 |
Vytauto Didžiojo karo muziejus naktį.
Nuotr. Artūro Užgalio. |
 |
| Muziejaus logotipas |
 |
Mūsų ištikimieji.
Nuotr. Artūro Užgalio. |
 |
| Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžioji salė. 2011 m. Nuotr. Artūro Užgalio. |
 |
vytauto
didžiojo karo muziejus
Kontaktai
Adresas: K. Donelaičio g. 64, LT-44248, Kaunas.
Tel.: (8 ~ 37) 32 07 65, (8 ~ 37) 42 21 46.
Faksas (8 ~ 37) 32 07 65.
Ekskursijos užsakomos tel. (8 ~ 37) 32 09 39.
El. paštas:
vdkaromuziejus[at]kam.lt
Svetainės adresas:
http://kariuomene.kam.lt/lt/karo_muziejus.html
Muziejaus
vadovybė
Direktorius –
Kęstutis Kuršelis, tel. (8 ~ 37) 42 21 46.
Direktoriaus pavaduotojas – Arvydas Pociūnas, tel. (8 ~ 37) 20 87 51.
Direktoriaus pavaduotojas – dr. Steponas Gečas, tel. (8 ~ 37) 32 09 39.
Vyriausioji fondų saugotoja – Janina Karosevičiūtė, tel. (8 ~ 37) 32 07 09.
Muziejaus padaliniai
Karo technikos ir transporto Vilniaus skyrius
Adresas: Olandų g. 21 A, LT-01100 Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 269 76 98, (8 ~ 5) 261 96 06.
Išsamiau >
Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus Pogrindžio spaustuvė „ab“
Adresas: Salių kaimas, Domeikavos seniūnija, LT-54376 Kauno rajonas.
Ekskursijos užsakomos tel. (8 ~ 37) 55 32 49.
Išsamiau >
Informacija lankytojui
Darbo laikas
Nuo balandžio iki rugsėjo antradienį – sekmadienį 11–17 val.
Nuo spalio iki kovo antradienį – šeštadienį 10–17 val.
Bilieto kaina:
suaugusiesiems – 4 Lt;
moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 2 Lt.
Vieno leidimo fotografuoti ir filmuoti ekspozicijose bei parodose kaina – 35
Lt.
Už ekskursijas ir edukacines programas mokama papildomai.
Ekskursijos kaina:
grupei iki 20 asmenų naudojantis ekskursijų vadovų paslaugomis – 30 Lt;
grupei nuo 21 iki 30 asmenų naudojantis ekskursijų vadovų paslaugomis –
40 Lt.
Ekskursijos užsakomos telefonu (8 ~ 37) 32 09 39.
Ekspozicijose ekskursijas gali vesti tik Vytauto Didžiojo karo muziejaus
ekskursijų vadovai.
Edukacinės programos kaina:
5–12 klasių moksleivių grupei – 50 Lt;
ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių moksleivių grupei – 30 Lt;
Mokytojams ar kitiems lydintiems asmenims – nemokamai.
Fotografavimas, filmavimas:
vieno leidimo fotografuoti ir filmuoti ekspozicijose ir parodose kaina
vienam lankytojui – 35 Lt;
vieno leidimo nusifotografuoti ekspozicijoje ar nufotografuoti eksponatą
kaina - 4 Lt.
Nemokamas lankymas:
ikimokyklinio amžiaus vaikams, vaikų namų auklėtiniams, neįgaliems vaikams
iki 18 m. amžiaus, socialiai remtinų
mokinių grupėms, pateikus raštišką mokyklos direktoriaus prašymą, Lietuvos
Respublikos muziejų darbuotojams, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM)
nariams, Lietuvos kariuomenės kariams ir kariūnams, Lietuvos šaulių sąjungos
nariams, Birutiečių draugijos nariams, buvusiems tarpukario
Lietuvos kariuomenės kariams, muziejaus lankytojams parodų atidarymo metu,
Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 70 metų.
Nuolaidos ir lengvatos taikomos lankytojui pateikus jo priklausymą
nurodytoms asmenų grupėms įrodantį pažymėjimą.
Rinkinys
 Muziejaus rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji
ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir
karybos istorijos raidą; „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą daiktai ir
dokumentai, fotonegatyvų ir fotonuotraukų kolekcijos; užsienio valstybių
kariuomenių uniformų kolekcija, dokumentų ir knygų rinkinys.
Muziejus kaupia, saugo, restauruoja, tiria ir propaguoja lietuvių tautos ir
Lietuvos valstybės kovų už laisvę ir nepriklausomybę paminklus, eksponatus,
kurie pasakoja apie Lietuvos istoriją, ginklų bei karinės atributikos
evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes, supažindinančias su
Lietuvos ir kitų valstybių istorija, karybos menu nuo seniausių laikų iki
mūsų dienų.
Ekspozicijos
 „Karyba
priešistorinėje Lietuvoje“
„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karybos istorija XIII–XVII a.“
„Vytauto kapelos ekspozicija“
„Didžiosios salės ekspozicija“
„Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kripta“
„Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.“
„Ginklų istorijos ekspozicija (pasaulinė ginklų raida nuo XVI iki XX a.)“
„Lituanicos“ memorialinė ekspozicija
„Lietuvos kariuomenė 1920–1940“
Išsamiau >
Lankytojų dėmesiui!
Dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcijos darbų nuo 2011 m.
birželio 4 d. neveikia Lietuvos karybos istorijos (1795–1940)
ekspozicijos: „1812 m. karas“, „1831 m., 1863-1864 m. nacionaliniai
sukilimai Lietuvoje“, „Kultūra Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr.“,
„Lietuvių nacionaliniai daliniai svetimų valstybių kariuomenėse nuo
XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios“, „Pirmojo pasaulinio karo
veiksmai Lietuvoje“, Ginklų istorijos ekspozicija.
Atsiprašome už nepatogumus ir maloniai kviečiame aplankyti veikiančias
muziejaus ekspozicijas.
Parodos
Muziejuje rengiamos archeologijos, Lietuvos karybos istorijos, Lietuvos
diplomatijos istorijos, Lietuvos kultūros istorijos ir kt. parodos.
 Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Edukacinės programos;
Kilnojamųjų parodų rengimas;
Paskaitų, seminarų, pamokų organizavimas;
Darželinukų dienų organizavimas;
Knygų pristatymai;
Renginių organizavimas;
Pranešimų skaitymas;
Straipsnių rengimas spaudai;
Konsultacijų teikimas;
Bilietų kasoje galima įsigyti muziejaus leidinių.
Muziejaus skyriai
Archeologijos skyrius
Skyrius tęsia muziejaus įkūrėjo gen. V. Nagiaus-Nagevičiaus pradėtus darbus,
atlieka archeologinius tyrinėjimus, renka, tvarko ir saugo archeologinius
dirbinius, populiarina ir savo ekspozicijoje lankytojus supažindina su
Lietuvos priešistorės karybos raida. Fonduose sukaupta per 45 000
archeologijos eksponatų. Skyriaus ekspozicija apima laikotarpį nuo
seniausiųjų laikų, kai į Lietuvos teritoriją įžengė pirmieji šiaurės elnių
medžiotojai, iki valstybės susidarymo (XI tūkstantmetis prieš Kristų – XIII
amžius).
Tel. (8 ~ 37) 32 12 48.
LDK karybos istorijos skyrius
Skyriaus darbuotojai tyrinėja XIII–XVIII a. LDK karybos problemas. Skyriaus
ekspozicijoje daugiausia dėmesio skiriama karams, mūšiams ir bendram
kariuomenės vystimuisi. Eksponuojami daiktai iliustruoja to meto karinius ir
politinius įvykius, pateikiama duomenų apie kaimyninių valstybių
ginkluotąsias pajėgas ir karybos būdus.
Pirmoji ekspozicijos dalis skirta LDK karybai nuo XIII a. iki 1648 m.
Ikikrikščioniškajam laikotarpiui skirti Kryžiuočių ordino ir LDK kariuomenių
stendai, iliustruoti archeologine medžiaga, Kauno pilies apsiausties maketu,
paveikslais, mūšių schemomis, karių manekenais ir ginklais. Salės centre –
XVI–XVII a. LDK valdovų ir didikų patrankų ir bombardų kopijos.
Antroji ekspozicijos dalis pasakoja apie LDK kariuomenės istoriją 1648–1795
m. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos teritorijoje XVIII a. vykusiems
karams. Eksponuojamos uniformų reprodukcijos, ginklų, artilerijos
pavyzdžiai, medžiaga, skirta 1788–1792 m. reformoms ir T. Kosciuškos 1794 m.
sukilimui.
Tel. (8 ~ 37) 22 28 47.
Karybos istorijos skyrius
Kaupia muziejines vertybes karybos istorijos tematika (1795–1940), atlieka
mokslinius tyrimus, teikia visuomenei informaciją, rengia stacionarias
ekspozicijas, parodas apie lietuvių nacionalinius dalinius ir lietuvius kitų
valstybių kariuomenėse. Ekspozicijose pateikiama išsami svarbiausių mūšių ir
kovų istorija (1812 m. karas, 1831 ir 1863 m. sukilimai, Pirmasis pasaulinis
karas). Gausu šio laikotarpio ginkluotės, amunicijos, uniformų pavyzdžių,
litografijų, reprodukcijų. Ypač daug dėmesio skiriama Lietuvos kariuomenės
kūrimuisi, Nepriklausomybėms kovoms (1918–1920, 1923 m. Klaipėdos sukilimui), tarpukario Lietuvos
kariuomenės istorijai. Išskirtinis dėmesys skiriamas Stepono Dariaus ir
Stasio Girėno transatlantiniam skrydžiui.
Tel. (8 ~ 37) 42 21 49.
Naujausiųjų laikų karybos
istorijos skyrius
Tyrinėja laikotarpį nuo 1940 iki 1990 m., renka medžiagą ir eksponatus apie
atsikūrusios Lietuvos Respublikos kariuomenę ir jos dalyvavimą taikdarių
misijose, tarpukario karininkus ir karius po okupacijų, lietuvius karius,
tarnavusius svetimose kariuomenėse, dalyvavusius XX a. karuose (Antrajame
pasauliniame, Korėjos, Vietnamo, Afganistano, Čečėnijos ir kt.), rengia
nuolatines ekspozicijas ir parodas, organizuoja renginius apie įžymius
Lietuvos karininkus, jų šeimas ir likimus po 1940 m. sovietinės okupacijos,
fiksuoja Lietuvos Respublikos karių savanorių ir Vyčio Kryžiaus ordino
kavalierių palaidojimo vietas. Skyrius bendradarbiauja su Kultūros vertybių
apsaugos departamentu ir paminklosaugos institucijomis.
Tel. (8 ~ 37) 20 96 20.
Naujausiųjų laikų karybos
istorijos skyriaus padalinys Pogrindžio spaustuvė „ab“
Adresas: Salių kaimas, LT-54376, Domeikavos seniūnija, Kauno rajonas.
Tel. (8 ~ 37) 55 32 49,
mob. tel. (8 601) 86 521.
1979 m. spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame
požemyje, įrengė slaptą spaustuvę. Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir
religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos
laisvės.
Sutarę bendradarbiauti, V. Andziulis ir Juozas Bacevičius nelegalią
spaustuvę pavadino „ab“ (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla
nesusekta veikė dešimt metų (1980–1990). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista
knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo
leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį
genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio
kūryba ir kt. Sovietinės okupacijos metais čia buvo slaptai išspausdinti ir
išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio bei religinio turinio
leidiniai, kurių bendras tiražas 138 000 egzempliorių.
Nuo 1997 m. Pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo Karo muziejaus
(VDKM) Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys. Pogrindžio
spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą,
antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos
leidinių, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukas.
2008 m. VDKM padalinys Pogrindžio spaustuvė „ab“ įtraukta į tarptautinį
istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Vėliau,
spaustuvė „ab“ dalyvavo projekte, kurį inicijavo Baltijos šalių
bendradarbiavimo ir ryšių sekretorius Johanesas Bachas Rasmusenas
(Johannes Bach Rasmussen), kurio metu kartu su režisieriumi Algiu
Kuzmicku (Genocido aukų muziejus) buvo sukurtas trumpametražis
dokumentinis filmas apie pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėją Vytautą
Andziulį. (Nuoroda į filmą:
http://vimeo.com/23605057)
Edukacijos ir informacijos skyrius
Vykdo kultūrinę ir šviečiamąją veiklą: veda apžvalgines ir temines
ekskursijas, edukacines programas, organizuoja parodų ir knygų pristatymus,
valstybės švenčių ir istorinių datų minėjimus, paskaitas, seminarus,
istorijos pamokas moksleiviams, darželinukų dienas, pranešimų skaitymus,
rengia straipsnius spaudai, informuoja visuomenę apie muziejuje veikiančias
ekspozicijas ir parodas.
Tel. (8 ~ 37) 32 09 39.
Fondų apsaugos ir apskaitos
skyrius
Saugo, inventorina ir sistemina visus muziejaus rinkinius (išskyrus
archeologijos), rengia parodas. Tai ginklų, nuotraukų, negatyvų, Balio
Buračo, daiktų, meno, numizmatikos, spaudos, pagalbinės medžiagos rinkiniai.
Iš viso muziejuje saugoma 229 623 eksponatai. Skyriui priklauso ir Ginklų
istorijos salė, lankytojus supažindinanti su pistoletų istorijos raida nuo
XVIII a. iki XX a. pirmosios pusės.
Tel.: (8 ~ 37) 32 07 09, (8 ~ 37) 42 66 64.
Istorijos fragmentai
Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis
pradėtas kurti 1919 m. gruodžio 15 d. Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn.
Prano Liatuko įsakymu gydytojui plk. Vladui Nagevičiui „imtis prie Krašto
Apsaugos Ministerijos Lietuvos Karo Muziejaus tvėrimo“. 1921 m. sausio 22 d.
įsakymu nr. 17 kariuomenei skelbė, kad „kuriamas Karo muziejus turi
prakilnių ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą
to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su
ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę“. Šį garbingą
tikslą įgyvendinti ėmėsi gen. ltn. Vladas Nagevičius, per 24 dienas sename
111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže įrengęs pirmąją karo muziejaus
ekspoziciją.
Muziejus iškilmingai buvo atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją, Lietuvos
Nepriklausomybės dieną.
1930 m. pašventintas naujo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais
metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujas muziejaus pastatas.
1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo.
1990 sausio 29 d. muziejui sugrąžintas tikrasis vardas.
Kitos
žinios
Muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (nuo
2006 m. sausio 1 d.).
Nuotraukos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių
|
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;){kind=link}