|
 agluonėnų etnografinė sodyba
Kontaktai
Adresas: Aukštujų g. 5A, Agluonėnai, LT-96252, Klaipėdos rajonas
(administracija).
Tel./faks. (8 ~ 46) 44 20 94.
El. paštas: agluonenu.sodyba[at]gmail.com
Vedėja – Jūratė Pancerova.
Informacija lankytojui
Darbo laikas
Žiemos sezono metu pirmadienį – penktadienį
10–17 val., šeštadienį 11–15 val.
Bilieto kaina:
Suaugusiesiems – 4 Lt.
Moksleiviams, studentams – 2 Lt.
Ekskursija (iki 15 žmonių) – 20 Lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikams,
soc. remtiniems, vaikų namų auklėtiniams, pensininkams,
neįgaliesiems, muziejų darbuotojams, LR kariams ir kiekvieną
trečiadienį muziejaus lankymas nemokamas.
Abonementas asmeniui į Gargždų krašto muziejų ir jo filialus – 10 Lt.
Abonementas šeimai į Gargždų krašto muziejų ir jo filialus – 12 Lt.
Ekskursiją prašome užsisakyti iš anksto tel. (8 ~ 46) 442094, mob.
tel. 8 647 60497 arba el. paštu.
Ekspozicija
Gyvenamajame name eksponuojamas autentiškas XIX a. pab. Klaipėdos krašto
(lietuvininko) laukininko interjeras, buities ir ūkio reikmenys, darbo
įrankiai.
Sodybą sudaro: gyvenamasis namas (1898 m.), tvartas (1923 m.), klojimas
(1898 m.), rūsys (1938 m.), svertinis šulinys, sodas.
Sodybos istorija
Agluonėnų etnografinė sodyba yra vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios
Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Tai tipiška Klaipėdos krašto
nedidelio ūkio savininko (iki 10 ha žemės) sodyba. Sodyba vieno kiemo, kurį
riboja gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir sodas. Kiemo centre svertinis
šulinys. Sodybą sudaro darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir puošybinių
elementų visuma, atspindinti regiono specifiką, vietinių gyventojų gyvenimo
būdą ir juos supančią gamtos aplinką.
Gyvenamajame name eksponuojamas autentiškas XIX a. pab. lietuvininko
laukininko interjeras, buities ir ūkio reikmenys, darbo įrankiai.
Gyvenamojoje namo dalyje estuboje, virtuvėje, priebutyje eksponuojami
paskutinės sodybos šeimininkės Marės Vytienės baldai ir buities reikmenys.
Estuba buvo pagrindinis šeimos kambarys. Čia valgydavo, miegodavo, žiemos
metu ausdavo, verpdavo, dirbdavo kitus ūkiui reikalingus darbus. Šaltajame
kambaryje ir priebutyje eksponuojami įvairūs darbo įrankiai (dailidės,
kubiliaus, klumpdirbio ir kt.) ir buities reikmenys (įvairių formų
sviestamušės, girnos, svarstyklės ir kt.).
Seniausi sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir klojimas – statyti 1898 m.
Apie 1921-1922 m. gyvenamasis namas perstatytas, 1923 m. pastatytas tvartas,
1938 m. – daržovių rūsys. Yra žinoma, kad 1921 m. sodybą įsigijo Jurgis
Brechtas (1881–1954) ir Marija Jokumaitienė-Brechtienė (1883–1934).
Paskutinė sodybos šeimininkė buvo jų dukra Marė Vytienė. Po jos mirties 1981
m. tuometinio kolūkio pirmininko A. Treigio iniciatyva sodybą nupirko
kolūkis. Pastatų sutvarkymo darbai buvo pavesti landšaftininkui J. Čepui.
Atnaujintoje sodyboje 1983 m. atidarytas muziejus.
Etnografinės sodybos kluone nuo 1983 m. įsikūrė Agluonėnų klojimo teatras.
1988 m. čia įvyko pirmasis Lietuvos klojimo teatrų festivalis – krivlė.
Agluonėnų etnografinė sodyba tapo patraukliu kultūros židiniu. Čia rengiami
klojimo teatrų vaidinimai, koncertai, parodos, bendruomenės šventės.
Nuo 2006 metų Agluonėnų etnografinė sodyba –
Gargždų krašto muziejaus
filialas.
2011 m. sodyba baigta restauruoti.
Išsamiau
>
Renginiai sodyboje
Nuo 1983 m. kas ketveri metai vyksta Klojimo teatrų krivūlė.
1981 m. ir 1985 m. buvo surengtos Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos
skyriaus dailininkų kūrybinės stovyklos.
Nuo 1986 m. kasmet rengiama Klaipėdos rajono skaitovų ir literatų kūrybos
šventė.
1988 m. sodyboje pirmą kartą Klaipėdos rajone buvo iškelta Nepriklausomos
Lietuvos vėliava.
Kasmet rengiamos Agluonėnų bendruomenės šventės, tautodailės dirbinių,
istorinės, fotografijų ir kitos parodos, folklorinių ansamblių koncertai,
klojimo teatro vaidinimai.
2011 m. gegužės 21 d. vyko restauruotos Agluonėnų etnografinės sodybos
pristatymas.
Išsamiau >
|
