tarptautinės muziejų tarybos statutas

Priimtas 1989 m. rugsėjo 5 d. 16-oje ICOM generalinėje asamblėjoje Hagoje (Olandija) ir pataisytas 1995 m. liepos 7 d. 18-oje ICOM generalinėje asamblėjoje Stavangeryje (Norvegija)

1 straipsnis. Pavadinimas ir teisinis statusas
1. Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) yra tarptautinė nevyriausybinė muziejų ir muziejininkų organizacija, įsteigta muziejininkystei ir kitiems su muziejų valdymu ir veikla susijusiems interesams plėtoti.
2. ICOM sudaro nariai, kurie Sekretoriato koordinuojami bendrai dirba nacionaliniuose ir tarptautiniuose komitetuose, dukterinėse ir regioninėse organizacijose.
Oficialiąją ICOM ir jo Sekretoriato būstinės vietą nustato Generalinė asamblėja ir patvirtina UNESCO. ICOM imasi visų būtinų priemonių įgyti privilegijoms ir lengvatoms, numatytoms tos šalies, kurioje yra ICOM oficialioji būstinė ir Sekretoriatas, įstatymais.

2 straipsnis. Apibrėžimai
1. Muziejus yra nesiekianti pelno, vieša, nuolat tarnaujanti visuomenei bei jos tobulėjimui institucija, įsigyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti mokslo, studijų ir laisvalaikio tikslais žmonijos ir ją supančios aplinkos materialinius liudijimus.
a) šis muziejaus apibrėžimas taikomas be apribojimų, susijusių su valdžios pobūdžiu, teritorija, institucijos funkcine struktūra ar rinkinių pakraipa,
b) be institucijų, vadinamų muziejais, šis apibrėžimas taikomas ir toms, kurios prilyginamos muziejams:
(I) muziejinio pobūdžio gamtos, archeologijos ir etnografijos paminklai, vietovės, įsigyjantys, konservuojantys ir propaguojantys žmonijos ir ją supančios aplinkos materialinius liudijimus;
(II) institucijos, kaupiančios ir eksponuojančios gyvuosius augmenijos ir gyvūnijos pavyzdžius, kaip botanikos ir zoologijos sodai, akvariumai ir vivariumai;
(III) mokslo centrai ir planetariumai;
(IV) konservavimo institutai ir parodų galerijos, nuolat išlaikomos bibliotekų ir archyvų centrų;
(V) gamtos rezervatai;
(VI) tarptautinės, nacionalinės, regioninės organizacijos, ministerijos, departamentai ar visuomeninės organizacijos, atsakingos už muziejus, kaip apibrėžiama šiame skyriuje;
(VII) nepelno institutai ar organizacijos, vykdančios tyrinėjimą, švietimą, mokymą, dokumentavimą ir kitokią su muziejais bei muziejininkyste susijusią veiklą;
(VIII) kitos institucijos, užsiimančios moksline, edukacine ar pedagogine veikla, jei Vykdomoji taryba, gavusi Konsultacinio komiteto sutikimą, nusprendžia, kad jos turi kai kuriuos ar visus muziejaus, muziejaus rėmėjo ar muziejininko bruožus.
2. Muziejininkas - tai muziejų ar jiems prilygstančių institucijų (pagal 1 straipsnio 2 skirsnį) darbuotojas, turintis specialų išsilavinimą ar atitinkamą praktinį patyrimą tam tikroje su muziejaus darbu ir veikla susijusioje srityje, arba nepriklausomas asmuo, pripažįstantis ICOM Profesinės etikos kodeksą ir aukščiau nurodytu būdu tarnaujantis muziejams kaip specialistas ar konsultantas, bet neprekiaujantis jokiais komerciniais produktais ar muziejams bei jiems aptarnauti reikalinga įranga.
3. ICOM narys yra asmuo ar organizacija, kasmet iki balandžio 1 d. sumokantis nario mokestį (bei galimus įsiskolinimus).
4. Valstybė yra savarankiška šalis, Jungtinių Tautų, jų specialiųjų agentūrų, Tarptautinės atominės energetikos agentūros ar Tarptautinio Teismo narė.

3 straipsnis. ICOM tikslai ir teisės
1. ICOM tikslai yra šie:
a) skatinti ir remti įvairių sričių muziejų steigimą, vystymą ir profesinę veiklą,
b) skleisti supratimą apie muziejų funkcijas ir jų vaidmenį tarnaujant visuomenei ir ją tobulinant,
c) organizuoti įvairių šalių muziejų ir muziejininkų bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą,
d) atstovauti, remti ir plėtoti visų sričių muziejininkų interesus,
e) gilintis į muziejininkystę ir kitus su muziejų veikla susijusius dalykus bei juos skleisti.
2. Savo tikslų ICOM siekia teisėtais, prieinamais ir deramais būdais, leidžiančiais jam vykdyti savo funkcijas.

4 straipsnis. Kalbos
1. Oficialiosios ICOM kalbos, anglų ir prancūzų, yra lygiavertės, ir ICOM nariai gali jas vartoti bet kuriame tarptautiniame susitikime.
2. Generalinė asamblėja gali patvirtinti daugiau oficialiųjų kalbų, jei su tuo susijusioms išlaidoms padengti užteks iš narystės gautų lėšų.

5 straipsnis. Santykiai su kitomis organizacijomis
1. ICOM stengiasi užmegzti ir palaikyti glaudžius abipusio bendradarbiavimo santykius su UNESCO. Prireikus ji kartais bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis (tarp jų Jungtinių Tautų Ekonomine ir Socialine Taryba, ICOMOS, ICCROM).
2. Tarptautinių organizacijų, su kuriomis ICOM palaiko ryšius, atstovai kviečiami dalyvauti Generalinėje asamblėjoje.
3. Jei prezidentas nurodo palaikyti ryšius su kuria nors organizacija, tai generalinis sekretorius privalo:
a) tartis dėl bendradarbiavimo,
b) pateikti Vykdomajai tarybai ir Konsultaciniam komitetui svarstyti bendradarbiavimo sąlygas.

6 straipsnis. Narių kategorijos
1. Skiriamos šios ICOM narių kategorijos:
a) individualieji nariai,
b) instituciniai nariai,
c) nariai rėmėjai,
d) garbės nariai.
Šių kategorijų narystė suteikiama pagal 7 straipsnį (individualieji, instituciniai nariai ir nariai rėmėjai) ir 8 straipsnį (garbės nariai).
2. Individualiaisiais nariais gali būti:
a) muziejininkai, dirbantys visą ar ne visą darbo dieną, kaip apibrėžta Statuto 2 straipsnio 2 skirsnyje,
b) išėję į pensiją muziejininkai,
c) kiti asmenys (ne daugiau kaip 10 proc. nacionalinio komiteto narių skaičiaus), kurių patyrimas ar profesinė veikla yra reikšmingi ICOM ar jo programoms, nacionaliniams ar tarptautiniams komitetams.
3. Instituciniais nariais gali būti muziejai ar kitos įstaigos, atitinkančios muziejaus apibrėžimą pagal Statuto 2 straipsnio 1 skirsnį, arba muziejus valdančios ar jiems pavaldžios organizacijos.
4. Nariais rėmėjais gali būti asmenys ar organizacijos, remiantys ICOM ir jo tikslus, susijusius su muziejų interesais ir tarptautiniu bendradarbiavimu.
Garbės nariais gali būti asmenys, turintys ypatingų nuopelnų tarptautinei muziejų veiklai ar ICOM.

7 straipsnis. Narių priėmimas
l. Visi asmenys ar įstaigos, norintys tapti ICOM nariais, išskyrus garbės narius, rašo tam tikrai narių kategorijai nustatytos formos prašymą.
2. Prašymus priimti individualiaisiais, instituciniais nariais ar nariais rėmėjais reikia siųsti generaliniam sekretoriui ar tos šalies, kur gyvena pretendentas, nacionaliniam komitetui (jei toks yra). Generalinis sekretorius gautus prašymus perduoda atitinkamam nacionaliniam komitetui (jei toks yra). Prie prašymo tapti individualiuoju nariu pridedamas jo pagrindimas pagal 6 straipsnio 2c skirsnį.
3. Nacionalinis komitetas, apsvarstęs prašymus, priima sprendimą juos patenkinti ar atmesti remdamasis vien tik 6 skyriaus 2, 3 ir 4 skirsniuose išdėstytais kriterijais be jokių apribojimų, išskyrus paminėtus šio straipsnio 5 skirsnyje.
4. Jei šalyje, kur nuolat gyvena pretendentas, nėra nacionalinio komiteto, prašymas perduodamas svarstyti Vykdomajai tarybai.
5. ICOM nariu jokiu būdu negali būti asmuo ar įstaiga (taip pat ir jos darbuotojai), kurie tos šalies įstatymų ar tarptautinių konvencijų leistinu būdu prekiauja (perka ir parduoda siekdami pelno) kultūros vertybėmis, tarp jų meno kūriniais ir gamtos bei mokslo objektais. Tokie pat apribojimai taikomi asmenims ar įstaigoms, užsiimantiems veikla, galinčia sukelti interesų susikirtimų.
6. Jei prašymas patenkinamas, sumokėjęs nacionalinio komiteto (tam tikrais atvejais Vykdomosios tarybos) nustatytą kasmetinį nario mokestį, naujai priimtas narys įgyja visas nario teises.
7. Priėmęs naują narį, nacionalinis komitetas jo pavardę, prašymą ir nario mokestį už einamuosius metus nedelsdamas persiunčia ICOM sekretoriatui.
8. ICOM sekretoriatas, gavęs naujo nario priėmimo dokumentus ir nario mokestį už einamuosius finansinius metus, nedelsdamas išduoda narystę patvirtinantį dokumentą ir užtikrina kitas nariams numatytas teises.
9. Jei nacionalinis komitetas atmeta prašymą priimti į ICOM, pretendentas gali reikalauti, kad sprendimą dar kartą apsvarstytų Vykdomoji taryba. Toks reikalavimas raštu pateikiamas generaliniam sekretoriui, kuris, surinkęs visapusišką informaciją, jį perduoda Vykdomajai tarybai.
Kiekvienu tokiu atveju Vykdomosios tarybos sprendimas yra galutinis ir neginčytinas.

8 straipsnis. Garbės nariai
1. Kandidatus į garbės narius teikia nacionalinio komiteto pirmininkas, tarptautinio komiteto pirmininkas ar Vykdomosios tarybos narys ir, Vykdomajai tarybai vieningai pritarus, tvirtina Generalinė asamblėja. Kiekvienas teikimas pagrindžiamas dokumentu, apibūdinančiu siūlomo asmens išskirtinius nuopelnus.
2. Garbės nariu tampama iki gyvos galvos, ir tokie nariai atleidžiami nuo nario mokesčio mokėjimo. Garbės narių vienu metu negali būti daugiau kaip dvidešimt.

9 straipsnis. Narystės nutraukimas
1. Individualioji arba institucinė narystė nutrūksta esant bent vienai šių aplinkybių:
a) narys raštu atsistatydina,
b) kasmetinį nario mokestį privalantis mokėti narys nustatytu laiku jo nesumoka,
c) asmuo nustoja būti ICOM nariu, pasikeitus jo profesiniam statusui,
d) narystę gali nutraukti Vykdomoji taryba, rekomendavus nacionaliniam komitetui, arba kai kuriais atvejais savo iniciatyva dėl rimtų priežasčių, susijusių su profesine etika ar veiksmais, iš esmės nesuderinamais su ICOM.

10 straipsnis. Kasmetinis nario mokestis
1. Visi individualieji ar instituciniai nariai ir nariai rėmėjai moka nario mokestį, kurį kasmet nustato Vykdomoji taryba pagal 22 straipsnio 1g skirsnį.
2. Kasmetinis nario mokestis mokamas už vienerius kalendorinius metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki tų metų balandžio 1 d. nacionaliniam komitetui ar, jei jo nėra, Sekretoriatui.

11 straipsnis. Narių teisės
1. Individualieji, instituciniai nariai ir nariai rėmėjai turi teisę:
a) dalyvauti ICOM generalinėje konferencijoje,
b) dalyvauti ICOM generalinėje asamblėjoje,
c) dalyvauti savo šalies nacionalinio komiteto veikloje,
d) pasirinktinai dalyvauti vieno ar kelių tarptautinių komitetų veikloje,
e) nemokamai gauti informacinius biuletenius ar kitus nariams skirtus leidinius,
f) naudotis UNESCO-ICOM muziejų informacinio centro paslaugomis,
g) gauti ICOM nario kortelę ir sumokėto nario mokesčio už einamuosius finansinius metus lipduką (instituciniai nariai - tris korteles ir tris lipdukus).
2. Individualusis narys gali būti renkamas:
a) Konsultacinio komiteto pirmininku,
b) ICOM prezidentu arba Vykdomosios tarybos nariu,
c) nacionalinio ar tarptautinio komiteto, kuriame narys turi balso teisę, pirmininku ar valdybos nariu pagal 12 straipsnio 1 ir 2 skirsnius,
d) regioninės organizacijos, kuriai priklauso jo šalies nacionalinis komitetas, pirmininku ar valdybos nariu.
3. Instituciniai nariai turi teisę paskirti muziejininkus atstovauti jiems nacionaliniame ar tarptautiniuose komitetuose, kuriems jie priklauso, Generalinėje konferencijoje ir Generalinėje asamblėjoje. Paskirtieji asmenys neprivalo būti ICOM individualieji nariai. Įstaigų vadovai savo parašu patvirtintus deleguotųjų asmenų sąrašus pateikia (pagal aplinkybes) pirmininkams ar generaliniam sekretoriui. Institucinių narių deleguotieji atstovai turi teisę būti renkami:
a) ICOM prezidentu ar Vykdomosios tarybos nariu,
b) nacionalinio ar tarptautinio komiteto, kuriame minėta įstaiga pagal 12 straipsnio 1 ir 2 skirsnius turi balso teisę, pirmininku ar valdybos nariu,
c) regioninės organizacijos, kuriai priklauso tos šalies nacionalinis komitetas, pirmininku ar valdybos nariu.
4. Nariai rėmėjai negali ICOM užimti jokių oficialių pareigų.
Garbės nariai turi visas šio straipsnio 1 skirsnyje išvardytas teises ir privilegijas, tikjie gauna ICOM nario kortelę ir lipduką nemokėdami nario mokesčio. Garbės nariai negali užimti ICOM jokių oficialių pareigų.

12 straipsnis. Balsavimo teisė
1. Kiekvienas individualusis ar institucinis nacionalinio komiteto narys turi šiame komitete vieną balsą. Institucinio nario balso teisę realizuoja šio nario deleguotasis atstovas. Deleguotojo asmens balsavimo metu išreikšta nuomonė niekaip nesusaisto to asmens atstovaujamos įstaigos ar administracijos.
2. Individualusis ar institucinis narys gali balsuoti tik viename kuriame tarptautiniame komitete ir turėti tik vieną balsą. Įstodamas į tarptautinį komitetą, narys privalo nurodyti, ar pageidauja turėti jame balso teisę. Visi pageidavimai turėti balso teisę tarptautiniuose komitetuose pateikiami generaliniam sekretoriui, kuris turi patvirtinti, jog narys neturi tos teisės jokiame kitame tarptautiniame komitete. Institucinio nario balso teisę realizuoja to nario deleguotasis atstovas. Balso teisę turintis individualusis ar institucinis tarptautinio komiteto narys negalėdamas dalyvauti komiteto posėdyje turi įgalioti kitą balso teisę turintį šio komiteto narį balsuoti tame posėdyje.
3. Individualieji ir instituciniai nariai ICOM generalinėje konferencijoje turi po vieną balsą. Institucinio nario balso teisę realizuoja tik to nario deleguotasis atstovas. Nė vienas konferencijoje užsiregistravęs dalyvis negali turėti daugiau nei vieną balsą.
4. Individualiųjų ir institucinių narių balso teisė Generalinėje asamblėjoje aptarta 19 straipsnio 6 skirsnyje, o Vykdomosios tarybos rinkimuose - 27 straipsnyje.
Nariai rėmėjai ir garbės nariai, skirtingai nuo užsiregistravusių individualiųjų ir institucinių narių, balsuoti Generalinėje konferencijoje neturi teisės.

13 straipsnis. ICOM struktūra
1. ICOM sudaro:
a) nacionaliniai komitetai,
b) regioninės organizacijos,
c) nacionaliniai korespondentai,
d) tarptautiniai komitetai,
e) dukterinės organizacijos,
f) Generalinė asamblėja,
g) Generalinė konferencija,
h) Konsultacinis komitetas,
i) Vykdomoji taryba,
j) Sekretoriatas,
k) UNESCO-ICOM muziejų informacinis centras,
l) ICOM fondas.

14 straipsnis. Nacionaliniai komitetai
1. Nacionalinis komitetas yra pagrindinis ICOM struktūros elementas, per kurį vyksta ICOM ir jo narių bendravimas. Nacionalinis komitetas atstovauja ICOM interesams valstybėje, narių interesams pačiame ICOM, įskaitant profesinius dalykus, esančius nacionalinio komiteto kompetencijoje, ir bendradarbiauja vykdant ICOM programas.
2. Nacionalinis komitetas yra pagrindinis laidas, jungiantis ICOM narius su jo vadovybe ir atliekantis tam tikras funkcijas:
a) propaguoja ICOM narystę tarp savo šalies muziejininkų ir muziejų,
b) teikia Konsultaciniam komitetui, Vykdomajai tarybai ir generaliniam sekretoriui pasiūlymus, susijusius su ICOM ir jo programomis,
c) priima sprendimus dėl ICOM individualiųjų, institucinių narių bei narių rėmėjų priėmimo ir perduoda juos Sekretoriatui,
d) deleguoja balso teisę turinčius narius į Vykdomosios tarybos rinkimus ir Generalinę asamblėją,
e) pateikia Vykdomajai tarybai ir Konsultaciniam komitetui kasmetinę savo veiklos ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus,
f) surenka kasmetinį ICOM nario mokestį ir nusiunčia jį Sekretoriatui.
3. Nacionalinį komitetą sudaro visi ICOM nariai, gyvenantys toje valstybėje, kurioje Vykdomoji taryba įsteigė komitetą. Jis priima savo nuostatus, kurie neturi prieštarauti tipiniams Nacionalinių komitetų nuostatams, pateiktiems Statute.
4. Jei šalyje nėra nacionalinio komiteto, ten gyvenantis narys, gavęs kitos šalies nacionalinio komiteto sutikimą ir Vykdomosios tarybos leidimą, gali prisijungti prie to nacionalinio komiteto ir dalyvauti jo veikloje taip, lyg jis būtų tos kitos šalies gyventojas. Ryšys savaime nutrūksta, kai šalyje gyvenančių ICOM narių skaičius pasiekia penkis.
5. Vykdomoji taryba gali bet kurioje šalyje įsteigti nacionalinį komitetą, jei generalinis sekretorius gauna raštišką prašymą, pasirašytą bent penkių toje šalyje gyvenančių ICOM individualiųjų ar institucinių narių.
6. Gavęs prašymą generalinis sekretorius apie tai praneša visiems toje šalyje gyvenantiems ICOM nariams ir paprašo per trisdešimt dienų pateikti savo pastabas. Gautas pastabas kartu su prašymu generalinis sekretorius nedelsdamas perduoda Vykdomajai tarybai.
7. Vykdomajai tarybai priėmus sprendimą įsteigti nacionalinį komitetą, generalinis sekretorius apie tai informuoja visus toje šalyje gyvenančius ICOM narius ir vienam jų paveda sušaukti ir vadovauti pirmajam komiteto posėdžiui, kuriame išrenkamas pirmininkas bei valdyba ir priimami nuostatai.
8. Pirmajame posėdyje išrinktas pirmininkas nedelsdamas perduoda generaliniam sekretoriui posėdžio protokolą, priimtus nuostatus ir valdybos narių sąrašą su jų adresais.
9. Kai šalyje nėra nacionalinio komiteto, kuri nors nacionalinė asociacija, jungianti tos šalies muziejus ir muziejininkus, pateikusi generaliniam sekretoriui raštišką prašymą, gali gauti Vykdomosios tarybos įgaliojimą vykdyti nacionalinio komiteto funkcijas. Toks įgaliojimas suteikiamas tik tuomet, kai minėta asociacija įrodo, jog dauguma jos narių yra taip pat ir ICOM nariai ir kad asociacijos nuostatai neprieštarauja Statutui ir tipiniams Statute pateiktiems Nacionalinių komitetų nuostatams.
10. Kiekvienas nacionalinis komitetas renka savo pirmininką ir ne mažiau kaip keturių asmenų (įskaitant pirmininką) valdybą. Nė vienas asmuo negali būti eiliniu valdybos nariu ilgiau nei šešerius metus iš eilės, nebent po to būtų išrinktas pirmininku ar pavaduotoju. Nė vienas asmuo negali būti pirmininku ar pavaduotoju ilgiau nei šešerius metus iš eilės.
11. Nacionalinio komiteto pirmininkas pateikia generaliniam sekretoriui metinę komiteto veiklos ataskaitą, o pastarasis ją perduoda Konsultaciniam komitetui ir Vykdomajai tarybai kasmetiniame jų posėdyje. Metinę ataskaitą generaliniam sekretoriui reikia pateikti ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki kasmetinio posėdžio.
12. Nacionalinis komitetas bent kartą per metus renkasi į visuotinį susirinkimą, kuriame valdyba pateikia nariams savo veiklos ir finansinę ataskaitas; šiame susirinkime priimami komiteto programos pakeitimai.
13. Valdyba deleguoja asmenis komiteto vardu balsuoti Vykdomosios tarybos rinkimuose ir Generalinėje asamblėjoje.
14. Nacionalinis komitetas užmezga ryšius su šalies UNESCO nacionaline komisija (jei tokia yra).
15. Nacionalinis komitetas stengiasi užmegzti ryšius su šalies muziejininkų asociacija ar asociacijomis.
16. Vykdomoji taryba gali apriboti Statute numatytas nacionalinio komiteto teises, jei nusprendžia, kad komitetas dirba neefektyviai.
17. Vykdomoji taryba gali sustabdyti nacionalinio komiteto veiklą, jei:
a) to raštu pareikalauja trys ketvirtadaliai komiteto narių,
b) Taryba gauna įtikinamų įrodymų (po konsultacijų su komitetu), kad minėtasis komitetas savo veikla šiurkščiai nusižengia ICOM statutui ar Profesinės etikos kodeksui ir ne kartą įspėtas apie tai, kad jo veikla gali būti sustabdyta, nesiima jokių priemonių padėiai taisyti.
18. sitikinusi, jog priežastys, dėl kurių nacionalinio komiteto veikla buvo sustabdyta, pašalintos ir komitetas vėl gali efektyviai dirbti, Vykdomoji taryba gali atnaujinti sustabdytą veiklą.

15 straipsnis. Regioninės organizacijos
1. Vykdomoji taryba, gavusi trijų ar daugiau kurio nors geografinio regiono nacionalinių komitet prašymą ir Konsultacinio komiteto pritarimą, gali įsteigti ICOM regioninę organizaciją. Kiekvienos tokios organizacijos pavadinimas sudarytas iš ICOM ir regiono pavadinimo, pvz., ICOM - Azija ir Ramusis vandenynas.
2. Nacionalinis komitetas gali įstoti į tos geografinės vietovės, kurioje yra jo šalis, regioninę organizaciją. Vykdomoji taryba po konsultacijų su jau esančiais ir naujai stojančiais tos organizacijos nariais ir su Konsultaciniu komitetu priima sprendimą dėl nacionalinio komiteto priėmimo į regioninę organizaciją.
3. ICOM regioninės organizacijos tikslas yra padėti to regiono nacionaliniams komitetams, muziejams ir muziejininkams bendradarbiauti ir keistis informacija. Ji gali savo lėšomis rengti konferencijas, leisti informacinius biuletenius ar kitus leidinius bei kitomis priemonėmis siekti savo tikslų.
ICOM regioninei organizacijai vadovauja visuotinio narių susirinkimo išrinkta valdyba. Kiekvienas nacionalinis komitetas susirinkime turi vieną balsą. Valdybą sudaro pirmininkas ir bent trys nariai. Bet kuris tame regione gyvenantis Vykdomosios tarybos narys, ICOM prezidentas ir Konsultacinio komiteto pirmininkas savaime yra valdybos narys. Naujai įsteigtos regioninės organizacijos valdybos rinkimams vadovauja ICOM prezidentas ar jo paskirtas asmuo. Nė vienas asmuo negali būti eiliniu valdybos nariu ilgiau nei šešerius metus iš eilės, nebent tuoj po to būtų išrinktas pirmininku. Nė vienas asmuo negali užimti pirmininko posto ilgiau nei šešerius metus iš eilės.
ICOM regioninė organizacija savo veiklai reglamentuoti priima nuostatus, kurie neturi prieštarauti Vykdomosios tarybos patvirtintiems tipiniams nuostatams, išdėstytiems 28 straipsnyje.
Gavęs Vykdomosios tarybos sutikimą, generalinis sekretorius prireikus regioninės organizacijos administratoriumi gali paskirti ICOM sekretoriato narį ar tame regione gyvenantį kitą asmenį. Administratorius yra atskaitingas regioninės organizacijos valdybai, kuri finansuoja visas išlaidas.
7. Konsultaciniam komitetui pasiūlius, Vykdomoji taryba gali nutraukti ar sustabdyti regioninės organizacijos veiklą dėl šių priežasčių:
a) to regiono nacionaliniai komitetai yra nepakankamai veiklūs,
b) nevykdoma jokia veikla arba ji yra neefektyvi,
c) dėl veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių ICOM statutą ar Profesinės etikos kodeksą.
8. Įsitikinusi, kad priežastys, dėl kurių regioninės organizacijos veikla buvo nutraukta ar sustabdyta, pašalintos, Vykdomoji taryba gali vėl atnaujinti tą veiklą.

16 straipsnis. Nacionaliniai korespondentai
Kai ICOM narių yra valstybėje, neturinčioje nacionalinio komiteto, Vykdomoji taryba gali paskirti toje šalyje gyvenantį ICOM narį būti tos valstybės nacionaliniu korespondentu ir suteikti jam įgaliojimus atstovauti tos šalies ICOM nariams Generalinėje asamblėjoje, dalyvauti stebėtoju Konsultacinio komiteto bei to regiono regioninės organizacijos susirinkimuose. Nacionaliniai korespondentai negali balsuoti Generalinėje asamblėjoje ir Vykdomosios tarybos rinkimuose.

17 straipsnis. Tarptautiniai komitetai
Visas ICOM darbas ir programų vykdymas vyksta per tarptautinius komitetus, kurie formuojami išimtinai profesiniu pagrindu.
Tarptautiniai komitetai sudaro sąlygas bendrauti vienodos profesinės pakraipos ICOM nariams ir atstovauja jų interesams ICOM. Jų funkcijos:
a) įgyvendinti ICOM programas ir plėtoti specifinio pobūdžio veiklą,
b) deleguoti balsavimo teisę turinčius narius į Vykdomosios tarybos rinkimus ir Generalinę asamblėją,
c) pateikti Vykdomajai tarybai ir Konsultaciniam komitetui metinę veiklos ataskaitą už praėjusius metus,
d) teikti Konsultaciniam komitetui, Vykdomajai tarybai ir generaliniam sekretoriui pasiūlymus dėl ICOM ir jo programų.
3. Vykdomoji taryba gali įsteigti tam tikros pakraipos tarptautinį komitetą, kurio veikla apimtų muziejininkystę, mokslinį ir praktinį muziejų darbą, vieną ar keletą sričių arba profesijų, susijusių su muziejų valdymu ir veikla. Prieš įsteigdama naują tarptautinį komitetą, Vykdomoji taryba turi išklausyti Konsultacinio komiteto nuomonę. Tačiau tik Vykdomoji taryba turi teisę nustatyti griežtas kiekvieno tarptautinio komiteto veiklos sričių ribas ir spręsti visus klausimus, susijusius su jų veiklos persipynimu ar pasikartojimu.
4. Kiekvieną tarptautinį komitetą sudaro savanoriškai į jį įstoję individualieji nariai ir institucinių narių deleguotieji atstovai. Jis renka savo pirmininką ir valdybą, priima nuostatus, kurie neturi prieštarauti tipiniams Tarptautinių komitetų nuostatams, pateiktiems Statute, bei plėtoja savo veiklą:
a) šaukia susirinkimus,
b) leidžia informacinius biuletenius ir kitus leidinius,
c) svarsto reikalus susirašinėdamas,
d) bendradarbiauja su kitomis profesinėmis organizacijomis.
Nė vienas asmuo negali būti eiliniu tarptautinio komiteto valdybos nariu ilgiau nei šešerius metus iš eilės, nebent tuoj po to būtų išrinktas pirmininku ar pavaduotoju. Nė vienas asmuo negali būti pirmininku ar pavaduotoju ilgiau nei šešerius metus iš eilės.
5. Tarptautinį komitetą įsteigia Vykdomoji taryba savo iniciatyva ar generaliniam sekretoriui gavus raštišką pasiūlymą, pasirašytą bent dešimties ICOM narių, nusakantį steigiamo komiteto pakraipą ir pateikiantį jo pagrindimą. Gavęs Tarybos ar ICOM narių pasiūlymą, generalinis sekretorius informuoja visus tarptautinių komitetų ir dukterinių organizacijų pirmininkus ir paprašo per 60 dienų pareikšti pastabas. Pasibaigus minėtam laikui, generalinis sekretorius pasiūlymą kartu su pastabomis perduoda svarstyti Konsultaciniam komitetui.
6. Konsultaciniam komitetui pritarus, generalinis sekretorius perduoda pasiūlymą kartu su tarptautinių komitetų bei dukterinių organizacijų pirmininkų pastabomis Vykdomajai tarybai, kuri priima sprendimą. Vykdomajai tarybai nusprendus įsteigti naują tarptautinį komitetą, generalinis sekretorius apie tai informuoja prašymą pateikusius narius ir paveda vienam jų sušaukti ir pirmininkauti steigiamajame susirinkime, kur išrenkami pirmininkas bei valdyba ir priimami nuostatai. Pastarieji neturi prieštarauti tipiniams Tarptautinio komiteto nuostatams, pateiktiems Statute. Naujai išrinktas tarptautinio komiteto pirmininkas nedelsdamas išsiunčia generaliniam sekretoriui pirmojo susirinkimo protokolą, priimtus nuostatus ir valdybos narių sąrašą su jų adresais.
7. Tuoj po steigiamojo susirinkimo generalinis sekretorius ICOM nariams praneša apie naujai įsteigtą tarptautinį komitetą, jo veiklos pobūdį ir vadovų pavardes bei adresus. Tuomet kiekvienas ICOM narys turi teisę įstoti j tą komitetą ir įgyti jame balso teisę pagal 12 straipsnio 2 skirsnį.
8. Tik turintys balso teisę individualieji nariai ir institucinių narių įgaliotieji atstovai gali balsuoti sprendžiant komiteto reikalus, dalyvauti pirmininko ir valdybos rinkimuose arba atstovauti komitetui Vykdomosios tarybos rinkimuose ar Generalinėje asamblėjoje.
9. Tarptautinis komitetas paprastai renkasi į plenarinę sesiją bent kartą per metus, o tais metais, kai vyksta Generalinė asamblėja, sesija rengiama kartu su ja. Generaliniam sekretoriui pareikalavus, tarptautinio komiteto valdyba deleguoja penkis asmenis, individualiuosius narius ar institucinių narių įgaliotuosius atstovus, atstovauti komitetui Generalinėje asamblėjoje ir Vykdomosios tarybos rinkimuose. Kiekvieno tarptautinio komiteto pirmininkas pateikia metinę komiteto veiklos ataskaitą už praėjusius metus generaliniam sekretoriui, o šis ją perduoda Konsultaciniam komitetui ir Vykdomajai tarybai jų kasmetinio susirinkimo metu. Metinę ataskaitą generaliniam sekretoriui reikia pateikti ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki susirinkimo pradžios.
10. Jei tarptautinis komitetas nusprendžia kurioje nors šalyje sušaukti susirinkimą, komiteto pirmininkas privalo apie tai pranešti tos šalies nacionalinio komiteto pirmininkui.
11. Tarptautinis komitetas gali sudaryti darbo grupes savo veiklai plėtoti.
12. Konsultaciniam komitetui rekomendavus, Vykdomoji taryba gali nutraukti ar sustabdyti tarptautinio komiteto veiklą dėl šių priežasčių:
a) veiklai tęsti nepakanka narių,
b) nevykdoma jokia veikla arba ji nepakankamai efektyvi,
c) vilkinamas programų kūrimas ir vykdymas,
d) komiteto tikslų siekiama netinkamu būdu,
e) komiteto veiksmai šiurkščiai pažeidžia ICOM statutą ar Profesinės etikos kodeksą.
13. Įsitikinusi, kad priežastys, privertusios sustabdyti ar nutraukti tarptautinio komiteto veiklą, pašalintos, Vykdomoji taryba gali vėl ją atnaujinti.

18 straipsnis. Dukterinės organizacijos
1. Tarptautinė organizacija, kurios bent du trečdalius narių sudaro muziejininkai pagal 2 straipsnio 2 skirsnį ir muziejai pagal 2 straipsnio 1 skirsnį, gali tapti ICOM dukterine organizacija.
2. Prašymas prisijungti raštu pateikiamas generaliniam sekretoriui pridedant organizacijos konstituciją, nuostatus ir nurodant, kurią dalį narių sudaro muziejininkai ar muziejai. Prašyme taip pat reikia nurodyti priežastis, dėl kurių organizacija pageidauja prisijungti prie ICOM.
3. Gavęs tokį prašymą generalinis sekretorius informuoja visų tarptautinių komitetų ir dukterinių organizacijų pirmininkus ir paprašo per 60 dienų pareikšti savo pastabas. Praėjus nurodytam laikui, generalinis sekretorius prašymą kartu su pastabomis perduoda svarstyti Konsultaciniam komitetui.
4. Generalinis sekretorius prašymą kartu su Konsultacinio komiteto išreikšta nuomone ir tarptautinių komitetų bei kitų dukterinių organizacijų pirmininkų pastabomis perduoda Vykdomajai tarybai, kuri priima sprendimą.
5. Jei Vykdomoji taryba nusprendžia suteikti dukterinės organizacijos statusą, apie tai ji informuoja tą organizaciją ir pareikalauja, kad per metus nuo sprendimo priėmimo bent pusė organizacijos narių taptų ICOM nariais. Tuo atveju, jei iki nustatyto laiko ICOM nariai organizacijoje sudaro mažiau nei trečdalį, statusas anuliuojamas.
6. Dukterinė organizacija gali veikti pagal savo konstituciją ir nuostatus, jei jie iš esmės neprieštarauja ICOM statutui.
7. Konsultaciniam komitetui rekomendavus, Vykdomoji taryba gali panaikinti dukterinės organizacijos statusą dėl šių priežasčių:
a) organizacijoje nepakanka ICOM narių,
b) tarp narių nėra reikiamo muziejininkų ir muziejų skaičiaus,
c) nevykdoma jokia veikla arba ji nepakankamai efektyvi,
d) organizacijos veiksmai šiurkščiai pažeidžia ICOM statutą ar Profesinės etikos kodeksą.
8. Jei netekusi dukterinės statuso tarptautinė organizacija pašalina priežastis, dėl kurių jis buvo panaikintas, ji gali prašyti vėl jį atstatyti.

19 straipsnis. Generalinė asamblėja
1. Generalinė asamblėja yra aukščiausias ICOM valdžios organas. Ji atlieka šias funkcijas:
a) priima Statutą ir jo pataisas,
b) tvirtina ICOM programą ateinančių trejų metų laikotarpiui,
c) tvirtina ICOM biudžetą ateinančių trejų metų laikotarpiui,
d) priima ir tvirtina ICOM veiklos ataskaitą už praėjusių trejų metų laikotarpį,
e) priima ir tvirtina finansinę ataskaitą už praėjusių trejų metų laikotarpį,
f) svarsto Konsultacinio komiteto, Vykdomosios tarybos ir Generalinės konferencijos pateiktus klausimus ir priima sprendimus,
g) priima rezoliucijas, susijusias su muziejais, muziejininkyste ir kitais ICOM interesų objektais,
h) duoda Vykdomajai tarybai nurodymus dėl ICOM veiklos,
i) nustato kitos Generalinės asamblėjos laiką ir vietą bei kitos Generalinės konferencijos temą,
j) priima savo ir Generalinės konferencijos nuostatus ir jų pataisas. Generalinės asamblėjos sprendimai galutiniai ir neginčytini.
2. Visi ICOM nariai turi teisę dalyvauti Generalinėje asamblėjoje. Instituciniai nariai deleguoja į Generalinę asamblėją po tris savo atstovus.
3. Eilinė Generalinės asamblėjos (ir Generalinės konferencijos) sesija vyksta kas treji metai; jos vietą, laiką ir temą nustato prieš tai vykusi Generalinė asamblėja, apsvarsčiusi Konsultacinio komiteto ir Vykdomosios tarybos pasiūlymus. Numatydama vietą kitai Asamblėjai ir Konferencijai Generalinė asamblėja turi parinkti labiausiai priimtiną regioną ir atsižvelgti j organizavimo išlaidas. Generalinės asamblėjos posėdžiams pirmininkauja prezidentas, o jam nesant - vienas iš viceprezidentų.
4. Likus bent dvylikai mėnesių iki Generalinės asamblėjos pradžios, generalinis sekretorius praneša visų nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei dukterinių organizacijų pirmininkams Generalinės asamblėjos vietą bei laiką ir paprašo atsiųsti pasiūlymus dėl darbotvarkės. Vykdomoji taryba apsvarsto visus gautus pasiūlymus, sudaro darbotvarkės projektą ir ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki Asamblėjos pradžios perduoda tvirtinti Konsultaciniam komitetui.
5. ICOM prezidentas gali sušaukti neeilinę Generalinės asamblėjos sesiją šiais atvejais:
a) kai to pareikalauja trečdalis nacionalinių komitetų,
b) kai to pareikalauja dauguma Vykdomosios tarybos narių.
Neeilinė Generalinė asamblėja sušaukiama per du mėnesius nuo to laiko, kai prezidentas gauna pareikalavimą, ir vyksta ten, kur tuo metu yra ICOM sekretoriato būstinė.
6. Generalinės asamblėjos sesijose ir Vykdomosios tarybos rinkimuose balsuojama tokia tvarka:
a) kiekvienas nacionalinis komitetas turi teisę deleguoti penkis komiteto narius, kurie yra ICOM individualieji nariai ar institucinių narių įgaliotieji atstovai, įskaitant toje šalyje gyvenančius Konsultacinio komiteto ar Vykdomosios tarybos narius, atstovauti komitetui Generalinėje asamblėjoje priimant sprendimus;
b) kiekvienas tarptautinis komitetas turi teisę deleguoti penkis komiteto narius, ICOM individualiuosius narius ar institucinių narių įgaliotuosius atstovus, atstovauti komitetui Generalinėje asamblėjoje priimant sprendimus;
c) kiekviena dukterinė organizacija, kurios daugiau nei pusė narių yra ICOM nariai, turi teisę deleguoti tris organizacijos narius, kurie yra ICOM individualieji nariai ar institucinių narių įgaliotieji atstovai, atstovauti organizacijai Generalinėje asamblėjoje priimant sprendimus. Dukterinė organizacija, kurios mažiau nei pusė narių yra ICOM nariai, turi teisę deleguoti vieną savo įgaliotąjį atstovą;
d) nacionalinio, tarptautinio komiteto ar dukterinės organizacijos valdyba turi teisę deleguoti kitą narį vietoje savo įgaliotojo atstovo pagal šio skirsnio a, b ir c dalis, jei pastarasis negali dalyvauti Asambljoje.
7. Generalinės asamblėjos kvorumą sudaro du trečdaliai visų balso teisę turinčių narių skaičiaus (dalyvaujančių asmeniškai arba pagal įgaliojimus), nustatyto pagal 19 straipsnio 6 skirsnį. Jei kvorumo nėra, Generalinė asamblėja šaukiama pakartotinai per 24 valandas toje pačioje vietoje. Tuomet Generalinės asamblėjos nutarimai galioja, susirinkus bet kuriam narių skaičiui. Komitetai, kurių veikla sustabdyta, nustatant kvorumą neturi būti skaičiuojami. Asmenys, kelių komitetų ar organizacijų įgalioti balsuoti, nustatant kvorumą turi būti skaičiuojami atskirai už kiekvieną komitetą ar organizaciją, nepriklausomai nuo to, yra kvorumas ar ne.
8. Generalinėje asamblėjoje visi sprendimai priimami balsų dauguma, išskyrus Statuto pataisas, kurios reikalauja dviejų trečdalių balsų daugumos (29 straipsnis), ir ICOM paleidimą, tam reikia trijų ketvirtadalių balsų daugumos (30 straipsnis).

20 straipsnis. Generalinė konferencija
1. ICOM generalinė konferencija vyksta kas treji metai drauge su Generaline asamblėja. Konferencija vyksta praėjusios Asamblėjos nustatyta tema, apimančia teorinius ir praktinius klausimus, susijusius su muziejininkyste ir muziejais. Joje taip pat svarstoma ICOM veiklos ataskaita už praėjusių trejų metų laikotarpį ir sudaroma programa ateinančių trejų metų laikotarpiui. Generalinė konferencija gali priimti rezoliucijas ir jas pateikti svarstyti Generalinei asamblėjai.
2. Generalinėje konferencijoje gali dalyvauti visi ICOM nariai. Instituciniai nariai gali deleguoti daugiau nei vieną asmenį, bet tik vienas įgaliotasis atstovas turi balso teisę.
3. Generalinėje konferencijoje priimant sprendimus balsuoja visi užsiregistravę individualieji nariai, nariai rėmėjai, garbės nariai ir institucinių narių deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvieno institucinio nario); visi jie turi po vieną balsą. Generalinėje konferencijoje negalima balsuoti pagal įgaliojimą. Visi sprendimai priimami balsų dauguma.

21 straipsnis. Konsultacinis komitetas
1. Konsultacinis komitetas atlieka šias funkcijas:
a) teikia Vykdomajai tarybai pasiūlymus, susijusius su ICOM veiklos strategija, programa, veiklos kryptimis bei finansais,
b) svarsto iždininko pateiktą praėjusių metų finansinę ataskaitą ir einamųjų metų biudžetą,
c) atrenka kandidatūras į Vykdomąją tarybą,
d) svarsto ir komentuoja visas siūlomas ICOM statuto pataisas pagal 29 straipsnį,
e) atlieka kitus Statute numatytus darbus.
2. Konsultacinį komitetą sudaro:
a) nacionalinių komitetų pirmininkai ar jų paskirti atstovai,
b) tarptautinių komitetų pirmininkai ar jų paskirti atstovai,
c) dukterinių organizacijų pirmininkai ar jų paskirti atstovai,
d) Konsultacinio komiteto pirmininkas, komiteto išrinktas iš ICOM narių.
3. Konsultacinio komiteto nariu nustojama būti, kai:
a) asmuo nustoja būti nacionalinio, tarptautinio komiteto ar dukterinės organizacijos pirmininku,
b) Konsultacinio komiteto pirmininkas nustoja juo būti, kai jis nebegali toliau atlikti savo pareigų, nustoja būti ICOM nariu pagal 9 straipsnį ar kai generaliniam sekretoriui įteikia atsistatydinimo rastą.
4. Konsultacinio komiteto nariui (bet ne pirmininkui) Komiteto posėdyje gali atstovauti kitas ICOM narys, galintis turėti tik viena įgaliojimą. Toks atstovas turi turėti raštišką nario įgaliojimą, galiojantį tik tame viename Komiteto posėdyje ir suteikiantį visas Komiteto nario teises, taip pat ir teisę balsuoti.
5. Konsultacinis komitetas savo posėdyje, kuris vyksta vienu metu su eiline ICOM generaline asamblėja, išsirenka savo pirmininką trejų metų laikotarpiui. Į šias pareigas renkamas asmuo turi būti ICOM individualusis narys, kuris nebūtinai turi būti Konsultacinio komiteto narys ar kada nors anksčiau jame dirbęs. Konsultacinio komiteto pirmininkas gali būti tik kartą pakartotinai perrinktas. Likus šešiems mėnesiams iki eilinės Generalinės asamblėjos sušaukimo, generalinis sekretorius išsiuntinėja visiems nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei dukterinių organizacijų pirmininkams prašymus siūlyti kandidatus į Konsultacinio komiteto pirmininko postą. Pasiūlymus generaliniam sekretoriui reikia pateikti bent prieš tris mėnesius iki Generalinės asamblėjos. Likus dviems mėnesiams iki Generalinės asamblėjos, generalinis sekretorius pateikia Konsultaciniam komitetui kandidatų sąrašą su svarbiausiais jų biografijų faktais.
6. Bebaigiantis kadenciją Konsultacinio komiteto pirmininkas Generalinės asamblėjos išvakarėse sušaukia Komitetą, kuris slaptu balsavimu išrenka naują pirmininką. Balsus skaičiuoja generalinis sekretorius ir du balsavimo komisijos nariai. Kandidatas, surinkęs daugiausia balsų, laikomas išrinktu, jei jis surinko daugiau nei 50 proc. visų galimų balsų. Tuo atveju, jei nė vienas kandidatas negauna 50 proc. balsų, mažiausia balsų surinkęs asmuo iš rinkimų eliminuojamas ir toliau renkama iš likusių kandidatų tol, kol vienas jų surenka 50 proc. balsų. Jis ir laikomas išrinktu. Naujai išrinktas pirmininkas pradeda eiti pareigas pasibaigus Generalinei asamblėjai, o jos metu dalyvauja Konsultacinio komiteto darbe lyg jau būtų jo narys.
7. Posėdyje, sušauktame tuoj po Generalinės asamblėjos uždarymo, Konsultacinis komitetas iš savo narių išsirenka pirmininko pavaduotoją. Pavaduotojas padeda pirmininkui tvarkyti Konsultacinio komiteto reikalus ir gali jam atstovauti Vykdomosios tarybos posėdyje ar regioninės organizacijos valdyboje, gavęs specialų raštišką pirmininko įgaliojimą, skirtą vienam susirinkimui.
8. Konsultacinio komiteto pirmininkas atlieka šias pareigas:
a) šaukia Komiteto posėdžius ir jiems pirmininkauja,
b) yra Vykdomosios tarybos narys,
c) pagal 27 straipsnį yra ICOM rinkimų komisijos pirmininkas,
d) yra visų regioninių organizacijų valdybų narys.
Jei pirmininko nėra, Komiteto posėdžiams pirmininkauja pavaduotojas.
9. Jei pirmininkas ar pavaduotojas palieka savo postą, tai artimiausiame Konsultacinio komiteto posėdyje likusiam kadencijos laikui pirmininkas ar pavaduotojas išrenkamas iš savo narių tarpo.
10. Konsultacinis komitetas į eilinę sesiją renkasi bent kartą per metus kartu su Vykdomąja taryba. Tais metais, kai vyksta Generalinė asamblėja, eilinė Komiteto sesija šaukiama likus šešiems mėnesiams iki Generalinės asamblėjos pradžios, prieš Vykdomosios tarybos sesiją; toje sesijoje atrenkamos kandidatūros j Vykdomąją tarybą. Komitetas taip pat posėdžiauja Generalinės asamblėjos išvakarėse ir tuoj po jos uždarymo.
11. Neeilinė Konsultacinio komiteto sesija šaukiama Vykdomosios tarybos ar vieno ketvirtadalio Komiteto narių raštišku pareikalavimu. Gavęs tokį pareikalavimą pirmininkas per du mėnesius privalo sušaukti sesiją. Neeilinė sesija vyksta ten, kur tuo metu yra ICOM sekretoriatas.
12. Vykdomosios tarybos nariai, regioninių organizacijų pirmininkai ir nacionaliniai korespondentai pagal 16 straipsnį turi teisę dalyvauti Konsultacinio komiteto posėdžiuose kaip stebėtojai. Jie gali pasisakyti, bet negali balsuoti.
13. Konsultacinio komiteto susirinkimo kvorumą sudaro 50 proc. jo narių, dalyvaujančių asmeniškai arba atstovaujamų įgaliotųjų asmenų. Jei nėra kvorumo, Komitetas pakartotinai sušaukiamas per 24 valandas toje pačioje vietoje. Tuomet nepriklausomai nuo dalyvių skaičiaus Komitetas gali pradėti darbą. Konsultacinio komiteto pirmininkas, nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei dukterinių organizacijų pirmininkai ar jų įgalioti atstovai turi po vieną balsą. Asmuo, kuris yra kelių komitetų ar organizacijų pirmininkas, gali balsuoti kiekvieno jų vardu. Sprendimai priimami balsų dauguma. Esant balsų po lygiai, Konsultacinio komiteto pirmininko balsas yra lemiamas.
14. Konsultaciniam komitetui pareikalavus, Vykdomoji taryba ar generalinis sekretorius privalo pateikti visus su ICOM susijusius dokumentus, išskyrus asmeninio pobūdžio. Įvairiems ICOM reikalams svarstyti ir pranešimams rengti Komitetas gali įsteigti darbo grupes, sudarytas iš vieno ar kelių savo narių, kurių vienas skiriamas grupės vadovu, ir kitų tam tikslui reikalingų ICOM narių.

22 straipsnis. Vykdomoji taryba
1. Vykdomoji taryba atlieka šias funkcijas:
a) imasi visų būtinų priemonių Generalinės asamblėjos sprendimams įgyvendinti,
b) seka, kad patvirtintos ICOM programos būtų vykdomos efektyviai ir pagal numatytą biudžetą,
c) seka, kad visi svarbūs klausimai, susiję su ICOM strategija, programomis ir veikla, būtų perduoti svarstyti Konsultaciniam komitetui,
d) aptaria Konsultacinio komiteto rekomendacijas ir imasi visų reikiamų priemonių joms įgyvendinti,
e) nuolat stebi ir koordinuoja nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei regioninių organizacijų darbą,
f) skelbia sąrašus tarptautinių komitetų, galinčių priimti individualiuosius narius,
g) nustato įvairioms narių kategorijoms metinio nario mokesčio dydį,
h) tarp Generalinės asamblėjos ir Konsultacinio komiteto posėdžių, esant ekstremalioms situacijoms, priima sprendimus ir vykdo priemones, kurių reikalauja ICOM interesai (įskaitant sprendimus ir veiksmus, kurie pagal Statutą yra Generalinės asamblėjos ar Konsultacinio komiteto prerogatyva). Apie visus priimtus sprendimus ar veiksmus nedelsiant praneša atitinkamam ICOM organui ir nurodo aplinkybes, dėl kurių taip pasielgta.
2. Vykdomąją tarybą sudaro dešimt ICOM narių, iš kurių devynis renka nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei dukterinių organizacijų įgaliotieji atstovai trejų metų laikotarpiui. Konsultacinio komiteto pirmininkas pagal pareigas savaime yra Vykdomosios tarybos narys. Keturi iš devynių išrinktų Vykdomosios tarybos narių yra pareigūnai, o penki - eiliniai nariai. Pareigūnai yra: pirmininkas, du pirmininko pavaduotojai ir iždininkas. Rinkimai vyksta Generalinės asamblėjos metu, kaip nurodyta 27 straipsnyje, ir jų rezultatai paskelbiami Asamblėjoje. Išrinktieji nariai pradeda vykdyti savo pareigas pasibaigus eilinei Generalinės asamblėjos sesijai ir jas vykdo iki kitos eilinės Generalinės asamblėjos sesijos pabaigos.
3. Nė vienas asmuo negali būti eiliniu Vykdomosios tarybos nariu daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, bet po to gali būti išrinktas pareigūnu. Nė vienas asmuo negali turėti Vykdomojoje taryboje pareigų, nei tų pačių, nei kitų, daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Nė vienas asmuo negali būti Vykdomosios tarybos nariu ilgiau nei keturias kadencijas iš eilės. Asmuo, išbuvęs Vykdomojoje taryboje dvi ar daugiau kadencijų, nebegali būti pakartotinai renkamas į Tarybą, kol nepraeis treji metai. Asmenys, nebuvę Tarybos nariais bent trejus metus, vėl gali būti renkami tarsi anksčiau jais nebuvę.
4. Ankstesnės nuostatos nedraudžia asmeniui, vieną ar daugiau kadencijų buvusiam Konsultacinio komiteto pirmininku, kitai kadencijai būti išrinktam Vykdomosios tarybos pareigūnu ar nariu, taip pat kaip ir asmeniui, vieną ar daugiau kadencijų išbuvusiam Vykdomojoje taryboje, būti išrinktam Konsultacinio komiteto pirmininku ir tuo pačiu vėl tapti Vykdomosios tarybos nariu.
5. Tarybos narys nustoja juo būti, jei nebegali toliau atlikti savo pareigų, nustoja būti ICOM nariu pagal 9 straipsnį ar generaliniam sekretoriui įteikia atsistatydinimo raštą.
6. Jei Tarybos pareigūnas palieka savo postą nesibaigus trejų metų kadencijai, Taryba j šį postą skiria kitą savo narį; o jei dėl to atsiranda dar vienas laisvas pareigūno postas, į jį skiriamas kitas Tarybos narys. Jei nesibaigus trejų metų kadencijai atsiranda laisva eilinio Tarybos nario vieta, o iki Generalinės asamblėjos pradžios - daugiau nei šeši mėnesiai, Taryba likusiam laikui į šią vietą kooptuoja vieną ICOM narių. Taryba privalo atsižvelgti j tai, iš kurio geografinio regiono yra buvęs narys. Jei laisva Tarybos nario vieta atsiranda likus mažiau nei šešiems mėnesiams iki Generalinės asamblėjos pradžios, tai naujas narys išrenkamas tik Asamblėjos metu.
Vykdomoji taryba renkasi į eilinę sesiją bent du kartus per metus. Tais metais, kai vyksta Generalinė asamblėja, viena Tarybos sesijų rengiama toje pačioje vietoje, kur ir Asamblėja. Eiliniai Tarybos posėdžiai tuomet vyksta prieš pat Generalinės asamblėjos pradžią ir tuoj po jos uždarymo, tačiau prezidento sprendimu Asamblėjos metu gali vykti papildomi posėdžiai. Posėdyje, sušauktame Generalinei asamblėjai pasibaigus, naujai išrinkti nariai perima pareigas.
Neeilinė Vykdomosios tarybos sesija šaukiama prezidento sprendimu ar penkių Tarybos narių raštišku pareikalavimu. Gavęs tokį pareikalavimą prezidentas imasi atitinkamų priemonių ir per trisdešimt dienų nuo jo gavimo sušaukia neeilinę sesiją.
9. Vykdomosios tarybos narys, negalintis dalyvauti Tarybos posėdyje, gali įgalioti kitą ICOM narį (ne Tarybos narį). Raštiškas įgaliojimas suteikiamas tik tam vienam posėdžiui. Tame posėdyje įgaliotasis atstovas turi visas nario teises, taip pat ir teisę balsuoti. Nė vienas asmuo negali viename posėdyje atstovauti daugiau nei vienam Tarybos nariui.
Tarybos kvorumą sudaro septyni nariai ir įgaliotieji atstovai, iš kurių bent penki yra tikrieji nariai. Sprendimai priimami balsų dauguma. Visi Tarybos nariai turi po vieną balsą. Esant balsų po lygiai, prezidento balsas yra lemiamas.
Tarybos posėdžio metu dalyviai gali tarpusavyje bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis.

23 straipsnis. Vykdomosios tarybos pareigūnai
1. ICOM prezidentas sušaukia Generalinės asamblėjos bei Vykdomosios tarybos sesijas ir joms pirmininkauja. Tarp Vykdomosios tarybos sesijų prezidentas sprendžia ir vykdo tai, kas, jo manymu, yra būtina ICOM. Visi tokiu būdu priimti prezidento sprendimai ir veiksmai artimiausiame posėdyje turi būti pateikti Vykdomajai tarybai ratifikuoti. Prezidentas atstovauja ICOM santykiuose su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip UNESCO, ICOMOS ir ICCROM.
2. Viceprezidentai padeda prezidentui ir prireikus jį pavaduoja. Prezidentas gali paskirstyti jiems veiklos sferas, be to, jei prezidentas dėl kokių nors priežasčių negali vykdyti savo pareigų, tai jį gali pavaduoti kuris nors viceprezidentas, taip pat ir sušaukti Generalinės asamblėjos bei Vykdomosios tarybos sesijas ir joms pirmininkauti.
Iždininkas tvarko ICOM biudžetą ir kas treji metai pristato jį Generalinei asamblėjai, taip pat pateikia Konsultaciniam komitetui ir Vykdomajai tarybai kiekvienų ateinančių metų biudžeto projektą. Iždininkas reguliariai tikrina ICOM pajamas bei išlaidas ir prireikus teikia Vykdomajai tarybai pasiūlymus, kaip išsaugoti ICOM finansinį stabilumą. Iždininkas kasmet organizuoja ICOM finansinės būklės auditą, kurį atlieka asmuo ar organizacija, paskirti pagal 26 straipsnio 5 skirsnį, ir audito ataskaitas pateikia Konsultaciniam komitetui svarstyti bei tvirtinti. Iždininkas rūpinasi, kad audito ataskaita už trejus metus būt parengta prieš Generalinę asamblėją ir kartu su Konsultacinio komiteto pastabomis būtų pateikta Asamblėjai tvirtinti. Vykdomoji taryba gali paskirti iždininko padėjėją (nebūtinai ICOM narį).

24 straipsnis. Sekretoriatas
1. ICOM sekretoriatą sudaro generalinis sekretorius ir samdomi tarnautojai.
2. Vykdomoji taryba priima į darbą generalinį sekretorių, sudaro su juo darbo sutartį ir moka jam nustatyto dydžio atlyginimą. Darbo sutartis su generaliniu sekretoriumi sudaroma trejiems metams, bet gali būti vėl atnaujinama. Kiekvieną atnaujinamą sutartį Vykdomoji taryba turi apsvarstyti prieš šešis mėnesius iki sutarties pabaigos.
3. ICOM generalinis sekretorius yra vyriausiasis ICOM administratorius, atskaitingas Vykdomajai tarybai; jis atsako už efektyvią ICOM veiklą ir Sekretoriato darbą bei yra pavaldus prezidentui. Generalinis sekretorius, laikydamasis Vykdomosios tarybos nustatytos tvarkos, priima ir atleidžia iš darbo Sekretoriato tarnautojus remdamasis Personalo nuostatais, sudarytais pagal 28 straipsnio 1 skirsnį, pasirašo su jais darbo sutartis, apibrėžiančias darbo pobūdį ir atlyginimo dydį.
Generalinis sekretorius atlieka šias funkcijas:
a) rūpinasi narių aptarnavimu,
b) organizuoja Sekretoriato darbą Vykdomosios tarybos, Konsultacinio komiteto ir Generalinės asamblėjos posėdžių metu,
c) rengia, įgyvendina, vertina Generalinės asamblėjos patvirtintas ICOM veiklos programas ir ruošia jų ataskaitas,
d) iždininko nurodymu atlieka ICOM finansines operacijas: apmoka sąskaitas, tvarko reikalingus finansinius dokumentus, saugo dokumentaciją,
e) teikia pagalbą tarptautiniams komitetams,
f) padeda UNESCO sekretoriatui vykdyti savo programas.
5. Generalinis sekretorius leidžia informacinį biuletenį ar kitą informacinį leidinį oficialiomis ICOM kalbomis ir išsiuntinėja jį visiems ICOM nariams.
6. Pagal biudžeto išgales ICOM programoms vykdyti generalinis sekretorius, gavęs Vykdomosios tarybos sutikimą, ICOM lėšomis arba kartu su kitomis tarptautinėmis, nacionalinėmis, visuomeninėmis ar privačiomis organizacijomis gali leisti ir kitus su ICOM darbu susijusius leidinius įvairiomis kalbomis.
7. Tokius leidinius generalinis sekretorius gali platinti tarp ICOM narių ar kitų asmenų komerciniu arba kitu būdu.
8. Generalinis sekretorius rūpinasi UNESCO-ICOM muziejų informaciniu centru, jo darbuotojais ir finansiniais ištekliais, kuriuos Vykdomoji taryba skiria Centro veiklai.

25 straipsnis. ICOM fondas
1. ICOM fondas yra įsteigtas remti ICOM darbą. Fondo nuostatus, taip pat ir jų pataisas, tvirtina Generalinė asamblėja, ir jie neturi prieštarauti ICOM statutui.
2. ICOM fondo prezidentas kviečiamas dalyvauti Vykdomosios tarybos, Konsultacinio komiteto ir Generalinės asamblėjos darbe, bet negali balsuoti.

26 straipsnis. Finansai
1. ICOM finansinius išteklius sudaro:
a) nario mokesčiai,
b) pajamos, gaunamos iš ICOM veiklos, taip pat už leidinių pardavimą ir konferencijų rengimą,
c) Vykdomosios tarybos aprobuotos iš įvairių šaltinių gautos dotacijos, subsidijos, aukos ir palikimai,
d) lėšos, gautos iš ICOM fondo,
e) užmokestis už ICUM teikiamas paslaugas bei lėšos, gautos už specialių programų (patvirtintų Vykdomosios tarybos) vykdymą pagal sutartis.
2. Vykdomoji taryba yra įgaliota gauti, priimti, skolintis ir naudoti ICOM lėšas, skirtas Statuto numatytiems ICOM tikslams įgyvendinti.
3. Iždininkas turi teisę, gavęs Vykdomosios tarybos sutikimą, priimti dotacijas, subsidijas, dovanas ir palikimus, skirtus ICOM.
4. ICOM lėšos naudojamos pagal iždininko sudarytą ir Vykdomosios tarybos patvirtintą biudžetą.
Kasmetiniame posėdyje Konsultacinis komitetas paskiria kvalifikuotą asmenį ar organizaciją atlikti ICOM auditą ir nustato atitinkamą atlyginimą.
6. Valstybėje, kurioje yra oficialiai įkurtas ICOM nacionalinis komitetas, Vykdomajai tarybai leidus, tos šalies įstatymų nustatyta tvarka gali būti atidaryta speciali banko sąskaita lėšoms, kurios yra ICOM turtas toje valstybėje, bet tomis lėšomis negalima disponuoti be Vykdomosios tarybos sutikimo. Už šias lėšas irjų naudojimą ICOM iždininkas kasmet atsiskaito Vykdomajai tarybai ir Konsultaciniam komitetui.
7. Joks nacionalinis ar tarptautinis komitetas be Vykdomosios tarybos sutikimo negali sudaryti jokių sutarčių ar teisinių susitarimų dėl ICOM lėšų naudojimo, išskyrus sutartis ir susitarimus, susijusius su jo paties veikla ir apmokamus iš nuosavų lėšų.

27 straipsnis. Vykdomosios tarybos rinkimai
1. Konsultacinio komiteto pirmininkas yra ICOM rinkimų komisijos pirmininkas; jis vadovauja rinkimams ir seka, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos.
2. Prieš tris mėnesius iki Konsultacinio komiteto posėdžio, kuriame atrenkami kandidatai į Vykdomąją tarybą, generalinis sekretorius raštu paprašo nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei dukterinių organizacijų pirmininkų siūlyti kandidatūras (ICOM individualiuosius narius ar kolektyvinių narių įgaliotuosius atstovus) į Vykdomosios tarybos pareigūnus ir eilinius narius.
3. Konsultacinis komitetas svarsto tik tuos kandidatus, kurie pateikia trumpas biografijas, tikslius duomenis apie savo kvalifikaciją bei patirtį ir duoda raštišką sutikimą, patvirtinantį norą ir galimybes dirbti tą darbą. Generalinis sekretorius nominacijas perduoda Konsultaciniam komitetui kartu su patvirtinimu, kad pretendentas yra individualusis narys ar institucinio nario įgaliotasis atstovas ir pagal 22 straipsnio 3 ir 4 skirsnius turi teisę būti renkamas Vykdomosios tarybos pareigūnu ar eiliniu nariu.
4. Konsultacinis komitetas, sudarydamas kandidatų j Vykdomąją tarybą sąrašą, privalo atsižvelgti į Vykdomosios tarybos, nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei dukterinių organizacijų nuomonę ir į kandidatų tinkamumą užimti ICOM oficialias pareigas. Konsultacinis komitetas turi siekti, kad kandidatai kuo plačiau atstovautų ICOM geografiniams ir profesiniams interesams.
Konsultacinis komitetas iš siūlomų asmenų tarpo balsuodamas išrenka ne daugiau kaip dvidešimt tris kandidatus į Vykdomąją tarybą. Kandidatų sąrašas sudaromas iš dviejų dalių: A dalyje surašomi kandidatai į Tarybos pareigūnus; B dalyje - į eilinius narius. Kandidatas į bet kurį pareigūno postą negali tuo pat metu kandidatuoti į eilinius narius.
6. a) Jeigu Konsultacinio komiteto numatytas kandidatas į Tarybos pareigūnus dėl tam tikrų priežasčių negali dalyvauti rinkimuose ir į tą postą nenumatytas joks kitas kandidatas, Vykdomoji taryba pasitarusi su Konsultacinio komiteto nariais nedelsdama parenka kitą narį, sutinkantį kandidatuoti į šį postą;
b) jeigu Konsultacinio komiteto numatytas kandidatas į eilinius Tarybos narius dėl tam tikrų priežasčių negali dalyvauti rinkimuose ir sąraše nepakanka kandidatų, kad būtų išrinkti penki eiliniai nariai, Vykdomoji taryba pasitarusi su Konsultacinio komiteto nariais nedelsdama parenka kitą narį, sutinkantį kandidatuoti rinkimuose;
c) atrinkdama kandidatus pagal 6a ir 6b skirsnius Vykdomoji taryba turi atsižvelgti į potencialių kandidatų sąrašą, pateiktą svarstyti Konsultaciniam komitetui, ir į Konsultacinio komiteto balsavimo už kiekvieną kandidatą rezultatus;
d) tuo atveju, kai Vykdomoji taryba atlieka procedūras, numatytas 6a ir 6b skirsniuose, generalinis sekretorius neprivalo laikytis 27 straipsnio 7 ir 9 skirsniuose nustatytų terminų.
7. Generalinis sekretorius ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius iki Generalinės asamblėjos sušaukimo pateikia nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei dukterinių organizacijų pirmininkams Konsultacinio komiteto sudarytą kandidatų sąrašą ir pakviečia visus komitetus ar organizacijas, kurių atstovai nedalyvaus Generalinėje asamblėjoje, pasinaudoti savo teise balsuoti paštu.
8. Nacionalinis, tarptautinis komitetas ar dukterinė organizacija, pageidaujantys balsuoti paštu, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki Generalinės asamblėjos pradžios praneša generaliniam sekretoriui pavardes ir adresus įgaliotųjų atstovų (pagal 19 straipsnio 6a, b ar c skirsnį), kurie balsuos komiteto ar organizacijos vardu.
Generalinis sekretorius ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki Generalinės asamblėjos sušaukimo išsiunčia kiekvienam įgaliotajam nariui balsavimo biuletenį ir kandidatų sąrašą į pareigūnus (A dalis) bei į eilinius narius (B dalis) su trumpomis biografijomis ir kvalifikacijos bei patirties apibūdinimu.
10. Generalinis sekretorius prie balsavimo biuletenio turi pridėti nurodymus, kaip jį pildyti. Prie balsavimo biuletenio, biografinių duomenų ir minėtų nurodymų pridedamas vokas (su atspausdintu užrašu „Vykdomosios tarybos rinkimai“ ir kurio nors nacionalinio, tarptautinio komiteto ar dukterinės organizacijos pavadinimu), į kurį sudedami užpildyti balsavimo biuleteniai; vokas užantspauduojamas ir įdedamas į pašto voką, adresuotą generaliniam sekretoriui.
11. Kad balsavimo paštu biuleteniai būtų priskaičiuoti, generalinis sekretorius turi juos gauti ne vėliau kaip prieš savaitę iki Generalinės konferencijos pradžios. Dalyvaujant vienam ar daugiau stebėtojų generalinis sekretorius atplėšia pašto vokus ir ant užantspauduotų vokų su užrašu pažymi gavimo datą ir pasirašo.
Visus paštu gautus balsavimo biuletenius užantspauduotuose vokuose generalinis sekretorius perduoda Rinkimų komisijos pirmininkui Generalinės asamblėjos atidarymo metu.
Balsavę paštu nacionaliniai, tarptautiniai komitetai ar dukterinės organizacijos iki Generalinės konferencijos pradžios gali anuliuoti savo balsus paštu, jei jų atstovai atvyko į Generalinę asamblėją. Tuo atveju komiteto ar organizacijos valdyba iki Konferencijos atidarymo generaliniam sekretoriui pateikia raštišką patvirtinimą, kad pageidauja anuliuoti savo balsus paštu ir deleguoja į Generalinę asamblėją įgaliotuosius atstovus balsuoti pagal 19 straipsnio 6 skirsnį. Gavęs tokį patvirtinimą generalinis sekretorius įteikia to komiteto ar organizacijos užantspauduotą voką kartu su patvirtinimu Rinkimų komisijos pirmininkui, kuris liudininkų akivaizdoje sunaikina balsavimo biuletenį.
14. Pagal Generalinės asamblėjos nuostatus, apibrėžtus 28 straipsnio 2 skirsnyje, Vykdomosios tarybos rinkimams Generalinėje asamblėjoje vadovauja Rinkimų komisijos pirmininkas. Balsavimo teisę turi tik nacionalinių, tarptautinių komitetų ar dukterinių organizacijų deleguotieji atstovai (pagal 19 straipsnio 6 a, b ir c skirsnius) ar jų įgaliotiniai (pagal 19 straipsnio 6d skirsnį). Visi tokie raštiški įgaliojimai, pasirašyti komitetų ar organizacijų pirmininkų, pateikiami generaliniam sekretoriui. Abejotinais atvejais Rinkimų komisijos' pirmininkas turi teisę spręsti, ar įgaliotasis asmuo gali balsuoti, ar ne, ir jo sprendimai yra neginčytini.
15. Rinkimų komisijos pirmininkas pirmiausia atplėšia užantspauduotus vokus ir paštu gautus balsavimo biuletenius prideda prie surinktų Generalinėje asamblėjoje; tada tikrina, ar visi balsavimo biuleteniai užpildyti teisingai ir yra galiojantys.
16. Rinkimų komisijos pirmininkui skaičiuoti balsus padeda du Generalinės asamblėjos paskirti asmenys. Šie asmenys turi būti ICOM nariai, bet nekandidatuoti rinkimuose ir nepriklausyti ICOM sekretoriatui.
17. Galiojantys balsai skaičiuojami tokiu būdu:
a) pirmiausia skaičiuojami A dalies balsai, renkantys Tarybos pareigūnus; į tam tikras pareigas išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų,
b) tada skaičiuojami B dalies balsai, renkantys eilinius Tarybos narius. Išrinktais laikomi penki kandidatai, surinkę daugiausia balsų.
18. Jei du kandidatai surenka balsų po lygiai, nugalėtojas nustatomas burtų, kuriuos rengia Rinkimų komisijos pirmininkas, keliu.
19. Rinkimų komisijos pirmininkas Generalinėje asamblėjoje paskelbia rinkimų rezultatus ir jų eigos detales:
a) galiojančių biuletenių skaičių,
b) kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičių,
c) ar esant lygiam balsų skaičiui, buvo traukiami burtai,
d) ar buvo biuletenių, pripažintų negaliojančiais, ir kodėl.
20. Generalinis sekretorius nedelsdamas raštu praneša kandidatams rinkimų rezultatus.

28 straipsnis. Nuostatai
1. Statuto reikalavimams vykdyti Vykdomoji taryba, Konsultaciniam komitetui pritarus, gali priimti ir karts nuo karto koreguoti nuostatus, išskyrus Generalinės asamblėjos, Generalinės konferencijos ir Konsultacinio komiteto nuostatus.
2. Generalinė asamblėja ir Konsultacinis komitetas priima ir gali karts nuo karto koreguoti savo nuostatus. Generalinė asamblėja taip pat priima ir gali karts nuo karto koreguoti Generalinės konferencijos nuostatus.
3. Nuostatai turi atitikti Statutą ir negali nei riboti, nei viršyti jo reikalavimų:
a) Statuto suteiktų ar pagal pareigas priklausančių narių teisių kontroliuoti tam tikras sritis,
b) įgaliojimų, kuriuos Statutas suteikia Generalinei asamblėjai, Konsultaciniam komitetui ir Vykdomajai tarybai.
4. Visi nuostatai, galioję iki Statuto priėmimo (išskyrus tą jų dalį, kuri tiesiogiai prieštarauja Statutui) tebegalioja iki bus pakeisti. Taryba privalo per dvylika mėnesių nuo Statuto priėmimo nustatyti, jei reikia peržiūrėti ir papildyti, ICOM veiklai būtinas taisykles. Visi pasiūlymai dėl Generalinės asamblėjos ir Konsultacinio komiteto nuostatų turi būti perduoti atitinkamam organui, kuris priims reikiamas pataisas ar papildymus.

29 straipsnis. Statuto įsigaliojimas ir pataisos
1. Statutas įsigalioja tuoj pat, kai tik jį priima Generalinė asamblėja (išskyrus 22 straipsnio 3 skirsnį, nedraudžiantį asmeniui, išrinktam ICOM prezidentu toje pačioje Generalinėje asamblėjoje, kurioje priimtas Statutas, eiti šias pareigas dvi kadencijas). Karts nuo karto Generalinė asamblėja gali jį papildyti laikydamasi šio straipsnio nustatytos tvarkos.
Nacionaliniai, tarptautiniai komitetai ar dukterinės organizacijos gali bet kuriuo metu siūlyti Statuto pataisas. Siūlomos pataisos su jų būtinumo pagrindimu pateikiamos raštu generaliniam sekretoriui, kuris jas perduoda Vykdomajai tarybai aptarti artimiausiame posėdyje.
3. Generalinis sekretorius siūlomas pataisas kartu su jų pagrindimu ir Vykdomosios tarybos narių pastabomis perduoda Konsultaciniam komitetui svarstyti artimiausiame posėdyje. Jei Konsultacinis komitetas pritaria siūlomoms pataisoms, apie tai pranešama generaliniam sekretoriui, kuris savo ruožtu perduoda pasiūlymus ateinančiai Generalinei asamblėjai priimti.
4. Jei Konsultacinis komitetas nepritaria siūlomoms pataisoms, jis praneša generaliniam sekretoriui, o šis informuoja pasiūlymo autorius; tuoj po to pasiūlymas anuliuojamas.
5. Vykdomoji taryba ir Konsultacinis komitetas taip pat gali siūlyti Statuto pataisas. Visos Vykdomosios tarybos siūlomos pataisos turi būti perduotos Konsultaciniam komitetui svarstyti ar pakomentuoti.
6. Generalinis sekretorius prieš šešiasdešimt dienų iki Generalinės asamblėjos sušaukimo turi supažindinti nacionalinių, tarptautinių komitetų ir dukterinių organizacijų pirmininkus su visomis pataisomis, kurioms pritarė Konsultacinis komitetas ar pasiūlė Vykdomoji taryba.
7. Pagal aukščiau išdėstytus reikalavimus Generalinei asamblėjai pateiktoms pataisoms priimti reikia dviejų trečdalių balsų daugumos. Priimtos pataisos įsigalioja tuojau pat. Generalinis sekretorius turi nedelsdamas apie tai pranešti visiems nacionaliniams, tarptautiniams komitetams ir dukterinėms organizacijoms.

30 straipsnis. Likvidavimas
1. ICOM gali būti likviduotas tik Generalinės asamblėjos sprendimu. Generalinė asamblėja tokį sprendimą gali priimti tik tuo atveju, jei prieš šešis mėnesius iki Generalinės asamblėjos sušaukimo visiems nariams buvo išsiuntinėtas raštiškas pranešimas, pagrindžiantis siūlomą likvidavimą. Sprendimui apie ICOM likvidavimą priimti reikia trijų ketvirtadalių visų Generalinėje asamblėjoje balso teisę turinčių ICOM narių balsų daugumos, kaip nurodyta 19 straipsnio 6 skirsnyje.
2. Visas likvidavimo metu turimas ICOM turtas po konsultacijų su UNESCO turi būti perduotas organizacijai, turinčiai panašius tikslus kaip ir ICOM.

„Tarptautinė muziejų taryba. Statutas“ (V., 1999)