|
gargždų
krašto muziejus
Kontaktai
Adresas: Sodo g. 5, LT-96136, Gargždai, Klaipėdos rajonas.
Mob. tel. 8 670 37 145.
Tel./fax. (8 ~ 46) 45 22 14.
El. paštas
gargzdu.muziejus[at]gmail.com
http://www.gargzdumuziejus.lt/
Direktorė – Giedrė Mogilaitė.
Informacija lankytojui
Darbo laikas:
antradieniais – penktadieniais 9–18 val.;
šeštadieniais 11–18 val.
Papildomos paslaugos
Teminių ekskursijų po Gargždų ir rajono kultūros objektus organizavimas.
Informacijos apie krašto istoriją ir etnografiją teikimas.
Dailės parodų rengimas.
Rinkinys
Muziejuje kaupiami archeologijos, istorijos, etnografijos, dailės,
ikonografijos eksponatai.
Ekspozicijos
Gargždų istorijos šaltiniai
Gargždų
miestas – viena seniausių istoriniuose šaltiniuose minimų gyvenviečių
Lietuvoje. Nuo paminėjimo iki šių laikų praėjo daugiau nei pusaštunto šimto
metų. Toks ilgas istorijos laikotarpis leido Gargždams atlikti labai
įvairias funkcijas: tai ir pasienio miesto, ir prekybinės gyvenvietės, ir
bajoro dvaro, ir parapijos centro, ir žydų štetlo (miestelis kuriame didelę
dalį ar daugumą sudarė žydai) bei dar daugelį kitų. Vienaip ar kitaip visos
šios funkcijos atsispindėjo ir buvo užfiksuotos istoriniuose šaltiniuose.
Nuo XVI a., kai istoriniuose šaltiniuose imamas minėti Gargžd dvaras,
Gargždai pakeitė daugelį savininkų: LDK didikų giminės Kęsgailos, Vainos,
Radvilos, Sapiegos, Oginskiai, trumpą laiko tarpą dvaras ir aplinkinės žemės
priklausė LDK didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Zigmantui
Augustui, jo motinai Bonai Sforcai, seseriai Onai Jogailaitei. XVIII a.
žlugus LDK, dvaras perėjo į vokiečių kilmės Igelstromų ir Rönne gimini
rankas. Beveik kiekvienas dvaro šeimininkų pasikeitimas buvo užfiksuotas
dokumentų, išliko keletas dvaro ir aplinkinių žemių perdavimo privilegijų.
Gargždų miestelyje, galima sakyti, sugyveno kelios bendruomenės: dvaras,
Gargždų valsčiaus valstiečiai, Gargždų miestelio miestelėnai, katalikų
bažnyčia ir žydai. Šių bendruomenių vidiniai ir tarpusavio santykiai leido
atsirasti tokiems dokumentams, kaip 1629 m. miestelio ir valsčiaus
nuostatai, kurie sureguliavo miestelėnų, dvarininkų ir valstiečio tarpusavio
santykius, pusių teises ir pareigas, 1590 m. valdovės Onos Jogailaitės
fundacija Gargždų bažnyčiai, įpareigojusi valsčiaus gyventojus ir dvaro
valdytojus remti ir teikti visokeriopą pagalbą bažnyčiai. Kai kurių dvaro
savininkų skatinti nereikėjo, to įrodymais yra išlikę įvairių laikotarpių
dokumentai, kuriuose užfiksuotos dvarininkų dovanos bažnyčiai. XVII a.
Gargžduose ypač padaugėjo žydų, jie buvo laukiami ir skatinami įvairiomis
lengvatomis ir privilegijomis, tokiomis kaip 1639 m. valdovo Vladislovo II
Vazos privilegija, suteikusi Gargždų žydams tokias pat teises kaip ir
miestelėnams.
Žydus
į Gargždus traukė pasienio miestelio statusas, o tai leido tiek žydams, tiek
miestelėnams išnaudoti palankias prekybai sąlygas, kurias toliau didino 1600
m. ir 1782 m. prekybinės privilegijos. Jomis buvo leista tam tikrą dienų
skaičių Gargžduose rengti turgus ir prekymečius, per kuriuos gargždiškiai ir
Gargždų valsčiaus gyventojai suvažiuodavo parduoti savas prekes – žemės ūkio
produktus, amatininkų dirbinius. Gargždų amatininkų profesijas ir kai
kuriais atvejais netgi vardus žinome iš 1672 m. Gargždų miestelio ir
valsčiaus inventoriaus, 1765–1795 m. Salantų dvaro, kur Gargždų amatininkai
teikė savo paslaugas, pajamų ir išlaidų knygų, bei kitų šaltinių.
Didelę ir savitą istorinių šaltinių dalį sudaro Bažnyčios dokumentai. Jų yra
gana didelė įvairovė: nuo kunigų laiškų LDK valdovams iki kasdieninių ūkinių
sutarčių. Išliko kunigų testamentai, laiškai, raportai, ataskaitos,
bažnyčios vizitacijos ir inventorizacijos aktai ir pan. Nemažas bažnytinių
dokumentų skaičius nestebina žinant, jog Gargždų parapija yra viena
seniausių Telšių vyskupijoje, bei tai, jog bažnyčioje sprendžiami ne vien
dvasiniai reikalai, tačiau ir ūkiniai, visuomeniniai, administraciniai,
kultūriniai klausimai, kurių sprendimai buvo ir yra dokumentuojami.
Be rašytinių istorinių šaltinių, yra išlikę daug kitokios rūšies istorinių
šaltinių – fotografijos, žemėlapiai, miesto planai, architektūriniai
objektai ir pan. Žinomi istoriniai šaltiniai, kurių dalis eksponuojama
Gargždų krašto muziejuje, duoda tiktai bendrą Gargždų miesto istorijos
vaizdą, daugelis istorinių faktų lieka neaiškūs, o dar daugiau jų nėra
žinoma. Karai, dažni gaisrai, kitos negandos sunaikino ar išblaškė su
Gargždų istorija susijusius istorinius šaltinius.
Virtuali paroda „Gargždų istorijos šaltiniai“ >
Istorijos ekspozicija
„Pragaištingas karas“ (nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d.)
XX a. 4. deš. Vakarų Lietuvoje vėl atkurta siena, skyrusi dvi valstybes –
Lietuvą ir Vokietiją. Pasienyje stipriau nei kitur jautėsi karo grėsmė, čia
gyvenę žmonės pirmieji pajuto II pasaulinio karo negandas: karinius
veiksmus,
žudynes,
gaisrus...
Etnografinė XIX a. pab. – XX
a. vid. ekspozicija (2005 m. gruodžio 25 d. – 2006 m. lapkričio 3 d.)
Eksponuojami įvairūs XIX a. pab. – XX a. vid. Gargždų ir aplinkinių kaimų
buitį menantys daiktai - mediniai žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo
įrankiai, moterų namų apyvokos daiktai, eksponuojama ypač gausi medžio
apdirbimo įrankių kolekcija.
Senųjų Gargždų vaizdai (2005
m. gruodžio 25 d. – 2006 m. rugpjūčio 15 d.)
Ekspozicijoje eksponuoti fotografijos, atvirukai iš muziejaus ikonografijos
rinkinio supažindino su Gargždais nuo XX a. pr. iki II pasaulinio karo,
kurio pradžioje miestelis buvo visiškai sunaikintas.
Parodos
Muziejuje rengiamos dailės, istorijos, fotografijų ir kt. parodos.
Filialai
Agluonėnų
etnografinė sodyba
Ievos Simonaitytės
memorialinis muziejus
Laisvės kovų ir tremties
istorijos muziejus
Adresas: Klaipėdos g. 29, Priekulė, Klaipėdos rajonas.
Tel. (8 ~ 46)45 40 71.
Kitos
žinios
Muziejus įkurtas 2005 m.
Lankytojams atidarytas 2005 m. gruodžio 22 d.
Muziejaus steigėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė.
Renginių archyvas
[2011 05 21] Restauruotos Agluonėnų etnografinės sodybos pristatymas.
Išsamiau >
|