|
Sakralinio meno centras
(A.
Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus skyrius)
 |
| Nežinomas XIX a. I pusės
dailininkas. Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu |
Kontaktai
Adresas: Vilniaus g. 11, LT-29145 Anykščiai.
Tel. (8 ~ 381) 51 447.
El. paštas:
sakralinis@gmail.com,
barita@takas.lt
Vedėja – Rita Babelienė
http://anyksmc.lt/
Informacija lankytojui
Darbo laikas
Gegužę – spalį:
pirmadienį – penktadienį 10–18 val.,
šeštadienį –
sekmadienį 10–16 val.
Lapkritį – balandį:
pirmadienį – ketvirtadienį 10–17 val.,
penktadienį – šeštadienį 10–16 val.
Ekskursijoms sekmadieniais ir edukacinėms pamokoms iš anksto registruotis
telefonu (8 ~ 381) 51 447.
Bilietų kainos:
suaugusiesiems 2 Lt,
moksleiviams, studentams, pensininkams, būtinosios tarnybos kariams 1 Lt.
Centro padaliniai
Angelų muziejus
Vilniaus g. 11, LT-29145 Anykščiai.
Tel. (8 ~ 381) 51 447.
Albertas Talačka (1921–1999)
Ilgametis Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas, Anykščių
dekanato dekanas monsinjoras Albertas Talačka (1921–1999) buvo vienas
ryškiausių šio krašto šviesuolių, mėgęs dailę ir gyvai ja domėjęsis. Monsinjorą
domino tiek senieji, neįkainojamą tautos kultūrinį palikimą sudarantys
dailės kūriniai, tiek tuometinis dailės vyksmas – ne tik pripažintų
menininkų kūryba, bet ir jaunų perspektyvių dailininkų kūrybiniai
ieškojimai. Jo rūpesčiu Anykščių šventovė pasipuošė profesionalių Lietuvos
dailininkų sukurtais sakralinės dailės kūriniais.
Alberto Talačkos kolekcija
Anykščių parapijai atiteko monsinjoro Alberto Talačkos sukauptų dailės
kūrinių kolekcija, galinti didžiuotis ne vienu puikiu pasaulinio garso
dailininko ar Lietuvos dailės klasiko sukurtu kūriniu. Su šia kolekcija anykštiečiai ir miesto svečiai jau galėjo
susipažinti 2000 m. ir 2006 m. Anykščių koplyčioje vykusiose parodose.
Atskiri kūriniai rodyti ir Vilniuje, Lietuvos tūkstantmečio programos
parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ (1999–2004), publikuoti parodos
kataloge. Nuo 2009 m. liepos 23 d.
kolekcija nuolat eksponuojama Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11,
Anykščiai).
 |
Monsinjoras
Albertas Talačka
Anykščių klebonijoje
(apie 1988–1989 m.) |
Neabejotinas kolekcijos šedevras – italų tapytojo,
žymiausio XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti,
1625–1713) kompozicija „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ darbas,
vertas kaboti bet kurio – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio – muziejaus
nuolatinėje ekspozicijoje. Prie vertingiausių Lietuvoje saugomų Vakarų
Europos tapybos pavyzdžių priskirtinas ir populiaraus XVIII a. pab. – XIX a.
pr. Europos diduomenės portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio
(Johann Baptist Lampi, 1751–1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos
generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772–1829) portretas. Prieš
Antrąjį pasaulinį karą šis portretas kabojo Rokiškio dvare greta kitų dvaro
savininkų giminės atstovų portretų (Pranciškus Sapiega buvo Aleksandro Pšezdzeckio, vedusio Mariją Tyzenhauzaitę, prosenelis). Visiškai toks pats
J. B. Lampio tapytas P. Sapiegos portretas saugomas Luvre Paryžiuje. Čia jis
pateko iš Sapiegų rinkinių (skirtingiems rinkiniams skirtos to paties
portreto autorinės replikos anuomet buvo įprastas reiškinys).
Išskirtinis ir kone unikalus kolekcijos eksponatas yra nedidelis
ant medžio lentos nutapytas paveikslėlis, vaizduojantis soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu. Sakralumą spinduliuojantis,
jautriai ir labai subtiliai nutapytas kūrinėlis primena ankstyvojo italų
renesanso meistrų darbus ir siejasi su sakralinės dailės atgimimo bei
atsinaujinimo siekusių XIX a. vid. Europos dailininkų (nazarėnų,
prerafaelitų, puristų ir kt.) kūriniais. Jų pavyzdžių (ypač tokio aukšto
meninio lygio) Lietuvoje beveik neturime.
Ne mažiau įdomus A. Talačkos kolekcijos kūrinys yra krokuviečio tapytojo,
kurį laiką dirbusio ir Lietuvoje, Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz,
1689–1775) „Autoportretas“. Pasak žodinės informacijos, šį autoportretą
dailininkas nutapė 1775 m. prieš pat mirtį. Yra žinoma, kad prieš Antrąjį
pasaulinį karą jis buvo Jono Pšezdzeckio rinkinyje Rokiškio dvare. XIX a.
viduryje Varšuvos kapucinų bažnyčioje S. Čechavičiui statant antkapį, iš
Rokiškio „Autoportretą“ pasiskolino vienas iš antkapio įrengimo
organizatorių. Tuomet buvo padarytos kelios jo kopijos. Ar monsinjoro
kolekcijoje esantis „Autoportretas“ ir yra Rokiškio dvare buvęs originalas,
ar viena iš XIX a. vid. kopijų, tebėra intriguojantis ateities tyrinėjimų
klausimas.
Lietuvos dailės aukso fondui taip pat priskirtinas vieno žymiausių Vilniaus
meno mokyklos dailininkų, ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos
katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762–1835) sukurtas
nežinomo vyro portretas. Tai nedidelio formato kūrinėlis, vaizduojantis
portretuojamojo biustą. Jis nutapytas gyvai, temperamentingai, turi
dailininko braižui būdingo lyrizmo, svajingumo. Daug panašių J. Rustemo
tapytų portretėlių XIX a. – XX a. I pusėje pasklido po Lietuvos dvarus.
Ne vienas jų buvo ir aukščiau minėtame Rokiškio dvare. Monsinjoro
kolekcijoje galima pamatyti ir XX a. Lietuvos dailės klasikų Antano
Žmuidzinavičiaus (1876–1966), Kazio Šimonio (1887–1978), Jono Mackevičiaus
(1872–1954), Jono Janulio (1888–1973), Česlovo Kontrimo (1902–1989), šių
dienų menininkų Broniaus Uoginto (g. 1946), Vaidoto Žuko (g. 1956), Aistės
Ramonaitės
(g. 1957), Egidijaus Rudinsko (g. 1962) ir kt. kūrinių. Dominuoja darbai
religine tematika (K. Šimonio „Ramybė“ ir „Kristus“, J. Janulio „Pasaulio
sutvėrimas“, V. Žuko „Nukryžiuotasis“) bei Lietuvos kraštovaizdžiai. Yra ir
sudėtingesnių poetinės nuotaikos kompozicijų, nuteikiančių filosofiniams
apmąstymams (A. Ramonaitės „Šachmatinė“, E. Rudinsko „Vaisius“).
Be tapybos ir grafikos kūrinių, A. Talačkos kolekcijoje yra keletas
profesionalių dailininkų sukurtų ar liaudies meistrų išdrožtų skulptūros
darbų (šventųjų skulptūrėlių, bareljefų, krucifiksų). Profesionaliajai
bažnytinei dailei atstovauja skulptūros „Šv. Ambraziejus“ ir „Šv. Grigalius
Didysis“ greičiausiai anksčiau priklausė skulptūrinei Keturių Bažnyčios
Tėvų grupei. Iš liaudiškos stilistikos darbų paminėtina vieno garsiausių ir
originaliausių Lietuvos dievdirbių Liongino Šepkos (1907–1985)
išdrožta Švč.
Mergelės Marijos skulptūrėlė, nuoširdūs ir saviti J. Mockūno darbai
(bareljefas „Mišių auka,“ krucifiksas).
Istorijos fragmentai
Anykščių
savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos
Sakralinio meno centras veikia nuo 2009 m. liepos 23 d.
Centras įkurtas vysk. Antano Baranausko salėje.
Kitos žinios
Sakralinio meno centras rūpinasi monsinjoro Alberto Talačkos palikimu bei
vykdo plačią kultūrinę programą, populiarindamas sakralinį meną. Centre
nuolat vyksta (kiekvieno mėnesio 19 d., minint monsinjoro A. Talačkos gimimo
dieną lapkričio 19-ąją) renginiai apie tai, kas šventa ir sakralu žmogaus gyvenime
(kultūriniai renginiai, apvalūs stalai, seminarai, konkursai jaunimui,
edukacinės pamokos).
Renginių archyvas
[2010 07 23] Sakralinio meno centre: Koncertas „Istorijos spalvos ir
muzikos atspalviai“
[2010 07 18] Renginys „Muzika ir paveikslai“.
Išsamiau >
[2010 07 11] Koncertas „Kerinti Brazilijos klasika“.
Išsamiau >
[2010 04 19 – 2010 07 01] Dailės paroda
„Baroko ekspresijos“
[2010 06 27] Trečią ciklo „Vasaros savaitgalių klasikinės muzikos
valandėlės“ koncertą surengė Barselonos muzikos akademijos ESCOLA SUPERIOR
DE MUSICA DE CATALUNYA studentė, anykštėnė Paulina Dūmanaitė.
Išsamiau >
Parengta pagal Sakralinio meno centro lankstuką,
sudarytą Dalios
Tarandaitės ir Rasos Bražėnaitės
|
