Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžioji salė

Oficialiai įsteigtas 1921 m. sausio 22 d., o iškilmingai pašventintas ir atidarytas tų pačių metų vasario 16 d., kasmet kartu su Lietuvos valstybės atkūrimo diena Vytauto Didžiojo karo muziejus mini ir savo gimtadienį. 2010 m. vasario 11 d. įvyko Vytauto Didžiojo karo muziejaus 89-ųjų įkūrimo metinių paminėjimo ir Didžiosios salės ekspozicijos atidarymo renginys. Daugiau nei metų prireikė salei rekonstruoti ir ekspozicijoms įrengti. Į mūsų senojo muziejaus Didžiąją salę sugrįžo ne tik senieji eksponatai, bet ir senosios spalvos. Tokios, kokios buvo pastatą suprojektavusio architekto Vladimiro Dubeneckio laikais. Erdvi, šviesi, tvarkinga ir ištaiginga Didžioji salė tapo reprezentacine sale, atvira visiems kauniečiams ir miesto svečiams.

Retai eksponuoti ginklai.	Liaudies kariuomenė ir 29-asis šaulių teritorinis korpusas. 1940–1941 m.	Karo muziejaus karo invalidų tarnybos uniforma. Trimitas ir pikė su vėliavėle. 1923–1927 m.	Įdomiausi muziejaus eksponatai.	Archeologiniai radiniai.

Didžiojoje salėje – eksponatai iš įvairiausių epochų. Lankytojai gali susipažinti ir su muziejaus istorija, ir su  fondų saugyklose ilgai saugotomis muziejinėmis vertybėmis: 1901 m. Jano Stykos nutapytu paveikslu „Vytauto priesaika“, visų Lietuvos valdovų portretais, 1676 m. vokiečių kalba išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“, unikaliais ir retais archeologiniais radiniais, gausia alebardų ir espantonų kolekcija. Eksponuojami 1940 m. laikotarpio daiktai ir nuotraukos, kai, okupantams užgrobus Lietuvą, prasidėjo tragiškas karininkų ir jų šeimų naikinimas. Lankytojai išvys okupantų ir Lietuvos partizanų ginklus, jau atkurtoje Lietuvoje sukonstruotus pistoletus-kulkosvaidžius „Vladas“ ir „Vytis-2“  bei daugybę  kitų. Daug pastangų, energijos, laiko ir meilės, įrengiant Didžiosios salės ekspoziciją, įdėjo ekspozicijos kuratorius A. Pociūnas, skyrių vedėjai J. Karosevičiūtė, K. Rickevičiūtė, E. Brusokas, D. Naujalienė, A. Markūnas ir jų vadovaujamų skyrių darbuotojai, ekspozicijos projekto bendraautoriai J. Vroblevičius ir J. Venckūnas.

Renginio metu įvyko Lenkijos ir Lietuvos valdovo Augusto II atkurtos vėliavos prikalimo ir pakabinimo ceremonialas. Istorinė vėliava nuo 1702 m. saugoma Švedijoje, kur pateko kaip karo grobis Šiaurės karo metu (1700–1721).  Dešinėje vėliavos pusėje pavaizduotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas – baltas Vytis raudoname skyde su karūna viršuje. Kairėje vėliavos pusėje, raudoname skyde su karūna viršuje, pavaizduotas Lenkijos Karalystės herbas – baltas erelis su Saksų herbu ant krūtinės. Dešinėje herbo pusėje – du sukryžiuoti kardai. Vėliavos matmenys 267 x 340 cm.

Artūro Užgalio nuotraukos

Apie Vytauto Didžiojo karo muziejų išsamiau >