„Čia įspaustos pėdos Motiejėlio – menko, lieso, lyg žiogais penėto...“

Vitalija Valančiutė

Mokslinė konferencija „Dirbo ne sau, bet Lietuvos gerovei“ (A. Merkelis). 2011 m. gegužės 13 d. Nuotr. V. Valančiutės.

„Vyskupui M. Valančiui – 210“. Koncertuoja Kretingos kultūros centro Kūlupėnų filialo kaimo kapela (vad. S. Jucys), 2011 m. Nuotr. D. Talmontaitės.

Tradicinė respublikinė M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventė (18-oji). Programą atlieka Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos moksleiviai (vadovas muzikos mokytojas A. Žvinklys), 2011 m. gegužės 14 d. Nuotr. V. Valančiutės.

Renginių ciklu buvo pažymėtos didžiojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 210-osios gimimo metinės. Nasrėnų vyskupo gimtinės muziejus, kartu su Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindine mokykla organizavo mokslinę konferenciją „Dirbo ne sau, bet Lietuvos gerovei“, tradicinę respublikinę mokinių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventę, o sekmadienį prie paminklo iškiliajai asmenybei bei šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta, vyko rajono meno kolektyvų koncertas.

Mokslinė konferencija į Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinę mokyklą sukvietė gausų būrį garbių svečių ir lektorių, norinčių pasidalinti mintimis bei naujais atradimais apie šią Žemaičių kraštui ir visai Lietuvai reikšmingą asmenybę. Svečius „Žemaitišku pavakarojimu“ pasveikino namiškiai – Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, direktorius Vidas Kelpša linkėjo visiems naudingai praleisti laiką.

Kretingos muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas savo pranešime kalbėjo apie tai, ką mena Kalnalio 1793–1821 m. krikšto metrikų knyga  apie Mykolo Valančiaus (vyskupo tėvo) šeimą. Pasak jo, nors nuo vyskupo gimimo praėjo jau 210 metų, tačiau istoriografijoje cituojami ir interpretuojami jo krikšto metrikai nelabai atitinka pirminiame šaltinyje – Kalnalio bažnyčios krikšto metrikų knygoje – esančio įrašo turinį. Tad pranešėjas siekė patikslinti istorinėje literatūroje skelbtus faktus apie Mykolo Valančiaus šeimą, atkurti autentišką vyskupo M. Valančiaus krikšto įrašo tekstą.

Apie M. Valančiaus gimtinės muziejaus veiklą kalbėjo jo direktorius Algirdas Čėsna. Apie M. Valančių, kaip rašytoją, pranešimą skaitė mokytojas ekspertas Benjaminas Kondratas. „Palangos Juzė“ – ne tik žymiausias, bet ir simboliškiausias M. Valančiaus kūrinys, kurio daugiasluoksniškumas ir talpumas tarsi ženklina visą M. Valančiaus veiklos plotį ir gylį. Šio kūrinio sluoksniai aprėpia literatūrą ir kultūrą, etnografiją ir geografiją, religiją ir istoriją, didaktiką ir psichologiją, etiką ir estetiką, prozą, publicistiką ir poeziją“, - teigė Klaipėdos universiteto docentas, literatūrologas, literatūros kritikas ir mokslininkas, vertėjas Marijus Šidlauskas.

Į klausimą „Ką mums šiandien reiškia Motiejus Valančius?“ atsakymo ieškoti bandė Valdemaras Vaičekauskas, M. Valančiaus ainis. Įdomių ir negirdėtų faktų apie M. Valančių, kaip sodininką, atskleidė Tomas Petreikis, Vilniaus universiteto doktorantas. Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio pranešimo tema – „Negandų amžiaus vyskupo maro istoriografija“. Vyskupo M. Valančiaus pastoracinę veiklą (vadovaujantis Žarėnų bažnyčios archyvo duomenimis) apžvelgė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vacys Vaivada, o apie Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos mokinių saviraiškos ugdymo galimybes puoselėjant etninę kultūrą kalbėjo šios mokyklos direktorius Vidas Kelpša.

Šeštadienį į vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų rinkosi skaitovai. Vyko moksleivių M. Valančiaus meninio skaitymo šventė – šiemet jau 18-oji. Dalyviai iš Marijampolės, Klaipėdos, Skuodo, Šiaulių, Plungės, Kretingos rajonų vėl panoro prabilti vyskupo užrašytais žodžiais.

Tarp šventės svečių buvo galima sutikti vyskupo ainį Valdemarą Vaičekauską, Klaipėdos „Rotary“ klubo „Maris“ būsimąjį prezidentą Vytautą Girdvainį, Šiaulių miesto blaivybės sąjūdžio pirmininką Albertą Griganavičių, Klaipėdos jaunimo centro direktorių Aleksą Bagdonavičių ir kitus, neabejingus vyskupo, rašytojo, tautos blaivintojo žodžiui.

Šventės dalyvius ir svečius šeimininkai vaišino skaniais žemaitiškais patiekalais – cibulyne, kastiniu ir virtomis bulvėmis su lupena.

Visus čia susirinkusiuosius vienijo meilė gimtajai tarmei, pagarba plačiašakiam tautos ąžuolui – Motiejui Valančiui.

Renginių ciklui vainiką uždėjo sekmadienį prie paminklo vyskupo J. Borutos aukojamos šv. Mišios ir rajono meno kolektyvų koncertas.

Tekstas 2011 m. gegužės 18 d. spausdintas laikraštyje „Švyturys‘‘.