2010 09 01 – 2010 10 01
Paroda „Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90“. Išsamiau >

Almanachas „Vytauto Didžiojo karo muziejus 2009 metais“. Išsamiau >

2010 07 13 – 2010 11 01
Vieno paveikslo „Durbės mūšis“ paroda, skirta 750–osioms Durbės mūšio metinėms. (Iliustr. Pranas Griušys, „Durbės mūšis", 2002 m. Triptiko dalis.) Išsamiau >

2010 06 08
Vytauto Didžiojo karo muziejui padovanota išsiuvinėta Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ kopija. Išsamiau >

Edukacinė programa „Kelyje į Žalgirį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė XIV a. vid. – XV a. pr.“ (9–12 kl. mokiniams). Išsamiau >

2010 02 11
Atidaryta Didžioji salė. Išsamiau > 

Žemaičių vyskupų portretai grąžinti Kauno arkivyskupijai. Išsamiau >

2009 11 20
Muziejuje lankėsi Vyriausybės delegacija. Išsamiau >

2009 09 25
Muziejui buvo perduoti Stokholmo valstybės istorijos muziejuje 78 metus saugoti Apuolės radiniai.

vytauto didžiojo karo muziejus

Kontaktai
Adresas: K. Donelaičio g. 64, LT-44248, Kaunas.
Tel.: (8 ~ 37) 32 07 65, (8 ~ 37) 42 21 46.
Faksas (8 ~ 37) 32 07 65.
Ekskursijos užsakomos tel. (8 37) 32 09 39.
El. paštas: V.D.karomuziejus@takas.lt 
Svetainių adresai:
http://kariuomene.kam.lt/lt/karo_muziejus.html

Muziejaus padaliniai
Karo technikos ir transporto Vilniaus skyrius
Olandų g. 21 A, LT–01100 Vilnius.
Tel. (8 5) 261 96 06.
Faksas (8 5) 269 76 97. Išsamiau >
 
Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus Pogrindžio spaustuvė „ab“
Salių k., Domeikavos sen., LT–54376 Kauno r.
Tel. (8 37) 55 32 49, mob. tel. 8 601 86 521.
Lankymas nemokamas. Išsamiau >

Informacija lankytojui

Darbo laikas
Balandžio 1 d. – spalio 1 d.:
antradieniais – sekmadieniais 11–17 val.
Spalio 1 d. – kovo 31 d.:
antradieniais – šeštadieniais 10–17 val.
Kasa veikia iki 16.30 val.

Bilieto kaina:
suaugusiesiems – 4 Lt;
moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 2 Lt.
Vieno leidimo fotografuoti ir filmuoti ekspozicijose bei parodose kaina – 35 Lt.
Už ekskursijas ir edukacines programas mokama papildomai.

Ekskursijos kaina:
grupei iki 20 asmenų naudojantis ekskursijų vadovų paslaugomis – 30 Lt;
grupei nuo 21 iki 30 asmenų naudojantis ekskursijų vadovų paslaugomis – 40 Lt.
Ekskursijos užsakomos telefonu (8 ~ 37) 32 09 39.
Ekspozicijose ekskursijas gali vesti tik Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekskursijų vadovai.

Edukacinės programos kaina:
5–12 klasių moksleivių grupei – 50 Lt;
ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių moksleivių grupei – 30 Lt;
Mokytojams ar kitiems lydintiems asmenims – nemokamai.

Fotografavimas, filmavimas:
vieno leidimo fotografuoti ir filmuoti ekspozicijose ir parodose kaina vienam lankytojui – 35 Lt.

Nemokamas lankymas:
ikimokyklinio amžiaus vaikams, vaikų namų auklėtiniams, neįgaliems vaikams iki 18 m. amžiaus, socialiai remtinų mokinių grupėms, pateikus raštišką mokyklos direktoriaus prašymą, Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojams, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos kariuomenės kariams ir kariūnams, Lietuvos šaulių sąjungos nariams, buvusiems tarpukario Lietuvos kariuomenės kariams, muziejaus lankytojams parodų atidarymo metu, Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 70 metų.
Nuolaidos ir lengvatos taikomos lankytojui pateikus jo priklausymą nurodytoms asmenų grupėms įrodantį pažymėjimą.

Rinkinys
Muziejaus rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą; „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą daiktai ir dokumentai, fotonegatyvų ir fotonuotraukų kolekcijos; užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, dokumentų ir knygų rinkinys.
Muziejus kaupia, saugo, restauruoja, tiria ir propaguoja lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kovų už laisvę ir nepriklausomybę paminklus, eksponatus, kurie pasakoja apie Lietuvos istoriją, ginklų bei karinės atributikos evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes, supažindinančias su Lietuvos ir kitų valstybių istorija, karybos menu nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.

Ekspozicijos
2010 m. vasario 11 d. atidaryta rekonstruota Didžioji salė. Sienas puošia Lietuvos valdovų portretai, Vytauto priesaikos ir svarbiausių mūšių paveikslai. Ekspozicijoje – Lietuvos kariuomenės istorija ir atkurta karališka Lietuvos–Lenkijos valdovo Augusto II-ojo vėliava. Ją tekstilininkė Bronė Neverdauskienė atkūrė per dvejus metus. Originalas saugomas Švedijos karo muziejuje Stokholme kaip Šiaurės karo švedų kariuomenės trofėjus.
Didžiojoje salėje – eksponatai iš įvairiausių epochų. Lankytojai gali susipažinti ir su muziejaus istorija, ir su  fondų saugyklose ilgai saugotomis muziejinėmis vertybėmis: 1901 m. Jano Stykos nutapytu paveikslu „Vytauto priesaika“, visų Lietuvos valdovų portretais, 1676 m. vokiečių kalba išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“, unikaliais ir retais archeologiniais radiniais, gausia alebardų ir espantonų kolekcija. Eksponuojami 1940 m. laikotarpio daiktai ir nuotraukos, kai, okupantams užgrobus Lietuvą, prasidėjo tragiškas karininkų ir jų šeimų naikinimas. Lankytojai išvys okupantų ir Lietuvos partizanų ginklus, jau atkurtoje Lietuvoje sukonstruotus pistoletus-kulkosvaidžius „Vladas“ ir „Vytis-2“ bei daugybę  kitų. Išsamiau >

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos ekspozicija
Daugiausia dėmesio skiriama karams, mūšiams ir karybos raidai. Eksponuojami daiktai iliustruoja to meto karinius ir politinius įvykius, pateikiami duomenys apie kaimyninių valstybių ginkluotąsias pajėgas ir kariavimo būdus. Pirmoji ekspozicijos dalis skirta LDK karybai nuo XIII a. iki XVII a. Ikikrikščioniškajam laikotarpiui skirti Kryžiuočių Ordino ir LDK kariuomenių stendai, iliustruoti archeologine medžiaga, Kauno pilies apsiausties maketu, paveikslais, mūšių schemomis ir ginklais. Salės centre – XVI–XVII a. LDK valdovų ir didikų artilerijos ir patrankų bombardų kopijos. Antroji ekspozicijos dalis pasakoja apie LDK kariuomenę nuo XVII a. vidurio iki 1795 m. Didelis dėmesys skirtas Lietuvos teritorijoje XVIII a. vykusiems karams, T. Kosciuškos 1794 m. sukilimui, valstybingumo žlugimui. Eksponuojamos uniformų rekonstrukcijos, ginklų, artilerijos pavyzdžiai.

Lietuvos karybos istorijos (1795–1940) ekspozicija
„1812 m. karas, 1831 m., 1863–1864 m. nacionaliniai sukilimai Lietuvoje“,
„Kultūra Lietuvoje XIX a. pab.–XX a. pr.“,
„Lietuvių nacionaliniai daliniai svetimų valstybių kariuomenėse nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pr.“,
„Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvoje“,
„Lietuvos Respublikos kariuomenės istorija 1918–1940 m.“
„Lituanicos“ memorialinė ekspozicija.
Ekspozicijoje išsamiai nušviesta Lietuvai svarbiausių mūšių ir kovų istorija. 1812 m. karui, 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimams skirtoje ekspozicijos dalyje parodyti lietuvių tautos mėginimai ginklu susigrąžinti prarastą valstybingumą, taip pat lietuviškų nacionalinių dalinių formavimasis, įžymiausi karo ir sukilimų vadai bei svarbiausių mūšių vietos. Gausu šio laikotarpio ginkluotės, ekipuotės, uniformų pavyzdžių, litografijų, reprodukcijų. Lankytojai susipažins su tautinio atgimimo laikotarpio visuomenės veikėjais, spaudos leidiniais, nacionalinių dalinių svetimų valstybių kariuomenėse XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje ir Pirmojo pasaulinio karo veiksmų Lietuvos teritorijoje istorija. Ypač daug dėmesio skiriama 1917 m. lietuvių karinių formuočių organizavimui Rusijoje, Lietuvos Respublikos kariuomenės kūrimuisi, Nepriklausomybės kovoms (1918–1920), 1923 m. Klaipėdos sukilimui, taikos meto kariuomenės istorijai. Lankytojai pamatys pirmuosius ginklus, trofėjus, Lietuvos kariuomenės uniformas ir jų detales, apdovanojimus.  Išskirtinis dėmesys skiriamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą lėktuvu „Lituanica. Memorialinėje „Lituanicos ekspozicijoje rodoma lėktuvo nuolaužos, lakūnų asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai. 1933 m. liepos 15 d. pakilę iš Niujorko lakūnai perskrido Atlant�� ir liepos 17 d. žuvo Vokietijoje, Soldino apylinkėse (dabar Lenkijos Respublika). Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas iš tiksliausių. Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal ore išbūtą laiką. Skrydžio metu buvo gabenamas oro paštas iš Šiaurės Amerikos į Europą.

Ginklų istorijos ekspozicija
Ginklų istorijos ekspozicijoje (Ginklų salėje) lankytojai gali susipažinti su daugelio pasaulio valstybių lengvaisiais ginklais. Pateikiami įvairių Europos ir Azijos regionų šaltųjų ginklų pavyzdžiai. Tarp šių eksponatų yra tiek tipinių, prie tam tikrų modelių priskiriamų, tiek retų ir unikalių kalavijų, kardų, palašų, špagų, durtuvų, durklų ir kitų ginklų. Gausiausią ekspozicijos dalį sudaro šaunamieji parakiniai ginklai – šautuvai ir pistoletai, kurie pateikiami chronologine seka, t. y. nuo muziejaus ginklų rinkiniuose esančių konstrukcijos požiūriu ankstyviausių iki automatinių ginklų. Judėdamas sale pagal laikrodžio rodyklę, lankytojas susipažins su šaunamųjų parakinių ginklų raida nuo XVI iki XX a., pamatys šautuvus ir pistoletus titnaginėmis, kapsulinėmis ir įvairios konstrukcijos vėlesnėmis spynomis, revolverius ir bundelrevolverius, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo pistoletus-kulkosvaidžius ir kt. Vieną iš Ginklų salės sienų puošia dailūs dekoratyviniai šarvai, skydai ir ginklai iš grafų Čapskių kolekcijos.

„Lituanicos“ memorialinė ekspozicija
Ekspozicija skirta lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą lėktuvu „Lituanica“. Memorialinėje ekspozicijoje rodomos lėktuvo nuolaužos, lakūnų asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai. 1933 m. liepos 15 d. pakilę iš Niujorko, lakūnai perskrido Atlantą ir liepos 17 d. žuvo Vokietijoje, Soldino apylinkėse (dabar Lenkijos Respublika). Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas iš tiksliausių. Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal išbūtą ore laiką. Skrydžio metu buvo gabenamas oro paštas iš Šiaurės Amerikos į Europą.

Žuvusiųjų už Lietuvos laivę kripta
Kripta buvo atidaryta 1938 m. lapkričio 23 d. (pagal dailininko M. Dobužinskio projektą). Kriptos sienos ir lubos išklotos juodu marmuru. Sienose yra balto marmuro lentos su aukso raidėmis įrašytais žuvusių už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę karininkų, puskarininkių, karių, šaulių ir partizanų vardais, pavardėmis ir žuvimo metais. Sovietiniais metais kripta buvo uždaryta, o 1998 m. lapkričio 23 d. restauruota vėl atvėrė duris.

Vytauto kapelos ekspozicija 
Rengiant Vytauto kapelos ekspoziciją, buvo stengiamasi atkurti XX a. 4-ojo dešimtmečio dvasią. Dauguma rodomų eksponatų Vytauto kapeloje buvo ir prieš 70 metų. Centrinę vietą užima Vytauto skulptūra, kurią dar 1934 m. muziejaus užsakymu sukūrė vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių  Vladas Grybas. Svarbiausioje muziejaus salėje eksponuojami Lietuvos valdovų portretai, tapyti žymių  tarpukario Lietuvos dailininkų (J. Mackevičiaus, P. Kalpoko, V. Didžioko, J. Janulio, J. Vienožinskio ir kt.). Valdovų galerija, kurią sudaro 30 portretų, prasideda  Lietuvos karaliumi Mindaugu ir baigiasi paskutiniuoju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Greta valdovų portretų kabo paveikslai, vaizduojantys svarbiausius mūšius, vykusius iki Vytauto laikų ir jam gyvam esant („Saulės mūšis“, 1236 m., dail. A. Krūka, „Durbės mūšis“, 1260 m., dail. V. Norkus, „Mūšis prie Mėlynųjų Vandenų“, 1362 m., dail. P. Griušys, „Žalgirio mūšis“, 1410 m., dail. I. Rudolfas (J. Mateikos paveikslo kopija).
Savo vietą čia rado ir vienas vertingiausių Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomų dailės kūrinių – dailininko J. Stykos paveikslas „Vytauto priesaika“, meniškai apipavidalintos XVI a. pab. – XVII a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos patrankos, XV–XVI a. šarvų komplektai. Apie atidarymą išsamiau >

Parodos
Muziejuje rengiamos archeologijos, Lietuvos karybos istorijos, Lietuvos diplomatijos istorijos, Lietuvos kultūros istorijos ir kt. parodos.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Edukacinės programos;
Kilnojamųjų parodų rengimas;
Paskaitų, seminarų, pamokų organizavimas;
Darželinukų dienų organizavimas;
Knygų pristatymai;
Renginių organizavimas;
Pranešimų skaitymas;
Straipsnių rengimas spaudai;
Konsultacijų teikimas;
Bilietų kasoje galima įsigyti muziejaus leidinių.

Muziejaus skyriai

Archeologijos skyrius
Skyrius tęsia muziejaus įkūrėjo gen. V. Nagiaus-Nagevičiaus pradėtus darbus, atlieka archeologinius tyrinėjimus, renka, tvarko ir saugo archeologinius dirbinius, populiarina ir savo ekspozicijoje lankytojus supažindina su Lietuvos priešistorės karybos raida. Fonduose sukaupta per 45 000 archeologijos eksponatų. Skyriaus ekspozicija apima laikotarpį nuo seniausiųjų laikų, kai į Lietuvos teritoriją įžengė pirmieji šiaurės elnių medžiotojai, iki valstybės susidarymo (XI tūkstantmetis prieš Kristų – XIII amžius).
Tel. (8 ~ 37) 32 12 48.

LDK karybos istorijos skyrius
Skyriaus darbuotojai tyrinėja XIII–XVIII a. LDK karybos problemas. Skyriaus ekspozicijoje daugiausia dėmesio skiriama karams, mūšiams ir bendram kariuomenės vystimuisi. Eksponuojami daiktai iliustruoja to meto karinius ir politinius įvykius, pateikiama duomenų apie kaimyninių valstybių ginkluotąsias pajėgas ir karybos būdus.
Pirmoji ekspozicijos dalis skirta LDK karybai nuo XIII a. iki 1648 m. Ikikrikščioniškajam laikotarpiui skirti Kryžiuočių ordino ir LDK kariuomenių stendai, iliustruoti archeologine medžiaga, Kauno pilies apsiausties maketu, paveikslais, mūšių schemomis, karių manekenais ir ginklais. Salės centre – XVI–XVII a. LDK valdovų ir didikų patrankų ir bombardų kopijos.
Antroji ekspozicijos dalis pasakoja apie LDK kariuomenės istoriją 1648–1795 m. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos teritorijoje XVIII a. vykusiems karams. Eksponuojamos uniformų reprodukcijos, ginklų, artilerijos pavyzdžiai, medžiaga, skirta 1788–1792 m. reformoms ir T. Kosciuškos 1794 m. sukilimui.
Tel. (8 ~ 37) 22 28 47.

Karybos istorijos skyrius
Kaupia muziejines vertybes karybos istorijos tematika (1795–1940), atlieka mokslinius tyrimus, teikia visuomenei informaciją, rengia stacionarias ekspozicijas, parodas apie lietuvių nacionalinius dalinius ir lietuvius kitų valstybių kariuomenėse. Ekspozicijose pateikiama išsami svarbiausių mūšių ir kovų istorija (1812 m. karas, 1831 ir 1863 m. sukilimai, Pirmasis pasaulinis karas). Gausu šio laikotarpio ginkluotės, amunicijos, uniformų pavyzdžių, litografijų, reprodukcijų. Ypač daug dėmesio skiriama Lietuvos kariuomenės kūrimuisi, Nepriklausomybėms kovoms (1918–1920, 1923 m. Klaipėdos sukilimui), tarpukario Lietuvos kariuomenės istorijai. Išskirtinis dėmesys skiriamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantiniam skrydžiui.
Tel. (8 ~ 37) 42 21 49.

Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyrius
Tyrinėja laikotarpį nuo 1940 iki 1990 m., renka medžiagą ir eksponatus apie atsikūrusios Lietuvos Respublikos kariuomenę ir jos dalyvavimą taikdarių misijose, tarpukario karininkus ir karius po okupacijų, lietuvius karius, tarnavusius svetimose kariuomenėse, dalyvavusius XX a. karuose (Antrajame pasauliniame, Korėjos, Vietnamo, Afganistano, Čečėnijos ir kt.), rengia nuolatines ekspozicijas ir parodas, organizuoja renginius apie įžymius Lietuvos karininkus, jų šeimas ir likimus po 1940 m. sovietinės okupacijos, fiksuoja Lietuvos Respublikos karių savanorių ir Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių palaidojimo vietas. Skyrius bendradarbiauja su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir paminklosaugos institucijomis.
Tel. (8 ~ 37) 20 96 20.

Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys Pogrindžio spaustuvė „ab“
Adresas: Salių kaimas, LT-54376, Domeikavos seniūnija, Kauno rajonas.
Tel. (8 ~ 37) 55 32 49.
1979 m. spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame požemyje, įrengė slaptą spaustuvę. Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos laisvės.
Sutarę bendradarbiauti, V. Andziulis ir Juozas Bacevičius nelegalią spaustuvę pavadino „ab“ (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė dešimt metų (1980–1990). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba ir kt. Sovietinės okupacijos metais čia buvo slaptai išspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio bei religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas 138 000 egzempliorių.
Nuo 1997 m. Pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo Karo muziejaus (VDKM) Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys. Pogrindžio spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos leidinių, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukas.
2008 m. VDKM padalinys Pogrindžio spaustuvė „ab“ įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą.

Edukacijos ir informacijos skyrius
Vykdo kultūrinę ir šviečiamąją veiklą: veda apžvalgines ir temines ekskursijas, edukacines programas, organizuoja parodų ir knygų pristatymus, valstybės švenčių ir istorinių datų minėjimus, paskaitas, seminarus, istorijos pamokas moksleiviams, darželinukų dienas, pranešimų skaitymus, rengia straipsnius spaudai, informuoja visuomenę apie muziejuje veikiančias ekspozicijas ir parodas.
Tel. (8 ~ 37) 32 09 39.

Fondų apsaugos ir apskaitos skyrius
Saugo, inventorina ir sistemina visus muziejaus rinkinius (išskyrus archeologijos), rengia parodas. Tai ginklų, nuotraukų, negatyvų, Balio Buračo, daiktų, meno, numizmatikos, spaudos, pagalbinės medžiagos rinkiniai. Iš viso muziejuje saugoma 229 623 eksponatai. Skyriui priklauso ir Ginklų istorijos salė, lankytojus supažindinanti su pistoletų istorijos raida nuo XVIII a. iki XX a. pirmosios pusės.
Tel.: (8 ~ 37) 32 07 09, (8 ~ 37) 42 66 64.

Istorijos fragmentai
Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis pradėtas kurti 1919 m. gruodžio 15 d. Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Prano Liatuko įsakymu gydytojui plk. Vladui Nagevičiui „imtis prie Krašto Apsaugos Ministerijos Lietuvos Karo Muziejaus tvėrimo“. 1921 m. sausio 22 d. įsakymu nr. 17 kariuomenei skelbė, kad „kuriamas Karo muziejus turi prakilnių ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę“. Šį garbingą tikslą įgyvendinti ėmėsi gen. ltn. Vladas Nagevičius, per 24 dienas sename 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže įrengęs pirmąją karo muziejaus ekspoziciją.
Muziejus iškilmingai buvo atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną.
1930 m. pašventintas naujo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujas muziejaus pastatas.
1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo.
1990 sausio 29 d. muziejui sugrąžintas tikrasis vardas.

Muziejaus vadovybė 
Direktorius – plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, tel. (8 ~ 37) 42 21 46.
Direktoriaus pavaduotojas – Arvydas Pociūnas, tel. (8 ~ 37) 20 87 51.
Direktoriaus pavaduotojas – dr. Steponas Gečas, tel. (8 ~ 37) 32 09 39.
Vyriausioji fondų saugotoja – Janina Karosevičiūtė, tel. (8 ~ 37) 32 07 09.
Mokslinis sekretorius – Rimas Banaitis, tel. (8 ~ 37) 32 09 39.

Kitos žinios
Muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (nuo 2006 m. sausio 1 d.).

Renginių archyvas
[2010 03 09 – 2010 09 01] Paroda „Lietuvos Respublikos žinybiniai ir visuomeninių organizacijų apdovanojimai 1990–2010 m.“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Išsamiau >
[2010 04 15 – 2010 06 13, 2010 07 15 – 2010 08 31] Paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“. Išsamiau >
[2010 03 11 – 2010 08 31] Pogrindžio spaustuvėje „ab“: paroda „Kovo 11-oji ir pučas“. Išsamiaų >
[2010 07 02 – 2010 07 11] Lietuvos Respublikos Seimo parodų galerijoje:  Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“. Išsamiau >
[2010 06 14] Gedulo ir Vilties dienai atminti skambės F. Šuberto „Mišios G-dur“. Išsamiau >
[2010 05 18] Edukacinis projektas „Pajusk Žalgirio mūšio dvasią“. Išsamiau >
[2010 05 15] Tarptautinė akcija „Muziejų naktis“. Išsamiau > Plakatas >
[2010 05 07] Pogrindžio spaustuvėje „ab“: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Išsamiau >
[2010 04 22] Edukacinių programų pristatymas Kauno miesto švietimo staigų vadovams
[2010 03 16 – 2010 03 31] Pogrindžio spaustuvėje „ab“: paroda „Knygnešystė Lietuvoje sovietmečiu“. Išsamiau >
[2010 02 09 – 2010 03 14] Kauno Milikonių vidurinės mokyklos pradinių klasių moksleivių paroda „Statau pilį“. Išsamiau >
[2010 03 11] 20-asis Laisvės pavasaris Kaune. Išsamiau >
[2009 10 08 – 2010 02 28] Latvijos karo muziejuje: bendra Latvijos karo muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Latvija ir Lietuva kovoje su Bermontu“. Išsamiau >
[2010 02 11] Vytauto Didžiojo karo muziejaus 89-ųjų įkūrimo metinių ir Didžiosios salės ekspozicijos atidarymo renginys. Išsamiau >
[2010 02 02] Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus brg. gen. Povilo Plechavičiaus 120-ųjų gimimo metinių minėjimas. Išsamiau >
[2009 09 01 – 2009 12 31] Paroda „Vietinei rinktinei – 65“. Išsamiau >
[2009 12 22] Kalėdinis koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojams „Šventų Kalėdų belaukiant“. Išsamiau >
[2009 11 28 – 2009 12 05] Lietuvos vardo tūkstantmečio takelio, išausto Lietuvos žmonių kartu su žolinčiais, paroda. Išsamiau >
[2009 11 20] Iškilmingas koncertas Lietuvos kariuomenės 91-ųjų įkūrimo metinių ir Vytauto kapelos atidarymo proga. Išsamiau >
[2009 10 31] Kariliono koncertai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Giedrius Kuprevičius. Lietuvių kompozitorių muzika
[2009 10 23] Kariliono koncertai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Julius Vilnonis. Melodijos iš užjūrio
[2009 10 24] Kariliono koncertai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Julius Vilnonis. Europos muzika 
[2009 10 18] Kariliono koncertai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Giedrius Kuprevičius. Žinomos melodijos[2009 10 17] Kariliono koncertai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Giedrius Kuprevičius. Operų motyvai
[2009 05 07 – 2009 10 15] Kėdainių krašto muziejuje: Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta paroda „Saugojom valdovus ir karininkų garbę“. Išsamiau >
[2009 10 08] Latvijos karo muziejuje: tarptautinė konferencija „Bermontiada: šaltiniai, įvykiai, žmonės“, skirta pergalės prieš bermontininkus 90-mečiui. Išsamiau >
[2009 03 19 – 2009 09 20] Biržų krašto muziejuje „Sėla“: Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta paroda „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose“. Išsamiau >

Nuotraukos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių