EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
 
   

 
Aktualijos | Ekspozicijos

ekspozicijos

Ch. Frenkelio viloje:
Ekspozicija silpnaregiams ir neregiams
2012 m. sausio 20 d. 16 val.
Vienas iš pirmųjų Lietuvoje Muziejų metų renginių – naujos ekspozicijos, skirtos silpnaregiams ir neregiams, atidarymas. Išsamiau >
Laikrodžių muziejuje:
Nauja ekspozicija „Laikrodininko dirbtuvė“
Ekspozicija supažindina lankytojus su XVI–XIX a. laikrodžių gamybos, remonto bei apdailos senoviniais įrankiais. Naujoje Laikrodžių muziejaus ekspozicijoje „Laikrodininko dirbtuvė“ bus eksponuojama apie 164 vnt. įvairių laikrodžių gamybos bei remonto įrankių. Ekspozicijos centre įsikūręs renesanso epochos amatininkas (manekenas) žvakių šviesoje susikaupęs remontuoja senovinį laikrodį. Išsamiau >
Mažeikių muziejuje:
Ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“
Ekspozicija patraukli moderniu dizainu, multimedijos ir vaizdo medžiagos panaudojimu, puikios poligrafinės kokybės leidiniais lietuvių, latvių ir anglų kalbomis, parodine atributika ir suvenyrais. Išsamiau >
Genocido aukų muziejuje:
Ekspozicija, skirta nacių okupacijai ir Holokaustui Lietuvoje
Ekspozicija įrengta buv. KGB vidaus kalėjimo 3-iojoje kameroje, kurioje išlikę nacių okupacijos metais gestapo kalintų žmonių įrašai, datuojami 1942–1944 m. Nedidelėje erdvėje įrengta ekspozicija supažindina su nacių okupacija Lietuvoje, gestapo vidaus kalėjimu ir jo kaliniais, Vilniaus geto istorija, masinių žudynių vieta Paneriuose, naujausiais žvalgomaisiais tyrimais, kurie Panerių girininkijos miško parko teritorijoje buvo atliekami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu 2008 m., ir Pasaulio tautų teisuolio vardo suteikimu ne žydų tautybės Lietuvos žmonėms, Holokausto metu gelbėjusiems žydus. Išsamiau > 
Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse:
Ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“
Buvusio Baltojo dvarelio rūsyje atidaryta muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Joje pristatoma Tuskulėnų dvaro istorija nuo XVI a. iki XXI a., atskleidžiamas sovietinio totalitarinio režimo sukurtas mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo procesas, pateikiama informacija apie 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjime Vilniuje nužudytus žmones bei tiesioginius šių egzekucijų organizatorius ir vykdytojus. Išsamiau > 
Žemaičių muziejuje „Alka“:
Ekspozicija „Gyvenimo ir mirties keliu“
2011 m. rugsėjo 23 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.
Ekspozicija supažindina su autentiškais žydų paveldo eksponatais, Telšių žydų bendruomenės istorija, papročiais, holokaustu ir gelbėtojais. Ekspoziciją rengė muziejininkė Vida Rimkuvienė.
Energetikos ir technikos muziejuje:
Atnaujintų Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijų pristatymas
2011 m. rugsėjo 8 d. 16 val.
Energetikos ir technikos muziejus sezoną pradeda su nauja energija ir pristato atnaujintas Energetikos, Transporto, Vilniaus miesto pramonės istorijos ekspozicijas bei naują viešąją erdvę Vilniečiams ir sostinės svečiams - Energetikos ir technikos muziejaus Technologinį parką. Išsamiau >
Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje:
Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis
Pagrindinėje ekspozicijoje „Palaimintasis arkiv. Jurgis Matulaitis“ palaipsniui atskleidžiama aktyvi Jurgio Matulaičio – kunigo, vyskupo, arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato – veikla, sudėtingi gyvenimo įvykiai ir gilus dvasingumas. Ekspozicijos stenduose bei interaktyviuose ekranuose lankytojams pristatomi Palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui priklausę daiktai, įvairūs dokumentai ir fotografijos, garso ir vaizdo medžiaga.
Rokiškio krašto muziejuje ir J. Vienožinskio tėviškėje: 
Dailininko Justino Vienožinskio 125-ųjų gimimo metinių minėjimas
2011 m. birželio 29 d. 18 val.
Memorialinės ekspozicijos atidarymas. Išsamiau >
Kretingos muziejuje:
Saulės ratu
 Ekspozicijos struktūrą sudaro 5 temos: „Budinam žemelę“, „Pavasario ir vasaros džiaugsmai ir rūpesčiai“, „Rudens gėrybės“, „Linelis dengia, linelis rengia, linelis vestuves kelia“, „Gyvename šviesos ir užgimimo laukimu“. Keliaudami metų laikais, lankytojai gali susipažinti su mūsų protėvių svarbiausiais darbais, darbo įrankiais, inventoriumi, namų apyvokos reikmenimis, kalendorinėmis šventėmis bei tradicijomis. Mūsų senolių darbus, šventes, papročius globoja ir gyvenimo keliu – „Saulės ratu“ – veda šventųjų skulptūros: Šv. Izidorius, Šv. Jurgis, Šv. Antanas, Šv. Ona, Šv. Mergelė Marija.
Geležinkelių muziejuje:
Muziejus įsikūrė Vilniaus geležinkelio stoties antrajame aukšte,  istoriniame pastate, pastatytame 1861 m. Muziejus išsidėstęs trijose salėse. Tai 3 pagrindinės lankytojų poreikius atitinkančios zonos: informacijos (ekspozicijų salė), kultūrinė (parodų) ir  edukacinė (maketų salė). Pagrindinėje muziejaus salėje išdėstyta ekspozicija pagal temas: kelionės, ryšiai, kelio statyba, riedmenys, geležinkelių transporto signalizacija, statytojai ir darbuotojai. Ekspozicijos pradžia supažindina lankytojus su geležinkelio stočių istorija. Išsamiau >
Agluonėnų etnografinėje sodyboje:
Restauruota Agluonėnų etnografinės sodyba
2011 m. gegužės 21 d.
Dalyvavo: Klaipėdos universiteto Botanikos sodo docentė dr. Rita Nekrošienė, folkloro klubas „Šeimyna“ (Klaipėda), Dovilų etninės kultūros centro kapela, Agluonėnų folklorinis ansamblis „Agluona“, Agluonėnų klojimo teatras. Sodybos kieme veiks tautodailės dirbinių ir sodo augalų mugė. Renginio organizatorius: Gargždų krašto muziejaus Agluonėnų etnografinė sodyba
LDM Palangos gintaro muziejuje:


Nauja gintaro ekspozicija
Nuo 2011 m. gegužės 13 d. Išsamiau >
Maironio lietuvių literatūros muziejuje:
Ekspozicija „Sugrįžimai“
Vasario 24 d. atidaryta ekspozicija „Sugrįžimai“. Ekspozicija skirta išeivių rašytojų kultūriniam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 m. Dalyvauja profesorė Viktorija Skrupskelytė, literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, aktorius, bardas Henrikas Savickis. Parodą parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkės Agnė Kelpšaitė, Elvyra Brazaitienė, Reda Žekienė. Dailininkė dizainerė Inga Zamulskienė. Projekto autorė bei vadovė Virginija Paplauskienė. Išsamiau >
Vytauto Didžiojo karo muziejuje:
2011 m. vasario 15 d. per muziejaus įkūrimo 90-ųjų metinių šventinį minėjimą svečiams buvo pristatytos dvi naujos ekspozicijos.
Karyba priešistoriniu laikotarpiu
Priešistorinio laikotarpio ekspozicijoje didžiausias dėmesys skiriamas akmens, bronzos ir geležies amžiaus karybai. Eksponuojami akmens amžiaus akmeniniai kovos kirviai, titnaginiai ietigaliai, titnaginių strėlių antgaliai, kauliniai durklai ir neolito pabaigos Žemaitiškės 1-osios gyvenvietės gynybinio įtvirtinimo maketas. Išsamiau >
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karybos istorija XIII–XVII a.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karybos istorijos salėje lankytojai supažindinami su XIII–XVII a. Lietuvos karybos raida. Iš eksponatų matyti, kad Lietuvos kariai savo ginkluote nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių. XIV­–XVI a. pradžioje jie buvo apsiginklavę vietos meistrų pagamintais ir įvežtiniais kalavijais, kovos peiliais, kirviais, ietimis, arbaletais ir lankais. Išsamiau >
Panevėžio kraštotyros muziejuje:
Kryždirbystė Aukštaitijoje
Sausio 27 d. atidarytoje ekspozicijoje pristatomos Panevėžio krašto dievdirbystės tradicijos, žymiausi dievdirbiai, pateikiami muziejaus sakralinės medžio skulptūros rinkinio siužetai. Atskleidžiama XVIII a. II p. – XX a. pr. Vidurio Lietuvai būdingų santūrių, lakoniškų formų liaudies skulptūros tradicija. Ekspozicijoje pristatomi garsiausių Vidurio Aukštaitijos dievdirbių Vinco Svirskio, Ksavero Danausko, Igno Bieliausko, Silvestro Merkelio, Jono Valio ir kitų darbai.
Poeto Jovaro name:
Atnaujinta ekspozicija
2010 m. gruodžio 3 d. duris atvėrė naujos muziejaus ekspozicijos: stilizuota XX a. I pusės erdvė – „Knygynas“ ir atnaujinta poeto Jono Krikščiūno-Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. interjerai) su informaciniais stendais apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Nutarta ne tik atnaujinti poeto J. Krikščiūno-Jovaro gyvenamąją aplinką, bet ir pristatyti artimą poezijai veiklos sritį – XX a. I p. knygyną. Knyga poeto gyvenime buvo svarbi ne tik kaip kūrybos rezultatas, jaunystėje J. Krikščiūnas-Jovaras buvo daraktorius, spaudos draudimo metais – knygnešys. Išsamiau >
Lietuvos nacionaliniame muziejuje:
Atidaryta ekspozicija „Lietuva XIX amžiuje“
2010 m. liepos 27 d. Naujajame arsenale atidaryta ekspozicija, atspindinti Lietuvos istorijos laikotarpį nuo Abiejų Tautų Respublikos padalijimų XVIII a. pabaigoje iki Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. vasario 16 d. Parodoje pristatomas ilgas ir sudėtingas okupacijų, pasipriešinimo kovų, išsivadavimo lūkesčių, represijų, tremčių, nutautinimo politikos, patriotizmo bei valstybingumo idėjų puoselėjimo ir įgyvendinimo etapas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos fragmentasLietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros ekspozicijos
Ekspozicijos: „Lietuvos proistorė“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija“, „Lietuva carų valdžioje“, „Lietuvos valstiečių buities kultūra“, „Kryždirbystė“, „Pilies ginklai ir ikonografija“. Išsamiau >
Žalgirio mūšio maketas eksponuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikmečiui paskirtos ekspozicijos erdvėje
Nuo 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijoje galima pamatyti didžiausią Žalgirio mūšio maketą. Išsamiau >
LDM Vilniaus paveikslų galerijoje:
Kanutas Ruseckas. Lietuvaitė su verbomis (1847 m.)Lietuvos dailė XVI–XX a. pr.
Ekspozicija pristato Chodkevičių rūmų istorinius interjerus ir XVI–XX a. pr. Lietuvos dailę. Rūmų antrojo aukšto salėse rodomas interjeras, eksponuojami kūriniai atskleidžia ne tik Chodkevičių rūmų architektūros grožį, bet ir XIX a. pirmos pusės Vilniaus dvasią, prisimenant žymiausius to meto vilniečius, asmenybes palikusias ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje, o pagrindinėje ekspozicijos dalyje chronologine tvarka supažindinama su Lietuvos dailės raida. Išsamiau >
LDM Palangos gintaro muziejuje:
Archeologiniai radiniai eksponuojami Palangos gintaro muziejujeEkspozicija „Natūralus ir istorinis gintaras“
Ekspozicija pasakoja apie gintaro susidarymo istoriją ir jo paplitimą pasaulyje, gintaro morfologiją. Eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija. Archeologinėje dalyje parodytos garsiojo „Juodkrantės lobio“ kopijos, eksponuojama ir „Palangos lobio“ išlikusioji dalis. Supažindinama su gintaro apdirbimo tradicijomis. Išsamiau >
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje:
Liaudies meno ekspozicija
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje svarbią vietą užima XIX a. – XX a. pr. lietuvių liaudies meno rinkinys. Čia eksponuojama vaizduojamoji (skulptūra, tapyba, medžio raižiniai) ir taikomoji dailė (keramika, darbo įrankiai, namų apyvokos daiktai). Eksponatai į muziejų pateko iš ekspedicijų, o taip pat pavienių asmenų ir dailininkų: A. Varno, B. Buračo, A. Žmuidzinavičiaus, K Šimonio ir kitų. Šiandien rinkinį sudaro 51 924 eksponatų, (3 653 vnt. skulptūrų, 900 vnt. prijuosčių, 319 vnt. medžio raižinių, 27 000 negatyvų). Tai svarbios Lietuvos kultūros istorijos vertybės. Išsamiau >
M. K. Čiurlionio kūrinysM. K. Čiurlionio tapyba ir grafika
Čia eksponuojama didžioji genialaus lietuvių menininko M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinio palikimo dalis.
Muzikos salėje galima susipažinti su M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašais, paklausyti gyvos fortepijono muzikos.
Nuo 2009 m. lapkričio 3 d. pradeda veikti atnaujinta M. K. Čiurlionio kūrinių ekspozicija. Išsamiau >
Kelmės krašto muziejuje:
Naujos dvaro svirno ekspozicijos
2010 m. sausį įvyko dvaro sodybos svirno atidarymas. Kelmės rajono savivaldybė baigė įgyvendinti Norvegijos finansinio mechanizmo, Lietuvos Vyriausybės bei Kelmės rajono savivaldybės remiamą projektą „Kelmės dvaro sodybos svirno restauravimas ir pritaikymas muziejinei, kultūrinei ir švietimo paskirčiai"
Trakų istorijos muziejuje:
Atnaujinta ekspozicija
2009 m. gruodžio 30 d. Trakų salos pilyje centrinių rūmų ekspozicijoje atidaryta atnaujinta salė „Karaimai ir totoriai Lietuvoje“. Eksponuojamos muziejinė vertybės supažindins lankytojus su  abiejų tautinių mažumų, gyvenančių  Lietuvoje, – karaimų ir totorių – dvasiniu ir materialiniu  kultūros paveldu, kalba bei religija. Muziejus, atidarydamas šią salę, pristato visuomenei 5 atnaujintas sales ir užbaigia 2007–2009 m. ekspozicijos atnaujinimo darbus.
Lietuvos savanorių muziejuje:
2010 m. pradžioje atnaujinta muziejaus nuolatinė ekspozicija
Pamatysite  1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvių pažymėjimus, nuotraukas, įvairius dokumentus. 20 a. pabaigoje savanorių naudotus savadarbius ginklus. 1991 m. Parlamento gynėjų gynybos priemones. Pirmojo lietuviško ginklo, pagaminto po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.), bandomąjį pavyzdį. Karines uniformas. Vienintelę Lietuvos kariuomenėje specialiai moterims savanorėms sukurtą uniformą. Lietuvos ir pasaulio karinių plakečių kolekciją. Savanorių ženklus, medalius, ženkliukus, ir kitą atributiką. Savanorių, tarptautinių misijų dalyvių, daiktus, dokumentus, nuotraukas, skiriamuosius ženklus.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje:
Rekonstruota Didžioji salė
2010 m. vasario 11 d. atidaryta rekonstruota Didžioji salė. Sienas puošia Lietuvos valdovų portretai, Vytauto priesaikos ir svarbiausių mūšių paveikslai. Ekspozicijoje – Lietuvos kariuomenės istorija ir atkurta karališka Lietuvos ir Lenkijos valdovo Augusto II-ojo vėliava. Ją tekstilininkė Bronė Neverdauskienė atkūrė per dvejus metus. Originalas saugomas Švedijos karo muziejuje Stokholme kaip Šiaurės karo švedų kariuomenės trofėjus. Išsamiau >
Vytauto kapelos ekspozicija 
Buvo stengiamasi atkurti XX a. 4-ojo dešimtmečio dvasią. Dauguma rodomų eksponatų Vytauto kapeloje buvo ir prieš 70 metų. Centrinę vietą užima Vytauto skulptūra, kurią dar 1934 m. muziejaus užsakymu sukūrė vienas žymiausių Lietuvos skulptorių  Vladas Grybas. Svarbiausioje muziejaus salėje eksponuojami Lietuvos valdovų portretai, tapyti žymių  tarpukario Lietuvos dailininkų (J. Mackevičiaus, P. Kalpoko, V. Didžioko, J. Janulio, J. Vienožinskio ir kt.). Valdovų galerija, kurią sudaro 30 portretų, prasideda  karaliumi Mindaugu ir baigiasi paskutiniu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Išsamiau >
Dviračių muziejuje:
2010 m. vasario 10 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje pristatyta nauja ekspozicijos tema „Dviračių sportas Lietuvoje". Ekspozicijoje nušviečiama dviračių sporto Lietuvoje istorija nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki šių dienų. Pristatyme dalyvavo BMX dviračių pasaulio ir Europos čempionatų prizininkė Vilma Rimšaitė.
Gedimino pilies bokšte:  
Baltijos kelio dvidešimtmečiui skirta ekspozicija papildyta Tūkstantmečio odisėjos eksponatais – pasaulį apiplaukusia Odisėjos vėliava, lietuvių iš viso pasaulio rašytomis „Odėmis Lietuvai“ ir rodomu filmu „Tautiška giesmė – aplink pasaulį.  
2008 m. spalio 5 d. startavusi Tūkstantmečio odisėjos jachta „LTU 1000 Ambersail“ per devynis mėnesius aplankė 26 pasaulio lietuvių bendruomenes ir pakvietė tautiečius garsiai ir išdidžiai paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. 2009 m. liepos 5 d. 21 val. lietuvius visame pasaulyje kelioms istorinėms akimirkoms į gyvą grandinę sujungė Tautiška giesmė. Tapome pirmąja tauta, kuri visame pasaulyje vienu metu giedojo savo šalies himną. Šios įsimintinos akimirkos, užfiksuotos 52 planetos vietose ir Lietuvoje, įamžintos DVD filme „Tautiška giesmė – aplink pasaulį“.
Bažnytinio paveldo muziejuje:
Muziejaus atidarymo proga į Šv. Mykolo bažnyčią sugrįš šventovę puošę paveikslai, šiuo metu saugomi Lietuvos dailės muziejuje. Bažnyčios erdvėje įrengtoje ekspozicijoje bus pristatomi vertingiausi muziejaus eksponatai iš Vilniaus miesto šventovių: Katedros, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Mikalojaus, Šv. Teresės bažnyčių. Ekspozicijos šerdis – Vilniaus katedros lobyno monstrancijos bei relikvijoriai – išraiškingi maldingumo tradicijos liudytojai ir auksakalystės šedevrai. Stiklo vitrinose išdėlioti puošnūs bažnytinės tekstilės pavyzdžiai, kiti meniški liturginiai reikmenys atvers lankytojams ne vieną naują turtingos Lietuvos Bažnyčios istorijos ir sakralinio meno puslapį.
Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje:
Po renovacijos lankytojus kviečia K. Petrausko memorialinis butas kaip atskira, savankiška muziejaus ekspozicijų dalis. Lankytojams pristatomi atnaujinti memorialiniai kambariai: K. Petrausko kabinetas, E. Žalinkevičaitės-Petrauskienės kambarys bei svetainė, kuriuose svečiai pamatys autentiškus baldus, paveikslus, asmeninius daiktus. Dalis memorialinių baldų yra restauruoti, atstatytos originalios sienų, grindų spalvos, langų forma. Viename iš kambarių eksponuojama Petrauskų namo istorija ir Petrauskų giminės geneologinis medis, kitame – kartu su paroda „K. Petrausko gyvenimo ir kūrybos apžvalga“ pristatomi UAB „Terra media“ būsimų ekspozicijų projektai ir pastato renovacijos eigos fragmentai. Išsamiau >
Tolerancijos centre:
Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa
Nauja ekspozicija, atidaryta 2009 m. rugsėjo 23 d., kartu bus ir edukacijos centras. Čia sukaupti autentiški Holokausto liudininkų prisiminimai, per stebuklą išlikusios šeimyninės fotografijos, vaizdo interviu. Išsamiau >
Genocido aukų muziejuje:
Lietuviai tremtiniai Krasnojarsko krašte (1950 m.)Ekspozicijos apie okupacinių režimų vykdytas represijas prieš Lietuvos gyventojus (1940–1990 m.), antisovietinis ir antinacistinė pasipriešinimas
Muziejus veikia pastate, kuriame 1940–1991 m. veikė sovietinės represinės institucijos. Ekspozicija pasakoja apie sunkius ir tragiškus tautai 1940–1990 metus. Muziejus unikalus tuo, kad yra vienintelis buvusiose sovietinėse respublikose, įkurtas ten, kur buvo KGB būstinė. Išsamiau >
Lietuvos jūrų muziejuje:
DelfinaiEkspozicijos apie jūrų paukščius ir žinduolius, Baltijos jūros žuvis, dekoratyvines, koralinių rifų žuvis, laivybos istoriją, vėžiagyvius, dygiaodžius, delfinus, žvejo buitį ir kt.
Lietuvos jūrų muziejus – vienas labiausiai lankomų muziejų Baltijos šalyse. Didžiausią įspūdį lankytojams palieka delfinų ir jūrų liūtų pasirodymai. Išsamiau >
Ch. Frenkelio viloje:
Ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid. – XX a. vid.“ fragmentasEkspozicija „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid. – XX a. vid.“
Ekspozicijoje sukurta stilizuota dvaro aplinka, atspindinti dvarininkų buitį, kasdienybę, jų kultūrinius bei meninius poreikius. Ekspozicija „Provincijos miestas“ Šiaulius pristato kaip Šiaurės Lietuvos kultūros ir pramonės centrą. XX a. pr. Šiauliuose buvo pagaminama apie 85% visos Lietuvos odos, 60% avalynės, 75% linų pluošto ir 35% saldainių. Išsamiau >
Trakų istorijos muziejuje:
Trakų salos pilis naktįEkspozicija apie Trakų miestą, pilis ir Trakų žemės istoriją
Eksponuojami archeologiniai radiniai, rasti Trakų pilyse ir Trakų mieste, monetų lobiai, baldai, pypkių kolekcija, porceliano, stiklo, kaulo dirbiniai, medžioklės trofėjai. Išsamiau >
Lietuvos liaudies buities muziejuje:
Lietuvos liaudies buities muziejujeLietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicija
Tai ekspozicija po atviru dangumi. Ekspoziciją sudaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, perkelti iš Auktaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos. Atkurta pastatų aplinka – tvoros, želdiniai, sakraliniai paminklai. Pastatuose įrengtos interjero ekspozicijos su tam laikmečiui būdinga įranga – baldais, audiniais, virtuvės rakandais, darbo įrankiais. Išsamiau >
Kauno technologijos universiteto muziejus
„Nuo Aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto“ ekspozicija
Ekspozicija supažindina su reikšmingiausiais Kauno technologijos universiteto istorinės raidos etapais ir pasiekimais, čia dirbusiais ir besimokiusiais žmonėmis. Išsamiau >
Europos centro muziejuje „Europos parkas“:
Gintaro Karoso skulptūra iš televizoriųEuropos centro muziejaus ekspozicija
Europos parke eksponuojama daugiau kaip 100 skulptūrų, tarp jų žymiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Abakanowicz, LeWitt, Oppenheimo, Pepper darbai. Europos parke iš televizorių pastatyta Gintaro Karoso skulptūra „LNK Infomedis“ pasaulio rekordus registruojančios agentūros „Guinness World Records“ pripažinta didžiausiu tokiu kūriniu pasaulyje. Išsamiau >
M. Žilinsko dailės galerijoje:
Ekspozicijos „Muziejus neregiui“ fragmentasEkspozicija „Muziejus neregiui“
Tai vienintelė Lietuvoje šiuolaikinio meno ekspozicija, skirta neregiams. Patys neregiai tvirtina, kad tokios parodos nėra ir Europoje. Meno kūriniai vienodai įdomūs tiek regintiesiems, tiek neregintiesiems. Etiketės rašomos Brailio raštu, grafika pristatoma ne atspaudais ant popieriaus, o klišėmis, kuriose galima užčiuopti įrėžtą, išnuodytą piešinį, vaizdą ir pan. Kūrinių siužetai pritaikyti ir suaugusiesiems, ir vaikams. Išsamiau >
Velnių muziejuje:
Velniukas iš Velnių muziejausEkspozicija „Pasaulio velniai ir kaukės“
Rodomi vaizduojamosios, taikomosios dailės kūriniai bei suvenyrai, kurių didžiąją dalį sudaro velniukai iš medžio, stiklo, tekstilės, porceliano, popieriaus. Kartu su velniais renkamos kaukės, raganos, mitų ir pasakų personažai. Kolekcija pildoma lankytojų dovanomis.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje:
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejujeKauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicija
Muziejaus saugoma daugiau nei 175 000 eksponatų. Tai iškamšos, skeletai, šlapi preparatai, kailiai, odelės, anatominiai preparatai ir kt. Rodomi pirmieji muziejaus eksponatai, pagaminti prieš 150 metų, pirmoji Lietuvos drugių kolekcija. Ekspozicija nuolat papildoma naujais eksponatais.
Muitinės muziejuje:
Muitinės muziejaus ekspozicija
Patraukliai ir moderniai 2008 m. gegužės 7 d. įrengta ekspozicija supažindina su Lietuvos muitinės istorija, svarbiausiais jos etapais. Ekspozicijoje gausu šiuolaikinių technologinių priemonių – kompiuterių su jutikliniais ekranais, skaitmeninių vaizdo projektorių, garso sistemų. Išsamiau >
Žemaičių dailės muziejuje:
Žemaičių dailės muziejaus ekspozicija
Ekspozicija veikia Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose. Didžiausia muziejaus vertybė – kunigaikščių Oginskių rūmai, pastatyti Plungėje XIX a. pab. ir rūmų parkas. Eksponuojama XX a. profesionalioji dailė (tapyba, grafika, skulptūra); XX a. tautodailė (medžio drožyba); Plungės miesto istorinė ir urbanistinė raida. Valdymo istorija. Išsamiau >
Arklio muziejuje:
Arklio muziejujeArklio muziejaus ekspozicija
Eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos. Išsamiau >
Dalintis:


Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2012.01.18
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute