiančius dviejuose etnokultūriniuose, istoriniuose regionuose: Mažojoje Lietuvoje – Klaipėdos krašte ir Žemaitijoje – Palangos krašte. Abiejų regionų atvirumą bei gyvensenos panašumus atspindi likę žvejų daiktai. Kataloge pateikiama 120 Lietuvos jūrų muziejuje saugomų įvairių daiktų, archyvinių nuotraukų, atspindinčių Lietuvos pajūrio ir pamario žvejų kultūrą, pristatoma laivadirbystė, valtys pamaryje ir pajūryje, žvejybos būdai ir priemonės, kiti žvejų užsiėmimai, jų šeimų buitis.
Arvydas Pociūnas. Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais.
Knyga – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Karo istorijos centro leidinys.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas karo istorikas Arvydas Pociūnas šioje knygoje nagrinėja Kauno tvirtovės gynybos Pirmojo pasaulinio karo metais (1915 m.) aplinkybes ir jos žlugimo priežastis. A. Pociūnas yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių (Lietuvos karybos istorija). Tai pirmoji autoriaus knyga.
Dalė Naujalienė. „Lituanicos“ skrydžio relikvijos VDKM rinkiniuose.
Katalogas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Krašto apsaugos ministerijos leidinys.
2008 metų duomenimis Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Lituanicos“ rinkiniuose, kur saugomos mūsų tautos sūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbio – skrydžio per Atlantą – relikvijos, yra per 6 tūkstančius eksponatų.Leidinio autorė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja – išsamiai atskleidžia pirmojo lietuvių transatlantinio skrydžio istoriją.
Sofija Veiverytė. Įminti asmenybės mįslę. Retrospektyvinė tapybos ir piešinių paroda.
Katalogas.
Sudarytoja ir įvadinio straipsnio autorė Nijolė Tumėnienė. Redaktorė Giedrė Urmanaitė. Vertėja Albina Danutė Strunga. Fotografas Antanas Lukšėnas. Dailininkės: Laima Prišmontaitė, Luka Krištopavičiūtė.
Leidinį spaudai parengė: Lietuvos dailės muziejus ir dizaino studija „Savas Takas ir ko". Spausdino UAB „Sapnų sala“. Lietuvos dailės muziejus, 2008. 700 egz., 96 p.
Lietuvos laikas.
Katalogas.
Sudarytoja Julija Mušinskienė. Redaktorė Ema Kazlauskaitė. Vertėja Albina Danutė Strunga. Dailininkė Laima Prišmontaitė. Maketuotojas  Ričardas Birmanas. Fotografai: Antanas Lukšėnas, Danutė Mukienė, Dalia Sirgedaitė. Leidinį spaudai parengė: Lietuvos dailės muziejus ir dizaino studija „Savas Takas ir ko". Spausdino AJS spaustuvė.
Lietuvos dailės muziejus, 2008. 500 egz., 112 p.  

 
Dalintis:

 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2012.01.17
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute